Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 31 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Kaziuko mugei - 410 metų PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Šventės ir papročiai
Pirmadienis, 04 kovas 2013 18:55


Kad garsėtų kuo plačiau...
         Mūsų dienomis Kaziuko mugė – tikras visos Lietuvos tautodailininkų ir amato meistrų suvažiavimas. Galima pasidžiaugti, kad jų dirbiniais išlaikoma senoji tradicija ir įliejama kūrybiško savitumo, individualumo. Kasmet galima pastebėti naujų originalių dirbinių; kyla ir jų meninis lygis. Pastarųjų metų pastangos tvarkyti mugės infrastruktūrą davė tam tikrų pozityvių rezultatų. Galima pagirti Tymo kvartalo įsisavinimą, verslininko Vytenio Urbos  organizuotumą, Dailiųjų amatų asociacijos surengtą meistrų eiseną. Tačiau mugės ateitis vis tik kelia nerimą: prekiaujančiųjų daugėjant, šurmulio, linksmybių, muzikos – mažiau. Nors prie Rotušės, o dabar ir Tymo kvartale statomos koncertinės pakylos, Kaziukas iš esmės liko komerciniu renginiu, jis dar netapo kultūros reiškiniu. Nepasiektas netgi tarpukario mugės skambesys... Nėra gatvės vaidintojų, mažai girdisi folkloro kolektyvų, kaimo kapelijų.
         Nereikėtų savieigai, publikos skoniui palikti ir tautodailės. Daryti įtaką liaudies meno raidai, išgryninti formas, išvengti niekdirbių – toks turėtų būti  kultūrą sostinėje globojančių institucijų uždavinys. Todėl labai verta rengti amatų meistrystės demonstracijas. Tradiciniai amatai – viena svarbiausių etninės kultūros sričių, beje, turinti geriausias perspektyvas išlikti ateityje. Juos nuo šių metų pradžios imasi globoti Tautinio paveldo produktų įstatymas.
Šimtametinių tradicijų kermošius tikrai gali ir net privalo tapti europinio masto įvykiu.
Žingsniai šia linkme turėtų būti tokie: istorikai ir etnografai turi iki galo ištyrinėti šios šventės tradicijas, amatų paveldą, propaguoti tai žiniasklaidoje, skelbti mokslo darbuose. Etnokultūrinės veiklos organizacijos – parengti šventės renginių planą: turi vykti gaminių konkursai, parodos ir jų aptarimai, nuotaikingi folkloro kolektyvų koncertai, gatvės vaidinimai ir „Šėpos“ teatro pasirodymai, cirko atrakcijos, karnavalinės eisenos, šmaikštuolių varžytinės. O mugę būtų galima suskirstyti Lietuvos etnografiniais regionais: vienoje aikštėje – žemaičių meistrai, kitoje – pintinės dzūkiškiems grybams, trečioje – aukštaitiški marginiai, o aplink Rotušę – Vilniaus krašto meistrai. Mugei privalu turėti savo atributiką, meninius apipavidalinimo akcentus. Tik išplėtojus reginių ir pramogų dalį, galima tikėtis dar daugiau mugės lankytojų ir užsienio turistų. Ypač pasitinkant reikšminguosius 2009 metus, - vilnietiškasis Kaziukas yra geriausia proga parodyti mūsų tradicijas, Lietuvos etninį savitumą.
 
Šv. Kazimiero kulto ir Kaziuko mugės istorinės datos

1458 m. spalio 3 d. Krokuvoje, Vavelio pilyje karaliui Kazimierui Jogailaičiui ir Elžbietai Habsburgaitei gimė sūnus Kazimieras
1471 m. trylikametis karalaitis dalyvavo karo žygyje į Vengriją, kovojo dėl jos sosto
1484 m. kovo 4 d. auštant, karalaitis Kazimieras mirė Gardine, iškankintas džiovos ir askezės
1501 m. Erazmui Vitelijui (Ciolekui) pranešus apie stebuklus, nutikusius prie karalaičio karsto, popiežius Aleksandras VI suteikė Karališkosios koplyčios lankytojams visuotinius atlaidus
1513 m. Andrius Kšyckis sukūrė pašlovinimo odę karalaičiui
1517 m. pradėtas karalaičio Kazimiero beatifikacijos procesas. Į Lietuvą pasiųsti popiežiaus pasiuntiniai tyrinėti ir aprašyti karalaičio gyvenimo
1521 m. popiežiaus legatas Zacharijas Fereris Krokuvoje išleido karalaičio Kazimiero gyvenimo aprašymą
1602 m. lapkričio 7 d. popiežiaus Klemenso VIII breve karalaitis Kazimieras  paskelbtas šventuoju
1604 m. gegužės 10 d. į Vilnių iškilmingai įnešta popiežiaus Romoje pašventinta šv.Kazimiero vėliava, gegužės 12 d. padėtas kertinis akmuo šv. Kazimiero bažnyčiai
1609 m. Vilniaus universiteto studentai suvaidino pjesę apie šv. Kazimierą, dalyvaujant valdovui Zigmantui Vazai
1636 m. šv.Kazimieras paskelbtas pirmuoju Lietuvos dangiškuoju globėju, jo kasmetinės paminėjimo iškilmės pratęstos iki oktavos; karalaičio palaikai perkelti į Karališkąją koplyčią
1655 m. Vilnių okupavus rusų kariuomenei, šv.Kazimiero karstas 8 metus buvo saugomas Roženkos miestelyje
1953 m. Katedra buvo uždaryta tikintiesiems, šv. karalaičio Kazimiero palaikai perkelti į šv.apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią
1989 m. kovo 4 d. šv. Kazimiero palaikai iškilmingai sugražinti į Karališkąją koplyčią Arkikatedroje



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: