Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...
Jūsų dėmesiui pateikiame nuostabiausias keliones į dar mažai kam atrastą Sarmatijos pasaulį.Europos Sarmatija Antikos ir Renesanso geografinėje tradicijoje buvo vadinamas Vidurio Rytų Europos regionas, kurio istorijoje baltai ir Lietuva suvaidino svarbų, kartais net lemiamą, vaidmenį.
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.
Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
Gyvename technologinio progreso amžiuje ir dažnai net nepagalvojame apie tai, kuo maitinamės. Paimkime kad ir prieskonių karalių – natrio glutamatą (E621), be kurio neįsivaizduojamAs daugelio restoranų ir ypač greito maisto įstaigų egzistavimas. Šis sintetinis skonio sustiprintojas gali daryti tikrus stebuklus, pavyzdžiui, paversti prastos rūšies peršaldytą mėsą nepaprastu skanėstu. Priedas praktiškai neturi nei skonio, nei kvapo. Nenuostabu, kad dauguma virėjų beria jį vietoje druskos, o korporacijos žeriasi už stebuklingus miltelius kolosalius pelnus.
Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!
E621 veikimo principas yra toks: pakliuvęs į organizmą, preparatas greitai prasiskverbia su krauju į smegenis ir sustiprina skonio pojūčius, tame tarpe ir signalus iš liežuvio skonio receptorių. Dėl to mūsų valgomas maistas pasidaro nepaprastai skanus. Realybėje gi patiekalas gaminamas iš pačių pigiausių produktų: faršo su mėsos pakaitalais, žemos rūšies ir peršaldytos mėsos, paukštienos, žuvies, jūros produktų, grybų ir t.t. - Šalia nenuginčijamų “privalumų”, natrio glutamatas turi ir trūkumų – po vartojimo jaučiamus galvos skausmus, širdies ritmo padažnėjimą, silpnumą raumenyse, mieguistumą, temperatūros pakilimą ir pan. Specialistai tvirtina, kad E621 gali sukelti alergiją ir neatitaisomai pažeidžia žmogaus smegenis ir yra ypač pavojingas vaikų sveikatai. - Daugybė tyrimų patvirtino, kad šios medžiagos vartojimas sukelia vaikui nebeatitaisomus regėjimo ir smegenų pažeidimus. Be to, vaikas (kaip ir suaugęs žmogus) pripranta prie natrio glutamato buvimo maiste. Nuo dažno E621 vartojimo skonio receptoriai praranda jautrumą, todėl dažnai jį vartojančiam žmogui maistas be papildo ima atrodyti beskonis. Tai viena iš priežasčių, dėl ko vaikai namuose atsisako patiekalų iš kokybiškų produktų, bes su didžiausiu džiaugsmu lekia į fastfūdą nusipirkti ko nors iš tenykštės produkcijos. Jau nebe pirmą dešimtmetį natrio glutamatas yra pagrindinis priešas daugybei organizacijų, kovojančių už sveiką maitinimąsi (ypač tai liečia vaikų maitinimąsi ir produktus vaikams). Tačiau iki šiol dėl kažkokių nepaaiškinamų, paslaptingų, beveik mistinių priežasčių ta kova šioms organizacijoms nesiseka. O gamintojai ir toliau gauna milžiniškus pelnus. Žinoma, restoranų lankytojai – toli gražu ne vieninteliai natrio glutamato vartotojai. Šis papildas dedamas į koncentratus (sriubas, sultinio kubelius), į stiklainiuose ir buteliuose pakuojamus padažus, konservus, pusfabrikačius. O ir daugelis supermarketuose parduodamų prieskonių mišinių turi savo sudėtyje trečdalį E621. teisingumo dėlei reikia pažymėti, kad natrio glutamatas – anaiptol ne pats kenksmingiausias maisto priedas. Neretai virėjai ir maisto produktų gamintojai, siekiantys minimalizuoti išlaidas ir padidinti pajamas, kaip glutamato alternatyvą naudoja natrio inozinatą (E631) ir kalio glutamatą (E622). O šitie “prieskoniai” gali pridaryti dar didesnės žalos organizmui. Kelia nerimą ir kiti maisto priedai su indeksu E. E128, vadinamas dar dažikliu “raudonu 2G” ir naudojamu daugiausiai dešrelių gamyboje, uždraustas Europos sąjungoje. Paskutiniai tyrimai, atlikti Europos maisto standartų agentūroje (EFSA), parodė, kad šis dažiklis metabolizuojasi į aniliną, kuris yra genotoksiškas, t.y. junginys, darantis mirtiną žalą DNR. Įdomu, kad daugumoje taip vadinamų išsivysčiusių šalių, visų pirma JAV ir Eurosąjungoje, maisto produktų, skirtų vidaus rinkai gamyboje veikia vieni draudimai. O gaminant eksportinius analogus (tame tarpe ir vaikų maistą), draudimų yra gerokai mažiau. Tokios “pagalbos” besivystančioms šalims pasekmėmis pačios demokratiškiausios pasaulio šalys, matomai, nelabai domisi. Kad galėtumėte savarankiškai susiorientuoti dvigubuose standartuose maisto produktų gamybos srityje, pateiksime maisto priedų sąrašą iš draudžiamų “išsivysčiusiose” šalyse priedų: E102, Е110, Е120, Е150, E105, E111, E126, E130, E152, E104, E122, E141, E171, E477, E221, E222, E223, E224, E124, E131, E142, E210, E210, E212, E250, E251, E330, E311, E312, E313, E320, E321, E322, E338, E339, E340, E341, E407, E450, E461, E466. Naudojami: jogurtuose, vaikų maiste, šokolade, konditerijos gaminiuose, kramtomojoje gumoje, gazuotame vandenyje, aluje, pusfabrikačiuose, greito maisto įstaigose, koncentratuose, padažuose, konservuose ir pan. Draudimo priežastys: sutrikdo virškinimo trakto veiklą, sukelia galvos skausmą, susierzinimą, nuovargio jausmą, depresiją, odos išbėrimus, astmos priepuolius, alergines ir uždegimines reakcijas, kepenų ir inkstų ligas, vėžinius susirgimus, kelia pavojų širdies ir kraujagyslių sistemai, pakelia cholesterino lygį, sunaikina vitaminus. Tiems, kas kreipia dėmesį į produktų ir gėrimų etiketes parduotuvėse, turbūt bus įdomu susipažinti ir su dar vienu draudžiamų priedų sąrašu: E103, E107, E121, E123, E125, E127, E128, E140, E153–155, E160d, E160f, E166, E173–175, E180, E182, E209, E213–219, E225–228, E230–233, E237, E238, Е240, E241, E252, E253, E264, E281–283, E302, E303, E305, E308–314, E317, E318, E323–325, E328, E329, E343–345, E349, E350–352, E355–357, E359, E365–368, E370, E375, E381, E384, E387–390, E399, E403, E408, E409, E418, E419, E429–436, E441–444, E446, E462, E463, E465, E467, E474, E476–480, E482–489, E491–496, E505, E512, E519–523, E535, E537, E538, E541, E542, E550, E552, E554–557, E559, E560, E574, E576, E577, E579, E580, E622–625, E628, E629, E632–635, E640, E641, E906, E908–911, E913, E916–919, E922–926, E929, E942–946, E957, E959, E1000, E1001, E1105, E1503, E1521. Stebulkingasis E621 natrio glutamatas Užeikite į parduotuvę. Prisirinkite 10 savo mėgstamų, supakuotų Patiekalų receptai produktų. Dabar pasižiūrėkite, kiek iš jų, sudėtyje Patiekalų receptai skonio stipriklio Patiekalų receptai (mononatrio) glutamato, kuris žymimas E621? Gal 5? O Patiekalų receptai 7? O gal visi?
Jei bent 7 jūsų pamėgti produktai, Patiekalų receptai pasirinkote, turi šio skonio Patiekalų receptai - jūs tikriausiai jau priklausomi!
SVARBŪS DALYKAI PRIEŠ PRADEDANT GAMINTI GIRĄ: • Tikrosios senosios lietuviškos giros yra rūgštaus skonio, o jei saldžiarūgštės, tai daugiau į rūgščiąją pusę. • Lietuviškų girų skiriamasis bruožas nuo visų kitų, aplinkinių tautų, kurios iš sarmatų (baltų, lietuvių) perėmė giros gamyba, būtent ir buvo tai, kad lietuviškos giros būdavo gaminamas iš raugintos sulos, raugintų agurkų, burokėlių (dažniausiai), kopūstų, obuolių rasalo arba gaminamos užpilant vaisius ar uogas šaltinio vandeniu arba virintu ir ataušintu pelkių vandeniu. Kartais rūgimo greitinimui į giras dedamas nedidelis kiekis medaus ir giros raugo. • TIKROS LIETUVIŠKOS GIROS GAMINAMOS BE MIELIŲ IR BE CUKRAUS!!! • TIKROSIOS LIETUVIŠKOS RŪGŠČIOSIOS GIROS YRA NE TIK GĖRIMAS, BET IR VAISTAS NUO DAUGELIO VIDAUS ORGANŲ LIGŲ IR SKRANDŽIO NEGALAVIMŲ. • Lietuviai, gėrę rūgščias giras, nesirgdavo širdies ir kraujagyslių ligomis, nebūdavo nutukę, pasižymėjo gera atmintimi, būdavo darbštūs, fiziniai ir lytiniai pajėgūs. Rūgščios giros taip pat normalizuoja skrandžio veiklą, žmonės neserga dispepsijomis, gastritais, opaligėmis, tulžies ir kepenų akmenligėmis, nebežino kas yra vidurių pūtimai ir užkietėjimai. • Mūsų laikais nusenusių girtuoklių liga PROSTATOS IŠVIEŠĖJIMU IR PROSTATOS VĖŽIU JAU MASIŠKAI PRADĖJO SIRGTI VYRAI, JAUNIMAS IR NET VAIKAI, IR NIEKAS NEAIŠKINA KAS JAS SUKELIA, TIK DŽIAUGSMINGAI IMASI KALTI PINIGUS, TUOS NELAIMĖLIUS „GYDYDAMI“. O juk visas šias ligas sukėlė bamboliniai gazuoti limonadai ir „gėrimai“, kartonpakių spalvoti gėrimai, vadinami sultimis, gazuoti vandens gėrimai, girų falsifikatai, gazuotas lavoninis alus, cocapepsicolosfantaispraitai ir labiausiai energiniai gėrimai, gazuoti pigūs vynai, vadinami „šampanais“ ir gazuoti chemikalais prigrūsti „kokteiliai“ bei visokiausi „sidrai“ (nors jie tokiais nė iš tolo negali būti). • Šiandien masinės komunikacijos priemonės visais įmanomais ir neįmanomais būdais platina žinią, kad kiekvienas žmogus kasdien privalo išgerti po tris litrus šitų nuodų. 30 tūkstančių metų žmonės gėrė tik tiek, kiek norėjo, ir nė vienas nuo to nemirė, atvirkščiai būdavo sveikesni ir gyvybingesni. O dabar juodųjų viešųjų ryšių veikėjai, reklamuodami „gaiviųjų gėrimų“ gamintojus, jų nuodingąją produkciją – visus vyriškos lyties vaikus, jaunuolius ir vyrus jau baigia paversti lytiniais paliegėliais ir invalidais, - tada pasaulį galės valdyti pederastai, pedofilai, zoofilai ir nekrofilai... • Jei restorano, kavinės, valgyklos, užeigos, baro valgiaraštyje, gaiviųjų gėrimų skiltyje rasite kokteilius ir coca-pepsi-colas, fantas, spraitus, tonikas ir kitokius limonadus, ypač „energinius“ gėrimus, jei svaigiųjų gėrimų sąrašuose rasite gazuoto vyno „šampanus“, gazuotą pasterizuotą alų, sprukite kuo greičiau laukan, nes šių maitinimo savininkai, gamybos vedėjai, virėjai, barmenai ir visas personalas yra atgrubnagiai nemokšos, priekvaišos tinginiai ir nevykėliai, galintys pardavinėti tik kitų niekšingų biznierių pagamintus, žmonių ir ypač vaikų sveikatai pavojingus gėrimus... • Gėrimų gamintojai gamina tik surogatinius chemizuotus gėrimus, kurie yra kenksmingi suaugusiems ir ypatingai nuodingi vaikų organizmui, - kuo vaikai daugiau jų išgeria, tuo greičiau sugadina savo vidaus organą – kasą. Per dieną kasa išskiria iki 2,5 litro virškinimo sulčių, kuriose yra gausybė fermentų, reikalingų angliavandeniams, baltymams bei riebalams skaidyti. Kasa taip reguliuoja angliavandenių apykaitą ir palaiko kraujyje pastovų cukraus kiekį. Sveika kasa padeda žmogui išlikti žvaliam, energingam bei aiškaus proto. • Erzacgirų (falsifikatų) ir bambolinių limonadų cheminiai saldikliai, sukelia cukraligę, tulžies, kepenų, inkstų akmenų susidarymą, o angliarūgštė trikdo virškinimą, pučia pilvą, naikina naudingas žarnose esančias bakterijas. • Jei norite, kad Jūsų vaikeliais augtų sveiki, guvaus proto, žvalūs ir gražūs, jokiu būdu neduokite gerti jokių gazuotų gėrimų, colų, pepsių, fantų, spraitų, limonadų, kartonpakių „sulčių“, o tik tikras namuose pasigamintas giras ir gaivas. • Vaisių, uogų ir daržovių sultys naudingos ką tik šviežiai išspaustos, nes jau už keliolikos minučių žūsta daugelis jų vertingųjų medžiagų, bet, tiesą kalbant, geriau yra suvalgyti tikrą vaisių, uogą ar daržovę su visomis jame esančiomis sultimis ir naudingomis medžiagomis. Kartonpakuose, net ir stikliniuose buteliuose tikrų, natūralių vaisių, uogų, daržovių sulčių niekada nebuvo, nėra ir nebus, ten yra tik chemizuoti spalvingi „gėrimai“. • Dar blogiau yra gerti cocapepsifantaspraitus bei Lietuvoje gaminamus bambolinius limonadus, kurie mūsų ir ypač vaikų organizmus veikia kaip uždelsto veikimo naikinančios bombos, sukeliančios vidaus ligų susirgimus ir įvairias alergijas. • O po pirties joks kitas gėrimas netinka, tik gira, sula ir šaltinio vanduo. Pirtis mūsų protėviai sukūrė ir naudojo sveikatininimo, gydymo reikmėms, o bolševikinės sąmonės iškrypėliai jas pavertė girtuokliavimo ir paleistuvavimo vietomis. • ŠIANDIEN MAISTO PREKIŲ PARDUOTUVĖSE TIKROS GIROS IŠ VIS NĖRA!!! TODĖL JAS PATYS GAMINKITĖS NAMUOSE.
• Pagrindinės gydymo giromis sritys: - žarnyno veiklai suaktyvinti esant lėtiniam vidurių užkietėjimui; - naudingų žarnyno bakterijų gyvavimo sąlygoms pagerinti, skilimo produktams iš virškinamojo trakto pašalinti: - kasos ir inkstų darbui pagerinti, - kepenų darbo krūviui sumažinti, pažeistų kepenų reabilitacijai palengvinti; - dėl medžiagų apykaitos atsiradusiems šlakams iš organizmo pašalinti; - labai teigiamas girų poveikis yra esant tokiems rizikos faktoriams: padidėjus kraujospūdžiui, šlapimo rūgšties, riebalų bei cholesterolio kiekiui kraujyje, esant antsvoriui. Be to, gydymasis giromis daro labai teigiamą poveikį odai. • Moterys!!! Savo grožiui palaikyti, veido gaivumui padėti, raukšlių neatsiradimui prauskitės tikra gyva gira arba gyvu alumi, jei turtingesnės, - net ir retsykiais nusimaudykite giroje arba gyvame aluje (proporcijos man žinomos – rašykite). • Neplaukite razinų, dedamų į girą, nes ant jų esantis grybelis raugina girą. • Vanduo girai turi būti tik švaraus šaltinio arba virintas švarios pelkės.
LIETUVIŠKAS SENOVIŠKAS DUONOS PALOTIS DUONOS GIROS GAMYBAI Litre pasukų išmaišydavo 500 g malto arba smulkinto ruginio salyklo, 150 g malto arba smulkinto miežinio salyklo, 300 g ruginių miltų, 80 g tarkuotos juodos ruginės duonos (šiandien tikrą ruginių miltų duoną kepa tik viena vienintelė Jūratė Vytėnienė Panevėžyje - tel.8699 88 347, prastesnę, bet daugmaž atitinkančią kulinarinio paveldo kanonus Ukmergės rajono Petronių kaimo kepėjas Nerijus Kriaučiūnas, Siesikų seniūnijos Mikėnų kaimo ūkininkas N.Kriaučiūnas ir dar vienas kitas ūkininkas. Visos kitos duonos, ypač kepamos duonos kepyklose, mažose miestelių ir kaimų kepyklėlėse, pirktos maisto prekių parduotuvėse jokiu būdu netinka, nes jos yra kepamos su cheminiais priedais). Papločius girai kepdavo senovinėje duonkepėje, kol apskrus. Senovėje tokių papločių prisikepdavo iki valiai, beveik pusmečiui, - kiek kas darydavosi duonos giros. Reikalui esant, paplotį sutrupindavo (dažniausiai kirviu), sumesdavo į kubilą. Užplikydavo verdančiu vandeniu, o ataušus, įdrėbdavo atitinkamą kiekį giros raugo. Juk visiems aišku, kad anais gerais laikais mielių dar nebuvo, nes jas pramoniniu būdu pradėjo gaminti tik XX amžiaus viduryje.
LIETUVIŠKAS RUGINIŲ MILTŲ RAUGAS GIRAI Reikia: 200 ml šilto vandens, 10g ruginių miltų, 20g medaus, Gamyba: Išplakti šiltame vandenyje visus ingredientus, supilti į aukštą litrinį indą ir palikti kambario temperatūroje 4-5 dienoms, jei žemesnė temperatūra, tai ir visą savaitę. Raugas kils, putos, o paskui apsiramins. Tai rodo, kad giros raugas jau bus „prinokęs“, nes jame jau apsigyveno ore esančios „gerosios“ raugimo bakterijos ir pakeitė pirminio raugo sudėtį, pagerino jo kokybę. Štai šitą raugą ir reikia naudoti girų gamyboje. Beje, jei jūsų pagamintose girose, kurias laikysite šaldytuve, susidarys nuosėdos, jų neišpilkite, o naudokite naujų girų gamybai.
TIKRASIS DUONOS RAUGAS Dvi saujas ruginių miltų užpilti šiltu vandeniu, maišyti, kol pasidarys košė, uždengti drėgnu rankšluosčiu, pastatyti į šiltą vietą 2 valandoms. Raugas turi smarkiai putoti ir burbuliuoti. Jeigu jis kvepia šviežia rugine duona, raugas paruoštas, jei jaučiamas acto kvapas, raugo naudoti negalima. Raugas gali perrūgti, jei nebus ruošiamas 30 - 35 C temperatūroje. Senovėje šį raugą naudodavo duonos ir girų gamybai, taip pat putrų (verdamos rūgščios sriubos su įvairiais mėsų, paukštienos, žvėrienos, žuvienos, daržovių priedais) bei jukų (virtų kraujinių su įvairiais priedais) ruošimui.
AGRASTŲ GIRA
Reikia: 10 litrų šaltinio vandens, 2500 g agrastų, 250 g medaus, 30 neplautų razinų. Gamyba: Agrastus sumaigyti, užpilti vandeniu ir užvirinti. Kai atauš, perkošti, įmaišyti medų, įberti razinų ir pastatyti šiltoje vietoje, kad įrūgtų. Kai gira suputos, supilstyti į mažesnius indus, laikyti šaltoje vietoje. Raudonų agrastų gira gausis rausva, geltonų - gelsva, žalių – žalsva. Ir gražumas, ir sveikata, ir gardumas, o mažiems vaikeliams – tikra palaima troškuliui numalšinti.
AVIEČIŲ GIRA
Reikia: 10 litrų šaltinio vandens, 2500 g aviečių, 250 g medaus, 30 neplautų razinų. Gamyba: Avietes sutrinti, užpilti vandeniu ir užvirinti. Kai atauš, perkošti, įmaišyti medų, įberti razinų ir pastatyti šiltoje vietoje, kad įrūgtų. Kai gira suputos, supilstyti į mažesnius indus, laikyti šaltoje vietoje.
AVIŽŲ GIRA - BŪTINA GERTI MAŽIEMS VAIKAMS
Reikia: 5 litrų šaltinio vandens, 500 g avižų, 50 g medaus, Gamyba: Avižas sutrinti, užpilti šaltu šaltinio vandeniu, virti 30 – 50 minučių, palikti, kad atauštų (2 – 3 valandoms), perkošti, dėti medų. Palikti šiltoje vietoje, kad įrūgtų. Paskui girą supilstyti į butelius, užkimšti ir 3 dienoms išnešti į šaltą vietą.
BARAVYKŲ GIRA – VISŲ DZŪKŲ PASIDIDŽIAVIMAS
Reikia: 5 litrų šaltinio vandens, 500 g džiovintų baravykų, 50g giros raugo, 50 g medaus Gamyba: Džiovintus baravykus smulkiai sulaužyti užpilti šaltu šaltinio vandeniu, virti 30 – 50 minučių, palikti, kad atauštų (2 – 3 valandoms), perkošti, dėti giros raugą ir medų. Palikti šiltoje vietoje, kad įrūgtų. Paskui girą supilstyti į butelius, užkimšti ir 3 dienoms išnešti į šaltą vietą.
DZŪKIŠKA DŽIOVINTŲ BARAVYKŲ PUTRA
Reikia: 2 litrų baravykų giros, 500 ml šaltinio vandens, 400 g džiovintų baravykų, 50 g lydyto naminio sviesto, 200 g smulkiai supjaustytų svogūnų, 20 g smulkiai supjaustytų krapų, 20 g smulkiai supjaustytų petražolių, 2-3 laurų lapų, 5-6 kvapiųjų pipirų Gamyba: Šaltinio vandenyje išmirkyti džiovintus baravykus ir juos plonai supjaustyti. Keptuvėje lydytame svieste apkepinti smulkiai supjaustytus svogūnus ir plonai supjaustytus baravykus. Į puodą supilti baravykų girą, nukoštą vandenį nuo baravykų, sudėti pakepintus svogūnus su baravykais, įmesti laurų lapų, kvapiųjų pipirų ir virti ant silpnos ugnies apie pusvalandį. Nukėlus nuo ugnies, išmesti laurų lapus ir kvapiuosius pipirus, suberti smulkiai sukapotus krapus ir petražoles, pagardinti druska ir uždengus dangtį, patraukinti. Mažiau žinantys apie lietuvių kulinarinį paveldą, putras tapatina su miltsriubėmis, buizomis ir labai klysta, nes visos lietuvių putros yra rūgštokos, gaminamos tik iš girų arba su putrų raugu. Kadangi mūsų dienomis putros jau yra aukščiausia kulinarijos klasė, tai putras būtina patiekti sriubinėse, o valgyti tik iš porcelianinių lėkščių su sidabriniais arba auksiniais šaukštais. Ir jokių grietinių...
BERŽŲ ARBA KLEVŲ SULOS GIRA
Reikia: 10 litrų beržų arba klevų sulos, 50 neplautų razinų. Gamyba: Į sulą įmesti razinas, sandariai uždaryti ir laikyti šaltoje vietoje 5 dienas, kad įrūgtų.
SRĖBALAS
Srėbalas – tai ko gero lengviausiai gaminama senovinė lietuviško kulinarinio paveldo sriuba: į tumlią (kai gira sutirštėja kaip kisielius) ir rūgštoką beržų arba klevų sulos girą dedami pakepintos arba padžiovintos juodos naminės ruginės duonos kubeliai, pagardinama druska. Karštą dieną galima įdėti ledukų. Sudėtingesnis srėbalas gaminamas, dedant burokine tarka tarkuotų ar šiaudeliais supjaustytų ridikėlių, smulkintų svogūnų laiškų ir krapų. Srėbalą mūsų dienomis galima gaminti ir iš naminio rūgpienio: įdėti virtų bulvių kubelių, smulkintų svogūnų laiškų ir krapų, pagardinti druska ir česnaku. Karštą dieną galima įdėti ledukų.
BERŽŲ ARBA KLEVŲ SULOS GIRA BAJORIŠKAI Reikia: 10 litrų beržų arba klevų sulos, 50 g džiovintų obuolių, 50 g pakepintų miežių, 5 g džiovintų mėtų. Gamyba: Į perkoštą sulą suberti džiovintus obuolius, mėtas ir paskrudintus miežių grūdus, sandariai uždaryti ir laikyti šaltoje vietoje 5 dienas, kad įrūgtų.
BERŽŲ ARBA KLEVŲ SULOS GIRA SU DUONA Reikia: 10 litrų beržų arba klevų sulos, 200 g džiovintos juodos ruginės duonos, 200 g medaus, 20 g ąžuolo žievės. Gamyba: Suloje išmaišyti medų, įmerkti marliniame maišelyje sudėtą ruginę džiovintą duoną. Po 2 parų duoną išimti, sudėti 20g marliniame maišelyje smulkintos ąžuolo žievės ir indą uždaryti. Po 7 dienų sulą perkošti ir jau galima gerti.
BERŽŲ ARBA KLEVŲ SULOS GIRA SU JUODŲJŲ SERBENTŲ ŠAKELĖMIS Reikia: 10 litrų beržų arba klevų sulos, 5 juodųjų serbentų šakelių, 50 razinų. Gamyba: Sulą supilti į stiklainį, į ją įmesti neplautas serbentų šakeles ir razinas, sandariai uždaryti ir laikyti šaltoje vietoje 5 dienas, kad įrūgtų. Po to perkošti ir laikyti šaltoje vietoje.
TIKROJI BERŽŲ ARBA KLEVŲ SULOS GIRA – SVEIKATOS GARANTAS Beržų arba klevų sulą supilti į klevo kubilą, ant viršaus paskleisti sluoksnį avižų. Laikyti tamsioje vėsokoje vietoje. Avižos sužels ir tankiu sąžalynu uždengs girą. Taip paruoštą girą galima išlaikyti visus metus, gerti per šienapjūtę, rugiapjūtę, bulviakasį, linarūtę, net per Kūčias ir Kalėdas. Daugiau tokios giros prisiruošę, turėdavo net ir Velykoms. Gira bus tiršta, tumli, balkšos spalvos, klevų sulos gira netgi tapdavo panaši į kisielių. Norint pasisemti giros, avižų sąžalyne reikia išpjauti skylę, išpjautas avižas išimti, pasisemti ir skylę vėl uždengti.
BRAŠKIŲ GIRA
Reikia: 10 litrų šaltinio vandens, 2500 g braškių, 250 g medaus, 30 neplautų razinų. Gamyba: Braškes sutrinti, užpilti vandeniu ir užvirinti. Kai atauš, perkošti, įmaišyti medų, įberti razinų ir pastatyti šiltoje vietoje, kad įrūgtų. Kai gira suputos, supilstyti į mažesnius indus, laikyti šaltoje vietoje.
BRUKNIŲ GIRA
Reikia: 10 litrų šaltinio vandens, 1 kg bruknių, 600 g medaus, 30 neplautų razinų. Gamyba: Bruknes sutrinti, užpilti vandeniu ir užvirinti. Kai atauš, perkošti, įmaišyti medų, įberti razinų ir pastatyti šiltoje vietoje. Kai gira suputos, supilstyti į mažesnius indus, laikyti šaltoje vietoje.
BUROKĖLIŲ GIRA
Reikia: 10 litrų šaltinio vandens, 1 kg burokėlių, 0,5 kg medaus, 10 gvazdikėlių, 100 g naminės juodos ruginės duonos. 20 razinų. Gamyba: Burokėlius išvirti, nulupti ir smulkiai sutarkuoti. Vandenį su gvazdikėliais užvirinti, į jį sudėti sutarkuotus burokėlius ir palaikyti 10-20 min. Skystį perkošti, ataušinti, įdėti raugą, įmaišyti medų ir pastatyti šiltoje vietoje, kad gira įrūgtų. Kai gira įrūgs, suberti razinas (į litrinį butelį 3 razinas). Po to ją supilstyti į butelius arba į statinaitę ir sandariai uždaryti. Girą galima gerti sekančią dieną. Ji yra saldžiarūgščio savito skonio.
SENOVINĖ BUROKĖLIŲ KVAPIOJI GIRA
Reikia: 1 kg burokėlių, česnako 3 skiltelių, 4 kvapiųjų pipirų, 3 laurų lapų, 10 litrų šaltinio vandens, 50 g medaus, 5 g druskos, 100 g naminės juodos ruginės duonos. Gamyba: Burokėlius nulupti, supjaustyti griežinėliais, sudėti česnaką, lauro lapus, kvapiuosius pipirus, Virintame atvėsintame vandenyje ištirpinti medų, druską, užpilti burokėlius, ant viršaus uždėti duonos riekę. Rauginti šiltoje vietoje. Girą supilstyti į butelius ir laikyti šaltoje vietoje. Burokėlius naudoti šaltiesiems užkandžiams, sriuboms, apkepams, troškiniams.
BUROKĖLIŲ IR DUONOS GIRA LIETUVIŠKIEMS BARŠTELIAMS SU AUSELĖMIS
Reikia: 2 litrų šaltinio vandens, vieno burokėlio, 50 g naminės juodos ruginės duonos, 2 šaukštų medaus, šaukštelio kmynų. Gamyba: Duoną pakepinti, burokėlius nulupti, supjaustyti griežinėliais ir sudėti pramaišiui į indą. Šaltinio vandenį užvirinti, ataušinti ir užpilti burokėlius. Laikyti 2 paras šiltoje patalpoje, kol įrūgs, perkošti. Galima gerti kaip girą, tačiau svarbiausias, išskirtinis ir fantastiškiausias jos panaudojimo būdas, - tai visame pasaulyje Lietuvą išgarsinę LIETUVIŠKI BARŠTELIAI SU “AUSELĖMIS”.
AUTENTIŠKAS LIETUVIŠKŲ BARŠTELIŲ SU “AUSELĖMIS” RECEPTAS
Baravykų įdarui: 120 g džiovintų baravykų, 200 g vandens, 50 g svogūnų, 50 g naminio sviesto, 3 g druskos. „Auselių“ tešlai: 320 g išsijotų kvietinių miltų, 120 ml kambario temperatūros vandens, pusės naminio kiaušinio baltymo ir trynio, 7 g druskos, 20 g kvietinių miltų pabarstymui. Gamyba: Džiovintus baravykus porai valandų užmerkti šaltame vandenyje, išgriebti ir supjaustyti mažais kubeliais, nuoviro neišpilti, nes iš jo bus verdami baršteliai. Svogūnus nulupti, supjaustyti smulkiais kubeliais ir kepinti svieste, kol suminkštės, tada sudėti baravykus ir, uždengus dangtį, ant lėtos ugnies patroškinti 10 minučių, pagardinti druska Po to atvėsinti. Išsijotus miltus suberti kalvele ant stalo, viršuje padaryti duobę, tenai įmušti kiaušinį, įberti druskos, įpilti vandens ir išmaišyti kietą tešlą. Tešlą suvynioti į virtuvinę plėvelę ir padėti į šaldytuvą valandai, kad gerai sunoktų ir taptų elastinga. Tešlą plonai iškočioti, supjaustyti 6x6 cm dydžio kvadratais, ant jų dėti po šaukštelį įdaro. Suformuoti „auseles“ ir išvirti jas pasūdytame vandenyje (1 kilogramui auselių reikia 4 litrų vandens ir 40 g druskos). „Auseles“ visada reikia virti atskirai, nes viralas tampa miltingu drumstu ir gerai mitybai netinkamu. Vienai porcijai įpilti 250g gerai iškoštos burokėlių giros, 50g baravykų nuoviro, įmesti laurų lapelį, kelis kvapiuosius pipirus ir užvirinti, laurų lapus ir pipirus išmesti. Viralą stalan patiekti tik sriubinėje. „Auseles“ atnešti uždengtame porcelianiniame dubenyje. Skaidrų raudoną viralą supilti į porcelianinę gilią lėkštę, po to įdėti 20 arba daugiau „auselių“ su baravykų įdaru. Savaime aišku, valgyti tik su sidabriniu arba auksiniu šaukštu.
VIRTŲ BUROKĖLIŲ SU DUONA GIRA
Reikia: 1 kg sužiedėjusios naminės ruginės duonos, 0,5 kg virtų burokėlių, 5 litrų šaltinio vandens. Gamyba: Burokėlius nuvalyti, supjaustyti griežinėliais. Duonos riekeles apskrudinti orkaitėje, sumaišyti su burokėliais, užpilti šiltu vandeniu. Laikyti šiltoje vietoje 2-3 dienas, kol įrūgs. Ši gira gali būti vartojama ruošiant maistą, ypač lietuviškas šaltsriubes, barščius. Joje galima gaminti daržovių troškinius, troškinti mėsą, žvėrieną, laukinę paukštieną. Burokėliai skaniai išrūgsta ir gali būti valgomi kaip šaltas užkandis, naudojami mišrainių, troškinių, apkepų, sriubų gamybai.
DVARO ABRIKOSŲ GIRA (abrikosai Lietuvoje auginami nuo XVI amžiaus)
Reikia: 10 litrų šaltinio vandens, 5 kg abrikosų, 200 g medaus, 30 razinų. Gamyba: Surinktus abrikosus 24 valandas palikti 18 – 20°C temperatūroje, sugrūsti medine grūstuve dubenyje arba kubile, užpilti karštu vandeniu, įdėti medaus, razinų ir palikti 12 valandų (galima užvirti). Perkošti, supilstyti į butelius ir laikyti šaltoje patalpoje.
IŠRŪGŲ GIRA SU KARAMELE
Reikia: 10 litrų išrūgų, 300 g medaus, 100 g giros raugo, 100 g deginto cukraus Gamyba: Išrūgas iškošti per marlę, supilti į ją degintą cukrų, pakaitinti beveik iki virimo ir toje temperatūroje kaitinti gerą pusvalandį. Atvėsinti iki 30°С ir dar kartą iškošti. Tada į išrūgas sudėti medų, giros raugą, išmaišyti ir palikti kambario temperatūroje parai, kol įrūgs. Girą supilstyti į butelius ir laikyti užkimštą vėsioje 6-8 °С vietoje. Išrūgos yra pieno serumas, skystis, išsiskiriantis gaminant varškę ir sūrį. Todėl kai kuriose šalyse jos vadinamos “sūrio vandeniu”. Gydymas išrūgomis yra vienas seniausių ir Lietuvoje visiškai nepelnytai užmirštas. Jį jau Hipokrato laikais gydytojai skirdavo nuodingoms medžiagoms ir šlakams iš organizmo šalinti; tai ypač padėdavo apsinuodijus nekokybiškais maisto produktais ar sergant lėtinėmis kepenų ligomis. Praeitame šimtmetyje Alpėse veikė ne mažiau kaip 160 klestinčių kurortų, kur buvo gydoma ožkų ir karvių pieno išrūgomis. Išrūgos buvo geriamos, jose maudomasi ir, sumaišius su druskų prisotintais vandenimis, vartojamos gerklei skalauti. Išrūgos taip pat buvo vartojamos nuo lėtinio vidurių užkietėjimo, kepenų ir kasos veiklai pagerinti, kraujui, odai ir visam organizmui valyti. Tarp kitko, išrūgos visada būdavo derinamos su augalų sultimis.
Senovėje netgi karves šerdavo tam tikromis vaistažolėmis, kad jų veikliųjų medžiagų būtų piene ir išrūgose.
IŠRŪGŲ GIRA SU VANILE
Reikia: 5 litrų išrūgų, 5 litrų šaltinio vandens, 500 g medaus, 50 g naminės juodos ruginės duonos, 100 g razinų, 1 pakelio vanilinio cukraus. Gamyba: Išrūgas perkošti, užvirinti kartu su vandeniu, nukėlus nuo ugnies ataušinti iki 30°С ir išmaišyti su medumi ir viniliniu cukrumi. Šiltoje vietoje parauginti apie 6-8 val. Kai paviršiuje atsiranda putų, jas nugraibyti ir suberti razinas. Girą supilstyti į butelius arba sandarų indą ir laikyti vėsioje vietoje.
PASUKŲ GIRA SU KARAMELE
Reikia: 10 litrų pasukų, 300 g medaus, 100 g deginto cukraus Gamyba: Pasukas iškošti per marlę, supilti į ją degintą cukrų, pakaitinti beveik iki virimo ir toje temperatūroje kaitinti gerą pusvalandį. Atvėsinti iki 30°С ir dar kartą iškošti. Tada į pasukas sudėti medų, išmaišyti ir palikti kambario temperatūroje parai, kol įrūgs. Girą supilstyti į butelius ir laikyti užkimštą vėsioje 6-8 °С vietoje.
Pieniškos pasukos gaunamos mušant sviestą iš grietinėlės. Surauginus jas, gaunamos raugintos pasukos. Pagal baltymų, riebalų ir laktozės kiekį pasukos labai panašios į liesą pieną, tačiau jos daug vertingesnės, kadangi jų sudėtyje yra gausu lecitino. Pasukos – labai naudingas produktas sergantiesiems mažakraujyste, nervų ligomis, net ateroskleroze. Pasukose esantis lecitinas lėtina senėjimo procesus, apsaugo nervines ląsteles, stiprina odos bei plaukų struktūrą, reguliuoja cholesterolio kiekį, skatina riebalų deginimą ir taip saugo nuo nutukimo, padeda išvengti aterosklerozės, gerina atmintį bei mažina nervinę įtampą. Pasukos nekaloringos, todėl jos puikiausiai tiks tiems, kurie laikosi dietos ar vertina sveiką maistą. Ajurvedos išmintis sako, kad tas, kuris geria pasukas, niekada nesusirgs, o pasukomis gydoma liga niekada nepasikartos. Pasukos laikomos stebuklingu gėrimu Indijoje ir daugelyje šeimų yra vartojamos kasdien.
KADAGIŲ GIRA
Reikia: 10 litrų šaltinio vandens, 300 g kadagių uogų, 200 g medaus, 100 g giros raugo, 30g apynių Gamyba: Kadagių uogas ir apynius sudėti į vandenį. Virti 10 min., po to atvėsinti iki 30°C, medų, raugą, išmaišyti ir palikti kambario temperatūroje parai, kol įrūgs. Girą supilstyti į butelius ir laikyti užkimštą vėsioje 6-8 °С vietoje.
KMYNŲ GIRA
Reikia: 10 litrų šaltinio vandens, 200 g kadagių uogų, 400 g medaus, 100 g giros raugo, pusės citrinos Gamyba: Kmynus nuplauti ir virinti vandenyje pusę valandos. Skystį nukošti, įdėti supjautytą citriną, po to atvėsinti iki 30°C, medų, raugą, išmaišyti ir palikti dvi paras rūgti šiltoje vietoje, paskui vėl nukošti, supilstyti į butelius ar stiklainius ir laikyti užkimštą vėsioje 6-8 °С vietoje. Geriama po 3 dienų.
KOPŪSTŲ RASALO (SŪRYMO) GIRA – pats geriausias vaistas pagiriomis
Reikia: 1 litro kopūstų rasalo (sūrymo), 1,5 litro virinto ir atvėsinto šaltinio vandens, 50 g giros raugo, 50g medaus Gamyba: Šioje giroje yra nuo opų apsaugančio vitamino U, įvairių mikroelementų, taip pat ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, kurių randama kopūstų rasale. Raugintų kopūstų rasalą sumaišyti su virintu šaltinio vandeniu, išmaišyti su medumi ir giros raugu ir rauginti parą šiltoje vietoje.
KRIAUŠAIČIŲ GIRA
Reikia: 10 litrų virinto šaltinio vandens, 3 kg kriaušaičių krituolių, 50 g medaus Gamyba: Kriaušaites krituoles surinkti, nuplauti, supjaustyti skiltelėmis, sumesti į vandenį, galima įmaišyti 50g medaus, uždengti ir palikti porai parų šiltoje vietoje, kad įrūgtų. Išpilstyti į butelius ir laikykite vėsioje patalpoje. Tai vaistinis gėrimas, kurį galima gerti sergant kasos, kepenų ir inkstų ligomis.
MEDLIEVOS UOGŲ (KORINKŲ) GIRA
Reikia: 10 litrų šaltinio vandens, 1kg medlievos uogų, 100 g medaus, 100g giros raugo Gamyba: Sunokusias uogas sugrūsti medine grūstuve mediniame arbe emaliuotame inde, užpilti šaltinio vandeniu, užvirinti, atvėsinti. Nuovirą perkošti, įmaišyti medų ir raugą. Palikti šiltoje vietoje, kad įrūgtų Išpilstyti į butelius ir laikykite vėsioje patalpoje. Tai vaistinis gėrimas, kurį galima gerti sergant hipertonija.
MĖLYNIŲ GIRA
Reikia: 5 litrų virinto šaltinio vandens, 1kg mėlynių, 50 g giros raugo, 20-30 razinų Gamyba: Mėlynes perrinkti, sumaigyti, išmaišyti su giros raugu, užpilti vandeniu, apdengti marle ir palikti kambario temperatūroje, kad įrūgtų. Po to perkošti, supilti į butelius, įmesti po 3-4 razinas ir užkimšti. Vartoti po savaitės.
MORKŲ GIRA
Reikia: 5 litrų šaltinio vandens, 500 g tarkuotų morkų, 100 g medaus, 50g giros raugo 1 pakelio vanilinio cukraus, pusė citrinos sulčių. Gamyba: Tarkuotas morkas užpilti karštu vandeniu ir palikti 2 valandoms, kad pritrauktų. Perkošti. Į atvėsusį antpilą įmaišyti medų, giros raugą, citrinos sultis ir palikti 4 – 5 valandoms, kad išrūgtų. Kai gira pradės putoti, supilti virintame vandenyje ištirpintą vanilinį cukrų.
KAIMIŠKA OBUOLIŲ GIRA KUBILE
Reikia: 20 kg obuolių krituolių, 100 g ruginių miltų, 1 litro verdančio šaltinio vandens, 100 litrų virinto atvėsinto vandens Gamyba: Senovėje vasaros darbams šeimynai, kol lietuviai dar nebuvo tokie tingūs, kaip šiandien, pririnkdavo obuolių krituolių, supjaustydavo, išmesdami atliekas ir sukirmijusias vietas gyvuliams ėsti. Supjaustytus obuolius sudėdavo į puodą, užpildavo nedideliu kiekiu vandens ir virdavo kol suminkštės. Obuolienę supildavo į 100 litrų kubilą, apibarstydavo ruginiais miltais, užplikydavo litru verdančio vandens ir užpildavo iki viršaus virintu vandeniu. Leisdavo 3 paras įrūgti ir gerdavo per vasaros ir rudens darbus. Užtat pavalgius, niekam vidurių nepūsdavo, visų skrandžiai nestreikuodavo ir nereikėdavo visokiausių espumizanų...
DVARO OBUOLIŲ SU MEDUMI GIRA
Reikia: 2 kg antaninių obuolių, 400g medaus, 50g giros raugo, cinamono lazdelės 10 litrų virinto šaltinio vandens, Gamyba: Obuolius nuplauti, supjaustyti plonomis riekelėmis, sudėti į emaliuotą puodą, užpilti šaltu vandeniu ir užvirti. Puodą nukaisti ir palaikyti 2-3 valandas, kol pritrauks. Nuovirą per sietą pertrinti, sudėti medų, raugą, cinamoną, uždengti rankšluosčiu ar servetėle ir padėti, kad įrūgtų. Palaikius 2-3 dienas, girą nupilti nuo tirščių, perkošti ir išpilstyti į butelius. Juos sandariai uždaryti ir palaikyti šaldytuve 3-4 dienas. Girą rekomenduojama patiekti atšaldytą.
OBUOLIŲ ATLIEKŲ GIRA
Reikia: 3 litrų duonos giros, 1kg obuolių atliekų, 200 g medaus. Gamyba: Obuolius su odelėmis ir viduriukais smulkiai supjaustyti, užpilti paruošta duonos gira, išmaišyti, perkošti per marlę, sudėti medų ir leisti įrūgti.
POMIDORŲ GIRA
Reikia: 5 litrų šaltinio vandens, 600 g pomidorų, 500 g medaus 50g giros raugo. Gamyba: Pomidorus sumalti, dėti į verdantį vandenį ir virti 5 – 7 minutes. Perkošti per marlę, atvėsinti. Į nuovirą įmaišyti medų ir giros raugą, pastatyti į šiltą vietą, kad įrūgtų
RABARBARŲ GIRA
Reikia: 6 litrų šaltinio vandens, 800 g rabarbarų, 500 g medaus 60g giros raugo. Gamyba: Rabarbarų kotus supjaustyti smulkiais gabalėliais arba 2 – 3cm storio riekelėmis, dėti į verdantį vandenį ir virti 10 minučių. Perkošti per marlę, atvėsinti. Į nuovirą įmaišyti medų ir giros raugą, pastatykite į šiltą vietą, kad įrūgtų.
RAUGERŠKIŲ (BARBARISŲ) GIRA
Reikia: 3 litrų šaltinio vandens, 1 kg raugerškių (barbarisų), medaus pagal skonį. Gamyba: Barbarisus kubile užpilti vandeniu, sandariai uždengti ir palikti savaitei. Paskui antpilą atskirti, 2 kartus praskiesti vandeniu, dėti medaus (1 litrui antpilo - 100g medaus) ir palikti šiltoje vietoje 24 valandoms, kad įrūgtų.
SERBENTŲ GIRA
Reikia: 10 litrų vandens, 2 kg raudonųjų serbentų, 1 kg medaus, 100g giros raugo, apie 50 razinų, 1 pakelio vanilinio cukraus. Gamyba: Nuplautas uogas suberti į puodą, užpilti vandeniu ir užvirinti. Perkošti. Gautą skystį ataušinti, jame išmaišyti medų, giros raugą ir palikti, kad įrūgtų. Kitą dieną nugraibyti atsiradusias putas, suberti razinas bei vanilinį cukrų ir sandariai uždarius indą palaikyti 2-3 dienas. Po to ją galima gerti.
SLYVŲ GIRA
Reikia: 10 litrų virinto šaltinio vandens, 2 kg geltonųjų slyvų (galima ir kitų), 500 g medaus, 50g giros raugo, Gamyba: Slyvas nuplauti, išimti kauliukus, supjaustyti plonomis riekelėmis, sudėti į emaliuotą puodą, užpilti šaltu vandeniu ir užvirti. Puodą nukaisti ir palaikyti 2-3 valandas, kol pritrauks. Nuovirą per sietą pertrinti, įmaišyti medų, raugą, uždengti ir padėti, kad įrūgtų. Palaikius 2-3 dienas, girą nupilti nuo tirščių, perkošti ir išpilstyti į butelius. Juos sandariai uždaryti ir palaikyti šaldytuve 3-4 dienas.
SPANGUOLIŲ GIRA
Reikia: 10 litrų šaltinio vandens, 2 kg spanguolių, 1 kg medaus, 100 g giros raugo, apie 50 razinų, Gamyba: Nuplautas uogas suberti į puodą, užpilti vandeniu ir užvirinti. Perkošti. Spanguolių skystį ataušinti, jame išmaišyti medų,raugą ir pastatyti, kad įrūgtų. Kitą dieną nugraibyti atsiradusias putas, suberti razinas ir sandariai uždarius indą palaikyti 2-3 dienas. Po to ją galima gerti.
VYŠNIŲ GIRA
Reikia: 10 litrų šaltinio vandens, 1kg vyšnių, 500 g medaus, 100g giros raugo. Gamyba: Surinktus šviežias vyšnias 48 valandas laikyti pintinėse, paskui sugrūsti grūstuve mediniame kubile, užpilti karštu vandeniu ir palikti 24 valandoms. Paskui perkošti, jame įmaišyti medų, giros raugą palikti 10 – 12 valandų, kad įrūgtų. Girą laikykiti dar 5 – 7 dienas šaltoje patalpoje.
BALTA KRIUŠTINĖ GIRA
Reikia: 4 kg ruginių miltų, 400 g grikinių miltų. 400 g miežių salyklo. Gamyba: Baltos giros gaminimo būdas buvo žinomas jau seniai. Paprastai jos darydavo labai daug dažniausiai vasaros metu. Viską kruopščiai išmaišydavo, užplikydavo verdančiu vandeniu (maždaug 3 litrais), vėl išmaišydavo ir užpildavo dar 3 litrais verdančio vandens. Po pusės valandos dar įpildavo 3 litrus verdančio vandens. Verdančio vandens po 2 – 3 litrus pildavo tol, kol bendras tirpalo tūris pasiekdavo 12 litrų. Pamaišę tirpalą supildavo į statinę, įdėdavo 2 litrus nuo senos giros likusio tirštimo, uždengdavo skepeta ir pastatydavo šiltai, kad įrūgtų. Sekančią dieną užpildavo 4 kibirais virinto ir atvėsinto vandens, išmaišydavo, pernešdavo į šaltą patalpą. Prieš vartojimą perkošdavo.
BALTA KRIUŠTINĖ (PLIKYTA) GIRA
Reikia: 50 litrų šaltinio vandens, 2 kg rugių salyklo, 1kg miežių salyklo, 8 kg ruginių miltų, 2 kg grikinių miltų, 2kg kvietinių miltų. Gamyba: Rugių ir miežių salyklą sumaišyti, užpilti šiltu vandeniu ir į pusiau skystą tešlą įmaišyti ruginius, kvietinius ir grikių miltus. Nuolat maišant supilti verdantį vandenį. Mišinį supilti į statinaitę ir palikti 5 – 6 valandoms, kad įrūgtų. Paskui išnešti į šaltą patalpą 1 – 2 dienoms.
BALTA DVARO KRIUŠTINĖ GIRA
Reikia: 10 litrų verdančio vandens, 250 g rugių salyklo, 130 g miežių salyklo, 1kg ruginių miltų, 250 g grikinių miltų, 250 g kvietinių miltų, 10 g džiovintų pipirmėčių. Gamyba: Išsiskiria ypatingomis skoninėmis savybėmis. Ją gamindavo dvaruose kruopščiai parinkdami produktus ir laikydamiesi senovinės technologijos. Salyklą gamindavo atskirai. Paprastai paimdavo 250 g rugių ir 130 g miežių salyklo. Šią masę maišydavo su šaltinio vandeniu, kol gaudavo skystą tešlą. Paskui gamindavo miltų tešlą, kuriai reikėdavo 1 kg ruginių miltų, 250 g grikinių miltų ir 250 g kvietinių miltų. Mišinį pildavo į skystą salyklą nedidelėmis porcijomis, tuo pačiu metu pildavo karštą vandenį ir maišydavo, kad nesusidarytų gumuliukų. Vandens pildavo 4 kartus daugiau (tūrio atžvilgiu), nei dėdavo miltų ir salyklo. Tešlą perdėdavo į kitą indą ir pastatydavo šiltai 5 valandoms. Paskui įpildavo 10 litrų verdančio vandens, kruopščiai išmaišydavo ir pridėdavo šaltmėčių (džiovintų). Skystį pastatydavo šiltai 12 valandų, kad įrūgtų. Išrūgusią girą išpilstydavo į butelius. Laikydavo šaltoje vietoje.
VALSTIETIŠKA DUONOS GIROS KRIUŠTIENĖ
4 porcijoms reikia: 800 g baltos kriuštinės (plikytos) giros, 180 g virtų bulvių, 160 g virtos vištienos, 150 g kietai virtų kiaušinių, 120 g smulkintų svogūnų laiškų, 120 g šviežių agurkų, 100 g ridikėlių, 100 g neriebios grietinės, 40 g smulkintų krapų, 30 g garstyčių, 18 g druskos, 15 g rudojo cukraus, ½ šaukštelio maltų juodųjų pipirų, Gamyba: Bulves nulupti, supjaustyti kubeliais ir išvirti pasūdytame vandenyje su česnako skiltele, taip pat kietai išvirti kiaušinius, nulupti. Svogūnų laiškus labai smulkiai supjaustyti, apibarstyti druska ir mediniu menturiu trinti tiek, kad iš svogūnų išsiskirtų sultys. Po to įdėti paprastas garstyčias ir dar patrinti. Kiaušinius kaip galima smulkiau supjaustyti ir sutrinti kartu su svogūnais. Tada įberti labai smulkiai supjaustytus krapus su sėklomis ir išmaišyti. Agurkus ir ridikėlius kaip galima smulkiau supjaustyti šiaudeliais (galima sutarkuoti burokine tarka), bulves ir vištiena ypatingai smulkiai supjaustyti, viską kartu gerai išmaišyti, pagardinti maltais juodaisiais pipirais. Girą pilti, tik atleidžiant į stalą. Karštą dieną nepamirškite į kriuštienės lėkštę įdėti 3-4 ledų kubelius. Vetoje vištienos galima dėti garintą arba virtą veršieną, žuvį, o vietoje ridikėlių - ridikus.
BAJORIŠKA JUODOS RUGINĖS DUONOS GIRA
Reikia: 10 litrų šaltinio vandens, 1kg juodos ruginės duonos, 200 g medaus, 100g giros raugo, 2 citrinų sulčių. 50 razinų Gamyba: Ruginės duonos džiūvėsius paskrudinti, kol šiek tiek parus, ir užplikyti karštu vandeniu. Palikti 2 – 3 valandoms 18 – 20°C temperatūroje, skystį perpilti į kitą indą. Džiūvėsius dar kartą užplikyti karštu vandeniu ir dar 2 valandoms palikti. Šią porciją sumaišyti su pirmąja. Kai atauš, perkošti, sudėti ištirpintą medų, giros raugą, citrinų sultis, nutarkuotą citrinų cedrą (geltoną odelę). Palikti 24 valandoms, kol įrūgs, paskui išpilstyti į butelius, į juos įmesti razinas.
DUONOS GIRA SU APYNIAIS
Reikia: 12 litrų šaltinio vandens, 1,5 kg džiovintos duonos, 200 g medaus, 100 g apynių, 120 g giros raugo Gamyba: Apyniai užpilti 4 litrais verdančio vandens ir palaikyti 5 dienas. Paskui sudėti duoną, medų, giros raugą, supilti likusį vandenį ir palaikyti dar 5 dienas šiltoje vietoje. Pasirodžiusias putas nugraibstyti. Statinaitę su gira uždengti ir laikyti savaitę šaltesnėje patalpoje. Po to gira nupiti į puodą ir užvirinti. Ataušusią perkošti, supilstyti į butelius, į kiekvieną įdėti po 2—3 razinas, sandariai uždaryti ir laikyti šaltoje vietoje. Po 4—5 dienų girą galima gerti.
GREITA DUONOS GIRA SU APYNIAIS
Reikia: 3 litrų duonos giros, 50 g apynių spurgų, Gamyba: Giros antpilas su apyniais kaip dietinis produktas geriamas sergant gastritais, gelta ir norint sustiprinti plaukus. Pagaminti šią girą gana paprasta. Į paruoštą girą suberti apynių spurgus ir palaikyti 5 – 8 valandas.
DUONOS GIRA SU AJERAIS
Reikia: 3 litrų duonos giros, 250 g ajero šaknies antpilo, Gamyba: Įprastu būdu pagamintą duonos girą pagardinti ajero antpilu. Tokia gira yra puikaus skonio, turi dietinių savybių. Ajero šaknis turi normalizuojantį poveikį sergant gastritu, kai sumažėjęs skrandžio rūgštingumas, skatina virškinimo organų darbą, gerina regėjimą ir klausą, stiprina dantenas, ramina nervų sistemą, mažina kraujo spaudimą.
DUONOS GIRA SU DŽIOVINTOMIS SLYVOMIS, OBUOLIAIS ARBA KITAIS VAISIAIS
Reikia: 10 litrų virinto šaltinio vandens, 1kg duonos džiūvėsių, 200g medaus, 100g giros raugo, 150g džiovintų slyvų Gamyba: Džiūvėsius ir džiovintas slyvas dėti į puodą, užpilti verdančiu vandeniu, uždengti dangčiu ir palikti 5 valandoms. Vėliau įmaišyti medų, giros raugą, dar kartą išmaišyti ir palikti, kad įrūgtų 10 – 12 valandų. Paskui perkošti per marlę ir dar 2 paras laikyti vėsioje patalpoje.
DUONOS SU DŽIOVINTAIS VAISIAIS GIRA
Reikia: 5 litrų šaltinio vandens, 500 g džiovintos juodos duonos (pasigamintos iš 1 kg šviežios), 250 g džiovintų vaisių, 50 g medaus, 50g giros raugo, 20 razinų. Gamyba: Džiovintus vaisius pavirti pusėje kiekio vandens, nukošti per trigubą marlę. Duoną užplikinti likusiu kiekiu vandens, palaikyti pusdienį ir nuspausti per trigubą marlę. Tada vaisių nuovirą ir skystį nuo duonelės mirkymo sumaišyti, įmaišyti medų ir giros raugą, laikyti šiltai parą. Tada supilstyti į butelius, įdėti po kelias razinas, uždaryti ir laikyti šaldytuve. Gerti po 2-3 dienų.
DUONOS GIRA SU KADAGIAIS
Reikia: 1litro duonos giros, 20 kadagių uogų Gamyba: Likus 5 valandoms iki giros ruošimo pabaigos, įberti sutraiškytų kadagio uogų. Kartais sutraiškytos kadagių uogos sudedamos į marlinį maišelį ir su maišeliu panardinamos į paruoštą girą 1 parai.
DUONOS GIRA SU KMYNAIS
Reikia: 20 litrų šaltinio vandens, 2 kg ruginės duonos (džiūvėsiams), 600 g medaus 200 g giros raugo, 60 g kmynų Gamyba: Kmynų girą yra dietinis ir profilaktikai tinkantis gėrimas. Jis reguliuoja virškinimą ir padeda apsisaugoti nuo peršalimo ligų. Gira gaminti iš džiūvėsių antpilo, kaip įprasta, tačiau su medumi ir giros raugu įdėti ir sutrintų kmyno sėklų. Gėrimą perkošti ir atšaldyti.
DUONOS GIRA SU KRIENAIS
Reikia: 1litro duonos giros, 50 g krienų. Gamyba: Į įprastu būdu paruoštą girą įberti krienų drožlių, palikti 2 – 3 valandoms. Atšaldyti ir patiekti bokaluose arba aukštose stiklinėse su ledukais.
DUONOS GIRA SU MĖTOMIS
Reikia: 1litro duonos giros, 50 g žalių mėtų arba 10 g džiovintų mėtų Gamyba: Šios giros receptas žinomas jau seniai. 1800m. žinyne „Sveikatos šaltinis“ apie girą su mėtomis buvo rašyta: „Gerti šį gėrimą, kai jis tinkamai paruoštas, netirštas ir pagardintas mėtomis, yra labai sveika. Jis padeda išvengti skorbuto ir visokių pūlinių ligų. Sušvelnina tulžies akmenligės priepuolį, atvėsina ir naudingas bet kuriuo laiku, ypatingai per vasaros karščius“. Marlinį maišelį su džiovintomis mėtomis pamerkti į paruoštą girą 10-12 val. Taip pat ruošti girą su bazilikais, raudonėliais, rozmarinais.
GREITA NAMINĖ DUONOS GIRA SU JUODŲJŲ SERBENTŲ LAPAIS
Reikia: 10 litrų šaltinio vandens, 1kg ruginės duonos džiūvėsių, 600 g medaus, 100 g giros raugo, 40 razinų, 20 g juodųjų serbentų lapų Gamyba: Džiūvėsius užpilti karštu vandeniu ir palikti 12 valandų. Atskirai užvirinti juodųjų serbentų lapų antpilą ir palikti 3 – 5 valandoms. Džiūvėsių ir juodųjų serbentų antpilus perkošti, įmaišyti medų ir giros raugą, palikti 4 valandoms, kad įrūgtų, dar kartą perkošti ir supilstyti į butelius. Į kiekvieną butelį įdėti po 4 razinas ir palaikyti 2 dienas.
KVIEČIŲ GIRA
Reikia: 5 litrų šaltinio vandens, 500 g paskrudintų kviečių, 500g mielių, 50g giros raugo, 20 g apynių, 20g vanilinio cukraus Gamyba: Kviečius, apynius suberti į vandenį ir valandą pavirinti. Skystimą perkošti, atšaldyti, įmaišyti medų, giros raugą ir vanilinį cukrų. Vieną parą parauginti, išpilstyti į butelius, sandariai uždaryti ir laikyti šaltoje vietoje.
GARSIOJI LIETUVIŠKA IMBIERINĖ DUONOS GIRA
Reikia: 6 litrų duonos giros, 200 g obuolių sulčių, 100 g medaus, 20 g tarkuotos imbiero šaknies. Gamyba: Obuolių sultis su medumi ir tarkuotu imbieru užvirtinti, perkošti, supilti į paruoštą duonos girą ir palikti valandai.
PYRAGO DŽIŪVĖSIŲ GIRA
Reikia: 1litro šaltinio vandens, 200g batono arba pyrago džiūvėsių, 50 g medaus, 10 g giros raugo Gamyba: Džiūvėsius dėti į emaliuotą puodą, užpilti verdančiu vandeniu, uždengti dangčiu ir palikti 5 valandoms. Antpilą perkošti, įmaišyti medų ir giros raugą. Palikti, kol įrūgs.
PLIKYTOS DUONOS GIRA SU GVAZDIKĖLIAIS
Reikia: 5 litrų šaltinio vandens, 300 g plikytos duonos apskrudintų džiūvėsių, 300 g medaus, 50 g giros raugo, 20 razinų, Gamyba: Džiūvėsius pakepinti, kol apskrus, dėti į emaliuotą puodą, užpilti verdančiu vandeniu, uždengti dangčiu ir palikti 5 valandoms. Antpilą perkošti, įmaišyti medų ir giros raugą. Palikti, kol įrūgs. Nugraibyti putas, išpilstyti į butelius, į kiekvieną butelį įdėti po 3 – 4 razinas. Butelius užkimšti, palikti kambaryje 1 parai. Paruoštą girą laikykite šaltoje patalpoje.
SALYKLO GIRA
Reikia: 1litro šaltinio vandens 250 g salyklo, 100 g medaus, 10 g giros raugo Gamyba: Senovėje kaimuose iš rugių salyklo ir miltų gamino duonos kepalėlius girai. Miltus užplikindavo verdančiu vandeniu, pridėdavo salyklo, sumaišydavo ir su moliniu puodeliu šaudavo į krosnį iki sekančios dienos. Iš gautos tirštos tešlos darydavo nedidelius duonos kepalėlius ir iškepdavo juos krosnyje. Šią duonelę trupindavo ir gamindavo girą. Išdžiovintus kepalėlius buvo galima laikyti visus metus. Šiais laikais namų sąlygomis girą iš salyklo galima pagaminti paprastesniu ir greitesniu būdu: emaliuotame puode užvirti vandenį, suberti salyklą, palikti 2 – 3 valandoms. Antpilą supilti į stiklinį indą, įdėti medaus, giros raugo ir palikti šiltoje vietoje, kad įrūgtų
RYŽIŲ GIRA
Reikia: 1,5 litro šaltinio vandens, 100 g virtų ryžių, 100 g medaus, 10 g giros raugo. Gamyba: Ryžius užpilti verdančiu vandeniu ir palikti, kad per naktį pastovėtų. Po to nukošti, įmaišyti medų, giros raugą ir palikti, kol įrūgs.
SOVIETINIO „OBŠČEPITO“ SALDŽIOJI DUONOS GIRA SU MIELĖMIS
Reikia: 2 kg juodos ruginės duonos riekių, 35 litru verdančio vandens, 2,1 kg cukraus, 45 g sausų mielių, 150 g neplautų razinų, 30 g šviežių mėtų lapų Gamyba: Juodos ruginės duonos riekes išdėlioti ant skardų ir apkepinti 200 laipsnių orkaitėje 20 min. Užpilti 35 litru verdančio vandens ir palikti, kad per naktį pastovėtų. Po to nukošti, suberti 2100g cukraus, 45g sausų mielių ir gerai išmaišyti, po to sumesti 150g neplautų razinų, 30g šviežių mėtų lapų ir palikti, kad įrūgtų. Išpilstyti į ąsočius ir padėti į šaldytuvą.
Melnragė, 2010m. sausio 6 d. Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas A.Vincentas Sakas
LIETUVIŠKI MIESTIEČIŲ ADVENTO, ŠVENTŲJŲ KŪČIŲ IR KALĖDŲ VALGIAI IR GĖRIMAI
Kūčių – virsmo stalas - senas apeiginių sakralinių valgių stalas. Autentiški valgiai turi būti iš tų maisto produktų, kurie buvo iki žydiškos krikščionybės Lietuvoje priėmimo. Todėl negali būti valgių iš mėsos, paukštienos, kiaušinių, o jei laikytis senovės nuostatų, net ir žuvies, sviesto, jokių pyragų, bandų, bandelių, saldžių kepinių. Virsmo stalo apeiginiai valgiai būdavo, yra ir turėtų būti gaminami iš daržovių, grūdų, sėklų, riešutų, vaisių, uogų, grybų, kitų miško gėrybių su kanapių arba sėmenų aliejumi. Ant stalo dėdavo įvairias giras, saldes, standžius avižų kisielius. Vėlesniais laikais (apie XVI amžių) atsirado aguonų pienas su kūčiukais, auselės arba virtinukai su baravykų įdaru, saulėgrąžų aliejus. Žuvis, silkė, tai greičiau žydiškai krikščioniškos virtuvės įtaka. Suprantama, ant Kūčių stalo neturėtų būti valgių iš bulvių, valgių su majonezu, kečupu, pomidorų padažu. Jokių blynų, blynelių ir sklindžių. Kalėdos - jau kita šventė. Galima dėti keptą žąsį, įdarytą obuoliais (antį, kalakutą, vištą, povą, gulbę ar šiaip kokią jerubę). Galima pasigaminti patiekalų iš bulvių. Keičiasi laikai, keičiasi papročiai, keičiasi ir valgiai...
Tradicinė lietuviška „Kūčia“ Nuo senų senovės ant kūčių stalo pagrindinis valgis buvo kūčia (kutia, kutinys, kūtelė), gaminamas iš kviečių grūdų, kai kuriose Lietuvos vietose iš grucės (perlinių kruopų), dar anksčiau iš kviečių, pupų, žirnių ar miežių, aguonų, pasaldintų medumi ir skirtas pavaišinti į puotą pakviestoms protėvių vėlėms. Tai aukos patiekalas, dažniausiai valgomas pačių aukotojų. Ankstyviausias šaltinis, kuriame buvo paminėtos lietuvių švenčiamos Kūčios, tai Volfenbiutelio Postilė – prie 1573 m. sudarytas lietuviškų pamokslų rinkinys, XIX a. pabaigoje surastas Vokietijoje, Volfenbiutelio miesto bibliotekoje. Šaltinyje kalbama apie tai, kad lietuviai buria “su kūčiomis, su žirniais, kviečiais, maišytais su medumi, norėdami apsiginti nuo velnių ir perkūno”. Tai paliudija ir M. Pretorijus, sakydamas: “Kūčių vakarą lietuviai visų gyvulių tvartuose barsto žirnių ir kviečių, kad gerai sektųsi gyvuliai. Kalėdų dieną, eidami į bažnyčią, pasiima žirnių ir kviečių, o, grįžę namo, atiduoda žąsims ir vištoms”. Kviečiai ir žirniai – labai svarbi Kūčios sudėtinė dalis. Kalėdos – tai bažnytinė šventė, o Kūčios – namų šventė, tiksliau net ne šventė, o pasiruošimas šventam vakarui, ritualinei vakarienei, kurios svarbiausias patiekalas yra “kūčia”. Daugiau skaityti: http://www.vydija.lt/kalendorius/gruodis/Kucios_Zarskaus.htm
Stiklinę kviečių grūdų nuplaukite ir pamerkite nakčiai. Kitą dieną išvirkite, kol suminkštės, kelis kartus keičiant vandenį. Grūdus nukoškite ir ataušinkite. 100g aguonų nuplaukite, nuplikykite, 2 kartus permalkite mėsmale. Aguonų masę išmaišykite su 100g medaus, 50g kapotų riešutų, 50g kapotų migdolų. Ant virtų kviečių aguonų masę užpilkite tik prieš pat valgant, nes ilgiau pastovėjus grūdai sukietėja ir tampa neskaniais.
Bernardinų purus žuvies pyragas
Advento metu sekmadieniais daugelis miestiečių Lietuvoje kepdavo purų žuvies pyragą – apkepą, ant jų stalų patekusį iš bernardinų vienuolynų. Tiesa, vienuoliai į šį pyragą būtinai dar dėdavo peletrūnų, todėl žuvies pyragas pasižymėjo savo išskirtiniu skoniu ir aromatu. Pajamomis ir įrangos turtingumu Kretingos vienuolynas mažai atsiliko nuo geriausiai Lietuvoje aprūpinto Kauno bernardinų ir Vilniaus bernardinių vienuolyno. XVII-XVIII amžiais Vilniaus vienuolyne nuolatos gyveno apie 20 seserų. Gera materialinė vienuolyno padėtis leido seserims turėti nemažai asmeninių tarnaičių (XVIII a. viduryje Vilniaus vyskupo nurodymu leista palikti tik bendrus vienuolyno tarnus). Vienuolės siuvo liturginius drabužius, kuriuos puošė menišku siuvinėjimu. Jos taip pat lavino ir auklėjo miestiečių bei bajorų dukras, mokė jas katekizmo, skaitymo, rašymo, siuvinėjimo, muzikos ir dainavimo. Bernardinai garsėjo savo vaišingumu, turėjo ne tik dvarus, bet ir 4 spirito varyklas ir net penkias dideles smukles sostinėje. Jose mėgdavo lankytis Adomas Mickevičius, filomatai ir filaretai. Iš šių smuklių ir paplito bernardinų žuvies pyragas.
• 500g žuvies filė, supjaustytos mažais gabaliukais (gali būti ir atlaidinta šaldyta), • 70g tarkuoto fermentinio sūrio (geriausiai nesūraus ir neriebaus, mūsų dienomis tiktų mazarelos arba picarelos sūris), • 60g pomidorų pastos (mūsų dienomis tiktų paprastas pomidorų padažas), • 80g neriebaus sviesto (dabar tiks neriebus margarinas arba neriebus tepus • mišinys, vadinamas „sviestu“), • 50g kvietinių miltų, • 250ml pieno, • 2 kiaušinių, • 5g druskos, • 1g maltų juodųjų pipirų, • 30g saulėgrąžų aliejaus. Pyrago užpilui svieste apkepindavo miltus ir juos atskiesdavo pienu. Paskui sudėdavo pomidorų pastos, tarkuoto sūrio, suplaktų kiaušinių trynius, pagardindavo druska ir pipirais ir gerai sumaišydavo. Žuvį, supjaustytą smulkiais gabaliukais, apkepindavo saulėgrąžų aliejuje ir užpildavo užpilu, po to kietai suplaktus kiaušinių baltymus sudėdavo į žuvies ir padažo mišinį, atsargiai sumaišydavo, sukraudavo į sviestu išteptą ir džiūvėsėliais išbarstytą apkepo formą ir kepdavo 180 laipsnių karštumo orkaitėje, kol gražiai parusdavo. Patiekdavo su ragaišiu. Dabar įvairumo dėlei galima duoti ir pakepintų citrinos storesnių griežinėlių. Tarp kitko, ne Advento ar Gavėnios dienomis prie bernardinų žuvies pyrago galite pasidaryti tokį greitą riešutų padažą:
Riešutų su majonezu ir būtinai konjaku padažas. 200g majonezo išmaišykite su 40g kepintų, nuplikytų, nuvalytų nuo plėvelių ir smulkiai kapotų graikinių riešutų, 3g smulkiai kapotų petražolių, 3g smulkiai kapotų krapų, 10g konjako (šiais laikais galima ir brendžio), pagardinkite druska, žiupsneliu cukraus ir maltais baltaisiais pipirais.
Šventųjų Kalėdų dviejų žuvų pyragas
Turtingesni miestiečiai XVIII –XIX amžiuje per Šventąsias Kalėdas vakarienę ant stalo būtinai dėdavo dviejų žuvų pyragą. Sakoma, kad ši mada buvo perimta iš žydų litvakų, kurie gerai žinojo, kaip gardžiai paruošti žuvį. Tai nieko stebėtino, nes Lietuvos miestiečių sudėtis buvo internacionalinė: miestuose gyveno lietuviai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai, rusai, žydai, totoriai, karaimai, vokiečiai, anglai. Nacionalinės nesantaikos tarp įvairių tautų nebuvo, atvirkščiai vyravo draugiški, dalykiniai santykiai, įvairių kultūrų, tradicijų ir papročių, netgi virtuvių sąveika, įtakojimas vieni kitiems. Ir tik 1940 m. birželio 15 dienos sovietinės Rusijos okupacija atnešė į Lietuvą rasinę ir socialinę neapykantą. Bet pamirškime negeroves ir prisiminkime, kaip Lietuvos miestiečiai kepdavo šį pyragą: šešioms porcijoms imdavo: • 500g menkės arba bet kokios baltos žuvies filė be kaulų ir odos, • 500g lašišos arba bet kokios raudonos žuvies filė be kaulų ir odos, • 500g sluoksniuotos tešlos (dabar galima pirkti šaldytą), • 500g svogūnų, • 30g sviesto, • po vieną pundelį krapų ir petražolių (viso – 80g), • 1 kiaušinio, • druskos ir maltų juodųjų pipirų pagal skonį.
Nulupdavo svogūnus ir pakepindavo šaukšte sviesto, pagardindavo druska, maltais juodaisiais pipirais ir išmaišydavo su smulkintais krapais ir petražolėmis. Žuvis nuplaudavo ir gerai servetėle nusausindavo. Iš sluoksniuotos tešlos iškočiodavo du pailgus lakštus. Vieną lakštą dėdavo ant pergamentu išklotos skardos, ant tešlos dėdavo lašišos filė, suteikiant jai žuvies formą, pagardindavo druska ir maltais juodaisiais pipirais, ant žuvies sudėdavo pakepintus svogūnus (kai kas dar sumaišydavo per pusę su pakepintomis morkomis), ant jų dėdavo menkės filė ir ją taip pat pagardindavo druska bei maltais juodaisiais pipirais. Ant viršaus dėdavo antrąjį tešlos lakštą, užlenkdavo, pakišant po apatiniu lakštu. Iš tešlos likučių padarydavo „žvynus, galvą su akimis, uodegą ir pelekus“. Taip paruoštą pyragą aptepdavo kiaušinio plakiniu ir kepdavo 180 laipsnių karštumo orkaitėje pusvalandį. Tokį iškeptą „pyragą žuvį“ stalan patiekdavo ant gražaus padėklo nepjaustytą, gražiai papuoštą.
Bukeriai - totoriškos sluoksniuotos tešlos bandelės su žuvimi
Lietuvos totorių šimtalapis jau nuo Vytauto laikų stebindavo atvykusius svečius. Iš totorių gana greitai išmoko gaminti sluoksniuotą tešlą ir lietuviai. Iš jos miestiečiai kepdavo skanius įvairiausiais įdarais įdarytus ir saldžius pyragus, bandeles, pyragaičius ir tortus. Totorių tarpe labiausiai populiarūs buvo bukeriai – įdarytos sluoksniuotos tešlos bandelės. Kai kas žodį „bukeris“ kildina iš vokiečių kalbos, tačiau Krymo totorių kalba „buker“ ir yra „bandelė“. Pavolgio totoriai ir šiandien šias bandeles vieni vadina „buker“, kiti – „beken“. Šešioms porcijoms reikia: • 400g lašišos arba bet kokios raudonos žuvies filė be kaulų ir odos, • 400g sluoksniuotos tešlos (dabar galima pirkti šaldytą), • 20g krapų, • 2 kiaušinių, • druskos ir maltų juodųjų pipirų pagal skonį Pirmiausia reikia atskirti kiaušinių baltymus ir trynius. Trynius kiek paplakti, išmaišyti su smulkiais kubeliais supjaustyta lašiša, smulkiai kapotais krapais, pagardinti druska ir maltais juodaisiais pipirais. Tešlą iškočioti ir supjaustyti 10x10 cm kvadratais. Kraštus aptepti paplaktu baltymu. Ant vieno tešlos kvadrato trikampio dėti įdarą, tešlą užlenkti taip, kad apgaubtų įdarą ir gautųsi trikampis, gerai suspausti, (galima kraštus apipjauti rantuotu riedančiu peiliu), viršų aptepti baltymu, galima apibarstyti kmynais, krapais arba pankolio sėklomis. Bandeles dėti ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepti 180 laipsnių karščio orkaitėje 15 minučių. Lietuvos totoriai šias bandeles taip pat įdarydavo ožkų arba avių sūriu. Tiesa, anais laikais avių ir ožkų sūriu mito visa Lietuva ir tai nebuvo jokia egzotika, o tiesiog kasdienis maistas. Netgi tarpukario metais vienas statistinis lietuvis suvalgydavo vieną statistinę avį ir keturis ėriukus. Šiandien, deja, statistiniam valgytojui tenka tik 40g pašėlusiai pabrangusios šaldytos avienos...
Lietuviški lydekų ikrai
Senovėje netrūkdavo šviežios žuvies, ypač gėlavandenės, nes Nemune, Neryje, kitose upėse, ežeruose ir net aplinkiniuose vandens telkiniuose žuvies buvo apsčiai. Kita vertus, didikų ir bajorų bei vienuolynų dvarų tvenkiniuose būdavo auginama daug tvenkininių žuvų. Daug kam atrodys netikėta, bet dar prieš šimtą metų Nemune būdavo pagaunami eršketai, sterlės, trimetriniai šamai. O kitose upėse gaudydavo lašišas, šlakius, upėtakius, kiršlius, šapalus. Ir nors ant turtingųjų miestiečių stalo netrūkdavo juodųjų eršketų (eršketus gaudydavo Nemune), raudonųjų lašišų ikrų, tačiau paprasti miestiečiai labiausiai vertino lydekų ikrus, kurių kiekviena šeima galėdavo pavasarį pasigaminti atsargoms. Yra aprašyta, kaip dviems vyrams įnešus į Radvilų rūmų virtuvę lydeką ir neatsargiai perpjovus jos pilvą, ikrai pasklido virtuvės grindimis, o susėmus, ikrų buvo pusantro kibiro... Šviežius lydekų ikrus dėdavo ant drobelės, nuplikydavo verdančiu vandeniu, atidžiai nurinkdavo plėveles, išmaišydavo su smulkiai kapotais svogūnais. Svogūnus rinkdavosi ne aitrius, o saldesnius ir jų dėdavo pusę tiek, kiek ikrų, išmaišydavo su penkis kartus mažesniu kiekiu saulėgrąžų aliejaus, pagardindavo actu, druska ir maltais juodaisiais pipirais. Pavyzdžiui, Kauno Šančių žvejai nuo lydekų ikrų nurinkdavo plėves, sudėdavo į litrinį stiklainį, ir užpildavo šaukštą druskos, kai susidarydavo sūrymas (rasalas), jį nupildavo. Taip darydavo kelis kartus, po to ikrus atsargiai suspausdavo, užpildavo saulėgrąžų aliejumi taip, kad apsemtų. Šitaip paruoštus ikrus pirkdavo žydai, nes šie tikdavo jų košeriniam maistui. Be to, taip paruošti ikrai vėsesnėje vietoje išsilaikydavo iki keturių mėnesių.
Spanguolių putėsiai
Kauno restoranai ir kavinės, kurių tarpukario metais vien Laisvės alėjoje buvo per 40, visoje Europoje garsėjo savo spanguolių putėsiais. Atrodo buvo ką čia stebinti, kai Europos sostinėse buvo gaminami įvairiausių uogų ir vaisių putėsiai Berlyne, Paryžiuje, Romoje, Londone, Vienoje prašmatnių restoranų kulinarai gamindavo fantastiškiausius saldėsius ir gardėsius, kad tik prisivilioti daugiau lankytojų? Bet štai, tokio putėsio, koks būdavo gaminamas eilinio kauniečio namuose, žymiausių Europos restoranų kulinarai nesugebėdavo sukurti. Kauno spanguolių putėsio ypatumai buvo tame, kad Lietuvoje augančios spanguolės buvo rūgštesnės. Kaune ir cukrus buvo brangesnis, nei kitose Europos sostinėse, tad kauniečiai vietoje cukraus dėdavo pigesnį saldiklį – medų. Tačiau pagrindinis skirtumas buvo gamybos technologijoje. Jei, sakykime, kitur buvo naudojamos spanguolių sultys, tai kauniečiai putėsiams spanguoles gamindavo pagal senovinį spanguolių gaivos receptą. Ikikariniame Kaune šis spanguolių putėsis buvo gaminamas visuose restoranuose, kavinėse ir baruose. Po karo, kai regimai kito Kauno gyventojų sąstatas, šis receptas buvo užmirštas, nors iki 80-jų metų jis dar būdavo gaminamas „Metropolio“ restorane, senojoje „Tulpėje“. Buvo atsiradęs ir naujame restorane „Trijose mergelėse“, tačiau išėjus senajai virtuvės šefei, dingo iš valgiaraščio. Gaila, kad dabar kauniečiai sunaikino savo garsiuosius restoranus, kavines su išskirtiniais valgiais ir gėrimais, ramiu pasėdėjimu, intelektualiniais pokalbiais, žinomais ir gerbiamais senbuviais, o patys pradėjo maitintis didžiųjų prekybos centrų ėdyklose greitmaisčiu prabėgom, paskubomis į save sumesdami menkavertį netikusį maistą, sukimšdami picą, hamurgerį, dioner-kebabą ar kitokį šlykštmaistį, prifarširuotą nuodingų chemikalų. Bet pamirškime tuos niekus ir pamėginkime šiandien pasigaminti spanguolių putėsį. Tam reikės: • 200g spanguolių, • 120g cukraus (cukrų dėkime tam, kad atpiginti savikainą), • 60g medaus, • 60g manų kruopų, • 450ml vandens Perrinktas, gerai nuplautas ir nusausintas spanguoles sumalkime, išspauskime sultis ir padėkime šaltai. Likusius uogų tirščius užpilkime verdančiu vandeniu, dėkime ant ugnies, užvirinkime, sumažinkime ugnį ir virkime 5 minutes. Nuovirą perkoškime per marlę, įdėkime medų ir jį išmaišykime, kad ištirptų. Po to suberkime cukrų ir dar pavirkime, kad gautume sirupą. Sirupui užvirus, plona srovele, visą laiką maišant, supilkime manų kruopas. Visą laiką reikia maišyti, kad nesusidarytų gumulai. Ugnį sumažinkime ir dar virkime apie 12 minučių. Dabar nuimkime puodą nuo ugnies, įpilkime spanguolių sultis ir plakime mikseriu tol, kol susidarys šviesiai rausvi putėsiai. Putėsius sudėkime į vazeles arba dubenėlius ir dėkime į šaldytuvą, kad sustingtų.
Spanguolių putėsiai senovėje būdavo patiekiami su saldžia grietinėle. Suprantama, Advento metu taip putėsius duoti nederėtų, bet per Šventąsias Kalėdas gal būt ji ir tiktų. Išradinga šeimininkė savo svečius galėtų nustebinti ir netikėtu spanguolių putėsio patiekimu, - tam pagaminusi raudonos karamelės „siūlų“ rutuliukus.
Senovinė spanguolių gaiva
Spanguolių sultys gali pakeisti antibiotikus, skirtus kovai prieš gausybę skirtingų rūšių bakterijų, su kuriomis kovoja daugelis šiuolaikinių medicininių preparatų. Tai įrodo tyrimo rezultatai, pristatyti kasmetiniame Amerikos chemikų draugijos posėdyje San Franciske. Mokslininkai spanguolių sultyse rado augalinės kilmės taninų – fenolinių junginių, kurie stabdo organizmo ligas sukeliančių bakterijų dauginimąsi. 2003 metais žurnale „Science News“ buvo publikuojami tyrimo rezultatai, įrodę, kad spanguolių sultys labai naudingos širdžiai. 200g perrinktas, gerai nuplautas spanguoles sumeskime 2-3 minutėms į verdantį vandenį, išgriebkime, ištrinkime per sietą. Gautas sultis atidėkime, o tirščius supilkime atgal į vandenį ir dar 5-10 min. pavirinkime. Paskui iškoškime per dvigubą marlę, supilkime išspaustas spanguolių sultis ir pagal skonį pasaldinkime medumi arba cukrumi.
Lietuviška spanguolių gira
Spanguolių sultyse yra proantocianidas, neleidžiantis susidaryti dantų akmenims, todėl šiandien jau kuriamos dantų priežiūros priemonės, galėsiančios apsaugoti nuo paradantozės. Tyrimai taip pat rodo, kad kasdieninė spanguolių dozė mažina kraujyje mažo tankio „blogąjį cholesteriną“ ir didiną „gerąjį“. Be to, spanguolių sultys užkerta kelią pūslės infekcijoms, neleidžia joms nusėsti ant pūslės sienelių. O reguliarus spanguolių vartojimas naikina virškinamojo trakto Helikobakter pylori bakterijas, kurios gali sukelti skrandžio opą arba net skrandžio vėžį. Tačiau svarbiausia yra tai, kad spanguolės stabdo arba net neleidžia vystytis vėžio augliams. Nėra ko stebėtis, kad mūsų bočiai, reguliariai vartodami spanguoles savo mityboje, mažiau sirgdavo ir nežinojo vėžinių susirgimų. Suprantama, pripratus prie saldžiųjų nuodingais saldikliais pasaldintų limonadų, erzacgirų, pavojingų gyvybei cocacolupepsifantuspraitų, neįprasta bus gerti gerą girą, kuri yra žymiai rūgštesnė, tačiau pabandyti verta ir naudinga. Tam imkime: • 5 litrus vandens, • 1kg spanguolių, • 0,5kg cukraus, • 20g alaus mielių (galima ir paprastų), • 50 razinų (jų negalima plauti, nes ant razinų yra rūgimui reikalingos bakterijos). Perrinktas, gerai nuplautas spanguoles sumeskime 2-3 minutėms į verdantį vandenį, išgriebkime, ištrinkime per sietą. Gautas sultis atidėkime, o tirščius supilkime atgal į vandenį ir dar 5-10 min pavirinkime. Paskui iškoškime per dvigubą marlę, supilkime išspaustas spanguolių sultis, cukrų, išmaišykime ir ataušinkime iki kambario temperatūros. Po to sudėkime kildytas mieles ir pastatykime, kad parūgtų. Kitą dieną nugraibykime putas, suberkime razinas ir, sandariai uždarius indą, palaikykime 2-3 dienas. Nenustebkite, kad gira bus rūgštoko skonio, - būtent tokia turi būti gira, tokią gerdavo lietuviai kelis tūkstančius metų ir mažiau sirgdavo.
Orkaitėje kepta lašiša Šventųjų Kalėdų stalui
Tai jau šių dienų kulinarinis pasiūlymas. Jei manote, kad Šventųjų Kalėdų stalui pagaminti tokią gražuolę lašišą yra sudėtingą, tai labai apsirinkate, nes tai yra paprasčiausias receptas ir šitaip paruošti žuvį gali net niekada nieko negaminusi panelė ar mėgstantis šeimininkauti vyriškis. Pirmiausiai veterinarinėje vaistinėje nusipirkite veterinarinį švirkštą su storesne adata. Paskui parduotuvėje nusipirkite šviežią lašišą. Namuose ją nuskuskite, gerai nuplaukite, dar geriau nusausinkite ir dėkite skardon ant skardoje saulėgrąžų aliejumi patepto kepimo popieriaus arba folijos. Paruoškite tirpalą, kuriuo prišvirkšite žuvį: paprastą vandenį pagardinkite jūros druska, galite šaukšteliu medaus, citrinos sultimis, jei turite, - krapų arba peletrūnų esencijos lašeliu. Švirkštu šiuo tirpalu keliose vietose prišvirkškite lašišą ir kepkite orkaitėje 150 laipsnių temperatūroje apie valandą. Žuvį išimkite, padėkite ant padėklo, leiskite kiek atvėsti, aštriu peiliu įpjaukite dalį odos ir ją atknokite. Likusią odą aptepkite saulėgrąžų aliejumi, kad gražiai blizgėtų. Ir viskas. Tolesnis dar skanesnis vaizdas jau priklauso nuo Jūsų fantazijos, nes už lietuvaitę pasaulyje niekas nemoka gražiau papuošti savo gaminto valgio... Taip keptą lašišą galima patiekti ir karštą, ir šaltą.
Lietuviškai obuolių sultyse troškinta triušiena
O kodėl per šiuos Kalėdų pietus nenustebinus namiškių naudingiausios, sveikiausios ir skaniausios mėsos patiekalu – troškinta triušiena? Patarčiau ją pirkti IKI parduotuvėse, nes ten parduodami jauni, sveikai maitinti triušiukai. Iš vieno triušio išeina 6 prašmatnios porcijos. Geriausiai pirkti iš Vaido Purmalio triušių fermos Tūbausių kaime,
Reikia: • vieno jauno triušio, • 100g sviesto, • 15g druskos, • 2g grūstų juodųjų pipirų, • 300ml obuolių sulčių, • 120ml daržovių sultinio, • 100g džiovintų abrikosų, • 100g džiovintų slyvų, • 100g morkų, • 100g svogūnų, • gabalėlio citrinos žievelės, • kelių laurų lapų, • kelių kvapiųjų pipirų, • šaukšto smulkintų petražolių, Triušį sukarpykite į 6 gabalus, apkepinkite svieste, sudėkite į troškintuvą, pagardinkite druska, grūstais juodaisiais pipirais. Supilkite obuolių sultis, daržovių sultinį, sudėkite nuplautis džiovintus abrikosus ir slyvas, morkų ir svogūnų pusiaugriežinėlius, nedidelį gabalėlį citrinos žievelės, laurų lapelius, kvapiuosius pipirus, uždenkite dangčiu, užvirinkite ir troškinkite ant mažos ugnies, kol nuo kaulų pradės lengvai skirtis mėsa. Triušieną apibarstykite smulkintomis petražolėmis, sudėkite į dubenį arba lėkštes. Patiekite su susidariusiu padažu ir karštomis daržovėmis: keptomis bulvėmis, ankštinėmis pupelėmis, pakepinta ragaišio riekele, keliais salotlapiais, čiobrelio šakele. Viena porcija keptų ankštinių pupelių. 20g lydytame svieste pakepinkite 10g smulkiai sukapotų svogūnų ir 3g česnakų, sudėkite 150g ankštinių pupelių (galima ir atlaidintų šaldytų), ir pakepinkite 5min. Patiekiant, užbarstykite 3g kapotų petražolių ir 10g tarkuotu Džiugo sūriu.
Kauno vištienos maltinis su“ jažynka“
Dar 1967 metais E. Drąsutienės, O.Rudaitienės, E.Starkienės ir A.Šližienės sudarytoje ir išleistoje knygoje „Valgių gaminimas“ maltos mėsos gaminiai buvo vadinami ne kotletais, o maltiniais, muštos mėsos kepsniai ne karbonadais, o muštiniais. Ir tik vėliau kulinarinių knygų leidėjai, cenzoriai ir redaktoriai viską suvėlė: maltinius pradėjo vadinti rusiškai - kotletais. Šiandien tie keisti pavadinimai taip įstrigo lietuvaičių galvose, kad niekas iš jų net neįsivaizduoja, kad kotletas jokiu būdu negali būti maltas, o privalo būti net nemuštos nugarinės būtinai su šonkauliuku kepsnys. Kauno vištienos maltinis atsirado Dominyko Venckausko restorane „Versalis“ apie 1904-1905 metus, o jau tarpukario Kauno restoranuose ir kavinėse buvo labai populiarus patiekalas, nes iš tiesų yra labai skanus, aromatingas, sotus. Jį mėgo visi: ponios ir panelės, garbūs ponai, ypač vaikeliai ir net bedančiai senukai. Jį mėgo ir virėjai, nes buvo lengvai gaminamas. Na, o „jažynka“ lenkuojantiems kauniečiams buvo gero ir skanaus maisto sinonimas. Pamėginkite ir Jūs: ištroškinkite grietinėlėje perpus žirnelius su morkų kubeliais, pagardinkite druskyte, maltais juodaisiais pipirais, paragaukite ir suprasite, kodėl šitą daržovių troškinį anuo metu garbino visi valgytojai nuo Sankt-Peterburgo iki Vienos, nuo Maskvos iki Paryžiaus. Vienam vištienos maltiniui reikia: • 80g vištienos filė, • 50g lašinių, • 2g druskos, • 0,5g maltų juodųjų pipirų, • 15g kietai suplaktų kiaušinio baltymų, • 20g česnaku aromatizuoto sviesto, • 10g kvietinių miltų, • 20g kiaušinio plakinio, • 15g džiūvėsėlių. Vienai „jažynkos“ porcijai reikia: • 20g daržovių arba grybų sultinio, • 20g grietinėlės, • 10g sviesto, • 150g žaliųjų žirnelių ir morkų kubelių, • 3g druskos, • 1g džiovintų raudonėlių, • 1g kario prieskonių, • 2g petražolių lapelių. Vištienos filė ir lašinius du kartus sumalti, išmaišyti su druska, maltais juodaisiais pipirais. Kietai suplaktus kiaušinių baltymus atsargiai įmaišyti į masę, suformuoti paplotėlį, ant paplotėlio dėti aromatinio sviesto gabalėlį, suformuoti „cepeliną“, jį apvolioti miltuose, kiaušinio plakinyje ir du kartus džiūvėsėliuose. Kepti orkaitėje 5-8 min 220 laipsnių temperatūroje. Daržovių arba grybų sultinį, grietinėlę ir sviestą sudėti į prikaistuvį, suberti žaliuosius žirnelius, mažas morkytes arba morkų kubelius, užvirinus kelias minutes pavirti, pagardinti druska, džiovintais raudonėliais, kario prieskoniais, petražolėmis.
Kauno Kalėdų bandelės su vištiena, 10 vnt
Visokių žinome bandelių, visokių ir aš esu išbandęs, bet neradau skanesnių, nei Kauno miestiečių bandelių su vištienos įdaru, kepamų specialiai Šventoms Kalėdoms. Šių bandelių išskirtinumas buvo tame, kad įdarui malta virta vištiena būdavo per pusę sumaišoma su maltomis karšto rūkymo kiaulės pažandėmis, o nepakartojamą šventinį aromatą joms suteikdavo peletrūnai. Po karo, kai Kaune pirmą kartą pasirodė sovietiškas limonadas „Tarchun“, daugelis tikrų senųjų kauniečių, jo paragavę, sakė, kad limonadas gaminamas iš senovinių kalėdinių bandelių, - taip šių bandelių aromatas buvo įsirėžęs į miestiečių atmintį. Tešlai: • 320g kvietinių miltų D550, • 140g grietinės, • 90g sviesto, • 4 kiaušinių trynių, • 7g druskos, • 5g cukraus. Įdarui: • 120g svogūnų, • 60g sviesto, • 190g virtos vištienos, • 190g rūkytos kiaulių pažandės, • 5g druskos, • 1g maltų juodųjų pipirų, • 3g džiovintų peletrūnų. Išsijotus miltus išmaišyti su grietine, tirpdytu sviestu, kiaušinių tryniais, druska ir cukrumi. Suformavus rutulį, suvynioti į maistinę plėvelę ir padėti bent valandai į šaldytuvą. Svogūnus smulkiai supjaustyti, apkepti svieste. Virtą vištieną, rūkytas pažandes ir svogūnus sumalti, pagardinti druska, pipirais ir džiovintais peletrūnais. Iš 60g bandelių tešlos iškočioti paplotėlį, ant jo dėti 50g vištienos įdaro, paplotėlį sulenkti, rantytai aplankstyti, dėti ant skardos ranteliais į apačią, aptepti kiaušinio plakiniu ir kepti 20 min. 180 temperatūroje.
Pats gardžiausias kalėdinis lietuviškas keksas
• 350g išsijotų kvietinių miltų D550, • 16g kepimo miltelių, • 8g sodos, • 320 medaus, • 200g cukraus pudros, • 240ml sviesto, • 4 kiaušinių, • 200ml stiprios kavos, • 10g maltų cinamonų, • 5g maltų gvazdikėlių, • 5g maltų imbierų Išsijokite miltus, kepimo miltelius ir sodą į dubenį. Kitame dubenyje suplakite kiaušinius su išsijota cukraus pudra, tirpintais sviestu ir medumi bei prieskoniais. Kiaušinių masę ir kavą supilkite į miltus, sumaišykite ir supilkite į dvi dideles arba 12 mažų formų iki pusės, nes kepant masė padidės. Didelius keksus kepkite 180 laipsnių orkaitėje 40 minučių, mažus – 25 minutes. Kepant keksą Kalėdų stalui, galite įdėti saują nuplautų razinų, smulkiai supjaustytų džiovintų vaisių, įvairių cukrintų džiovintų vaisių, sukapotų riešutų. Patiekiant, keksus apibarstykite cukraus pudra, galite užpilti baltąjį arba šokoladinį glajų, papuošti spalvotais pabarstukais, sausainėliais, vafliais.
Šventųjų Kalėdų šokoladinės bobelės
Bet svarbiausias Šventųjų Kalėdų aromatas – yra šviežių meduolių, tauriai papildantis žiemos sniego, kalėdinės elgutės, degančių žvakelių ir kepamos žąsies kvapus. Kiekviena lietuvė, net ir niekada negaminusi valgyti, genetiškai yra puikiausia ir geriausia šeimininkė pasaulyje, todėl bet kuriai poniai ar panelei būtų vieni niekai šiai gražiai šeimos šventei iškepti specialius pamirštus ir todėl šiandien neįprastus meduolius - šokoladines bobeles. Senose lietuviškose kulinarinėse knygose radau fantastišką receptą, tad siūlau jas ir išsikepti. Į dubenį, prikaistuvį arba puodą įdėkime 150g sviesto, 250g cukraus, 400g medaus ir kaitinkime, kol ištirps. Indą nukelkime ir pamaišant masę atvėsinkime. Keturis kiaušinius suplakime iki putų, į kiaušinius suberkime 50g persijotos kakavos, 125g maltų migdolų, prieš tai juos nuplikius ir nuėmus tamsias odeles. Būtinai įberkime nepilną šaukštelį maltų cinamonų, žiupsnelį maltų kardamonų ir mažesnį žiupsnelį maltų kvapiųjų pipirų. Po to įpilkime 6 šaukštus tamsaus romo. 500g aukščiausios rūšies kvietinių miltų išmaišykime su 1 pakeliu kepimo miltelių. Dabar visus ingredientus sudėkime į dubenį ir išplakime tešlą. Įdarui nuplaukime spanguoles. (tinka ir atlaidintos šaldytos, tik išrinkime didesnes sveikas uogas). Pasiruoškime formeles, į kurias pilsime tešlą. Formelės gali būti skardinės, jas galime pasidaryti ir iš kietesnio popieriaus, nepamirškime ištepti sviestu ir pabarstyti džiūvėsėliais, - lengviau išsiims. Aš naudoju silikonines (didelis jų pasirinkimas yra Vilniaus, Kauno, Šiaulių „Sangaidos“ „Contacto“ parduotuvėse), kuriuose kepiniai gerai iškepa, lengvai išsiima, o kepinių paviršius gaunasi lygus ir blizgantis. Tešlą supilkime į 12 formelių, į kiekvieną įsprauskime po tris spanguoles. Į vieną spanguolių nedėkime, o įsprauskime gerai nuplautą monetą – kam teks ši bobelė, tam visus metus seksis su pinigais, tik būtinai šią monetą reikės nešiotis piniginėje. Kepkime bobeles 180 laipsnių karštumo orkaitėje 15-20 minučių. Karštas išimkime iš orkaitės ir formelių, o kai atvės, apipilkime šokoladiniu glajumi. Glajui 300g šokolado ištirpinkime su 40g gero sviesto, o dar geriau kakavos sviesto, jei tik tokio gautumėte.
Panevėžio kleboniški kalėdiniai riešutų sausainiai
Senovėje Panevėžyje tai būdavo labai populiarūs sausainiai, kuriais klebono gaspadinės vaišindavo klebonijų svečius, o zakristijonas juos veždavosi su savimi, kad kalėdojantis klebonas turėtų kuo pavaišinti parapijiečius. Geresnės gaspadinės nepatingėdavo šventėms iš anksto prisimalti skrudintų riešutų miltų ir šiems sausainiams tešlą gamindavo vien tiktai iš riešutų miltų. Prieš Šventąsias Kalėdas klebono gaspadinės netgi kviesdavosi talkas, kad padėtų kepti šiuos šventinius sausainius, nes kalėdojantiems klebonams dovanoms reikėdavo jų nemažai. Į dubenį išsijokite 360g kvietinių miltų, įmuškite 2 kiaušinius, įberkite 200g cukraus, sudėkite vieno apelsino cedrą (tarkuotą geltoną odelę), 2,5g (pusę arbatinio šaukštelio) kepimo miltelių ir tiek pat vanilės esencijos. Sumaišykite ir įberkite 160g paskrudintų ir sukapotų graikinių riešutų. Padalinkite tešlą į dvi dalis ir kiekvieną dalį sukočiokite į pailgą 20 cm. ilgio „dešras“. Padėkite „dešras“ ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir 150 laipsnių temperatūroje kepkite apie 20 minučių. Palaukite, kol iškeptos „dešros“ atšals, ir supjaustykite labai plonomis ripkelėmis. Ripkeles sudėkite į kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą atpjauta puse į viršų. Kepkite vidutinio karštumo temperatūroje dar apie 20 minučių.
Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas A.Vincentas Sakas
Rietavo savivaldybė
