Jorė-pavasario šventė Spausdinti
Straipsniai - Šventės ir papročiai
Trečiadienis, 21 Balandis 2010 20:47

Jorė-lietuvių pavasario, žalumos šventė, švenčiama balandžio pabaigoje. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, susieta su Jurginėmis.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

Pirmoji Jorės diena


2010 04 24 ( Šeštadienis )

11-16 val.   Talka šventvietėje

Baltiškų papuošalų gamyba (R.Ordinas)

Tvarkome šventės vietą. Grėbiame pernykščius lapus. Renkame pirmąją pavasario žalumą (Jorę) ir puošiame šventinius vartus, stebyklos stulpus, aukurą. Vežame iš laukų akmenis Perkūno šventovei. Kūrename dūminę pirtį. Tvarkydami šventinę erdvę kuriame Darną aplinkoje ir savo viduje. (Pageidautina, kad pasiimtumėte savo įrankius: grėblį, kirvuką, peilį).
16 -19 val.      Apeiginė pirtis

Talkininkai kviečiami į pirtį. Visi Visatos pradai -ugnis, akmuo, vanduo, oras, garas, medis, žemė teikia dieviškąsias Galias mūsų dvasiai ir kūnui. Išsikaitinę, išsipėrę ir išsimaudę gėlame Lenktinio ežero vandenyje švaria ir pakylėta siela  persikūniję einame prie laužo ugnies.
19 -20 val.     Pokalbis apie baltų tikėjimą Dangaus stebykloje.     Susirinkę Dangaus stebykloje, prie Aukuro ugnies kalbėsime apie Baltų pasaulėžiūrą, Jorę ir kitus svarbius dalykus.
20 val.     Vakaronė     Dainuojame, šokame...  atsivežkite savo muzikos instrumentus bei gerą nusiteikimą ir galėsite pasilinksminti ir palinksminti save ir kitus.
Antroji Jorės diena


2010 04 25 ( Sekmadienis )


11 val.      Sueiga Senovinėje Dangaus šviesulių stebykloje. Aukuro įkūrimas. Vaidilos prakalba. Romuvos Krivio sveikinimas
    Ateinama pasipuošęs tautiniais rūbais. Jei jų neturite tai  dėvėkite bent senovinį papuošalą (juostą, apyrankę, segę ar kt.). Protėvių  ženklai neregimomis gijomis susieja mus su  Galiomis iš Amžinųjų Aruodų.
11.20 val.     Didžiojo aukų katilo užkaitimas

Seniausias aukojimas -bendros vaišės su į šventę iškviestais svečiais, protėviais ir Dievais. Didysis aukų katilas verda visą šventę, sugerdamas mūsų mintis ir linkėjimus, mūsų šventinę nuotaiką ir viltis-vėliau semsimės iš jo ir gausime daugiau nei davėme.
11.30 val.     Šventinė eisena į Kulionių piliakalnį

Giesmės: "Kūlgrinda", "Gilė" ir kiti kas atvyks    

Iš Dangaus stebyklos darnia eisena giedodami eisime į Kulionių piliakalnį  susitikti su protėviais, sujungti dabartį su būtovę; Turėkite savo krašto ar bendrijos, vėliavą. Vėliava įkūnija Vėlių Galybę.
12 val.      Apeigos piliakalnyje  Įšventimas į Romuvius. Protėvių giesmės.

Protėvių giesmės: "Kūlgrinda", "Gilė" ir kiti kas atvyks

 


   

Protėvių,  gynusių mūsų laisvę ir tikėjimą, krauju persisunkusiame šventkalnyje dėkojasime protėvių vėlėms, kad esame lietuviais, kad gyvi, kad turime savo žemę, kalbą, savo būtovę, savo tikėjimą. Skambės senosios giesmės, žvangės karžygių kalavijai, pasiryžusieji tęsti protėvių pradėtus darbus tars priesaikos žodžius-Tebūnie Darna! (Turėkite žvakių - protėvių vėlių pagerbimui. Pasiryžę įsišvęsti į romuvius - turėkite apsisprendimo ženklą: segę, apyrankę, juostą, žiedą, pakabutį, - kuris taps jūsų stiprybės, išminties ir sėkmės ženklu palaimintu protėvių).

Joriukus (vaikus turinčius vardus su šaknimi Jor- Jar-).kviečiame į rato vidų. Visi susirinkusieji eina keliais ratais apie Stebyklą į priešingas puses ir giedame "Tu žilvitėli, žalias medeli".

14.40 val.      Akmenų aukojimas Perkūno šventovėje    

Vienas paskui kitą iškilmingai aukojsime Perkūno šventovei atvežtus akmenis. Kiekvienas pasakys žodį -iš kur akmuo atkeliavo, tars linkėjimus.  Krivis įšventins paaukotuosius akmenis.
15 val.     Šventinio viralo ragavimas. Suneštinės Vaišės, Joručių ridenimas. Kiaušinėnės kepimas. Supimasis. Šokimas lenton.    

Darome Suneštinės Vaišės, ridenime Joručius. Supamės sūpuoklėmis. Šokame lenton. Kepame kiaušinienę.
15.30 val.       
Linksmybės darnoje su atgimstančia gamta.
Šokiai.
Žaidimai.

Pievoje palei Perkūno šventovę pasitiesime savo staltieses, išdėliojame atsivežtas vaišes. Iš apeiginio Katilo ragausima šventinį viralą. Savo atsivežtu maistu vaišinsime vieni kitus. Tai ką  šiandien pasiūlysi  kitam - rytoj  atgausi su kaupu ir Skalsa.

 20.00 val.       Saulės palydėjimas     

Kantriausi palydės Jorės Saulę. Pasisems dangiškų Galių iki kitos Jorės.
Kai Jorė apgaubs žemę, medžius, gyvulius ir žmones, kai naujam vešėjimo metui sukils visi gyvybės syvai ir galios kartu įsiliesime į naują gyvybės vešėjimo ratą. Tebūnie mūsų ir jūsų kelionė sėkminga, būkime stiprūs ir sveiki, ryžtingi ir sumanūs. Tebūnie Darna!

"Norime atkreipti visų dėmesį į ypatingą gamtos prisikėlimo laiką. Priminti, kad kiekvienas esame atbundančios gyvasties dalimi. Kviečiame patiems sau pasidaryti šventę, įsijungiant į bendras apeigas bendrai giedant ir atliekant bendrus apeiginius veiksmus. Kiekvienas galės tarti sveikinimo žodį, pagiedoti, pašokdinti, pavaišinti kitus... Amatininkai kviečiami parodyti savo amatų, parduoti savo dirbinių. Folkloriniai ansambliai teatvyksta pasidalinti iš protėvių perimtu menu… Tik taip pasisemsime jėgų visiems metams, patirsime postūmį eiti pirmyn, kurti Darną. Kunkuliuojantis pavasarinis kūno nerimas tuomet pavirs dvasios Galia ir užpildys mūsų sielas atgaivos ir stiprybės jausmu.

Daugiau informacijos: http://muziejus.moletai.lt/jore.html

Rasti vietovę : http://muziejus.moletai.lt/doc/jore/kaip_mus_rasti1.htm

72-ame  km, Vilnius-Utena į dešinė pagal rodyklę "Observatorija", pavažiavus 4 km. palikti kelkraštyje auto ir ateiti 450 m. pagal rodyklę (vėl į dešinę) "Jorė".

LAST_UPDATED2