Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 142 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5864153

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Žolinės -Amžių sandūroje PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Šventės ir papročiai
Šeštadienis, 15 Rugpjūtis 2009 15:39

 

Etnologai mano, kad ši šventė pirmiausia yra krikščioniška šventė, kuri vadinama Švenčiausios Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Tačiau šventės tradicijos persipina su pagonybės laikų papročiais.

„Ši šventė tarsi susigrobusi tam tikrą dalį senųjų papročių, ko gero, dar iš pagonybės laikų. Ji švenčiama tuo laiku, kai jau subrandintas derlius. Marijos paveikslas paveldėjęs daugybę ikikrikščioniškųjų dievų savybių – ji kaip viso ko globėja. Kad šventė atėjo iš senų laikų, rodo ir pats pavadinimas. Retai kada sakoma „Marijos dangun paėmimo šventė“. Dzūkijoje vadinama „kopūstine“, nes tai metas, kai kopūstai jau baigia sukti galvas. Svarbu, kad jie užaugtų kieti, kad kirmėlės jų nepribaigtų. Todėl moterys apglostydavo kopūstus tikėdamos, kad atkreips dieviškųjų galių dėmesį, o žiemą turės, ką valgyti“, – pasakoja N.Marcinkevičienė.

Padėka dievybėms už naują derlių

Labiausiai žinomas, iki šių dienų išlikęs paprotys – žolynų šventinimas. Žmonės į bažnyčias nešasi ne tik gėlių puokštes, bet ir naujo derliaus vaisius ar daržoves.

„Ko gero, kažkada buvo aukojama dievams, gal deginami ar užkasami kažkokie vaisiai ar javai. Dabar aukojimo procesas kitoks. Nunešama į bažnyčią ir pašventinama. Tam tikromis maldomis tas vaisius ar daržovė užkalbami. Pašventinama šventuoju vandeniu“, – teigia specialistė.

Labai ilgai buvo tikima, kad iki žolinės galima valgyti šviežią obuolį, ropę ar ridiką, tačiau kepti duoną ar net šviežias bulves draudžiama. Tikėta, kad kol už naują derlių nepadėkota dievams, gamtai, o vėliau Šv. Mergelei Marijai, valgyti negalima, nes taip būtų laužomos tam tikros normos.

„Iki šių dienų išliko tikėjimas, ypač Dzūkijoje – Rytų Lietuvoje, kad moterys, kurios turi mirusių vaikų, iki žolinės negali valgyti naujo derliaus vaisių – obuolių, slyvų, kriaušių, kai kurios net ir uogų. Pačios moterys aiškina, kad Žolinė – didelė šventė ir per ją Marija apdovanos vaikus vaisiais. Jei moterys iki žolinės valgys vaisių, tai jų vaikai negaus“, – pasakoja N.Marcinkevičienė.

„Apie Širvintas yra sakoma, kad jų vaikai springs. Kitos sakydavo, jog bijo valgyti, kad dievas nenubaustų ir kiti vaikai nemirtų. Tai susiję su auka. Moterys, kurių vaikai mirę, yra labai jautrios. Jos nerimauja ne tik dėl gyvų vaikų, bet ir dėl esančių aname pasaulyje. Jos ilgiau išlaikė tokį paprotį“, – teigia pašnekovė.

Primena Kūčių vakarienę

Šiuo metu jau beveik pamiršta tradicija – vadinama „naujienų diedais“. Įdomu tai, kad per Žolinę buvo laikytasi panašių papročių kaip ir per kūčias – gaminami patiekalai, kuriais vaišinasi susirinkusi giminė.

„Užfiksuota, jog gaminamos vaišės. Panašiai kaip per Kūčias, tik iš naujo derliaus gaminama dvylika patiekalų. Kepama duona, ragaišis, bandelės, bulvės, visa, kas užauginta. Vaišintis sueina giminės. Yra uždegama žvakė ir leidžiama per rankas apie stalą. Nešama aplink valgius. Vaišinamasi, o ko šeima ar giminės nesuvalgo, neša elgetoms. Atiduoda žmonėms, kurie galbūt neturi, kur užsiauginti vaisių ar daržovių. Taip pagerbiami protėviai. Tikima, kad anapus išėję giminės yra galingi, todėl jiems įsiteikiame per maldą, per auką, jie gali paveikti, kad derlius būtų geras, o tai, kas likę laukuose būtų laiku nuimta“, – pasakoja N.Marcinkevičienė.

Šventinti žolynai apsaugo nuo negandų

Seniau papročių laikytąsi, dabar per Žolinę retai kada pamatysi jaunas moteris, nešančias į bažnyčią žolynus.

„Buvo nešamos ir darželio, ir laukų gėlės ar žolės, pvz., kietis, tokia patvorių žolė. Pagal seną tikėjimą, kietis, turintis specifinį kvapą, kaip ir pelynas, atbaido piktąsias jėgas. Pašventinti bažnyčioje kiečiai buvo sudedami kryžiumi. Tokius kryželius užkišdavo ant aukšto ar ant palangės, kad saugotų namus nuo pikto. Taip pat buvo šventinama ir usnis. Tačiau pašventintą ją apkasdavo lauke šaknimis aukštyn – tai susiję su chtoniškuoju pasauliu, piktosiomis dvasiomis. Tikėta, kad piktžolės neaugs. Usnį dėdavo aruode, kad pelės javų nekramtytų. Taip darydavo ir Žemaitijoje“, – teigia specialistė.

Pasak N.Marcinkevičienės, darželio gėlių šventinimo paprotį galėjo nulemti legenda apie tai, kad, mirus Marijai, jos karstas buvo išpuoštas gėlėmis. Kai jos kūnas ir siela buvo paimti į dangų, karste žmonės rado daug gėlių, todėl stengiamasi neštis šventinti kuo gražesnes gėles.

Šalčininkų rajone ir dabar Žolinės proga vyksta atlaidai. Ateina minios žmonių, tačiau tik vienas kitas atsineša žolyną. Bet juk žolynai ir yra šios šventės esmė.
„Pašventintas gėlytes reikėtų laikyti namuose, kai nužydi, galima kur nors užkišti, jokiu būdu neišmesti, atėjus laikui sudeginti. Šventinti galima puokštes, bet jas vadina vainikais. Galimas dalykas, kad kai kur per Žolinę pinti vainikai. Nes vainikas yra ratas, kuris reiškia neprieinamumą, apsaugą nuo negandų. Tam tarnauja žolynai“, – teigia specialistė.

„Vilniaus, Trakų rajone iki šių dienų išlikęs paprotys šventinti visą derlių, esantį darže ar laukuose. Dar ir dabar galima pamatyti, kaip į bažnyčią nešamos dar neiškultos kviečių ar rugių varpos, obuoliai, suverti ant pagaliukų. Tradicija – šventinti obuolius – išliko ilgiausiai, galbūt todėl, kad jie siejami su rojaus vaizdiniu. Pašventintus obuolius žmonės pasidalina ir suvalgo, kad jie nesimėtytų. Nešasi morkas, ar mažesnį kopūstą. Kai kurias daržoves sušeria gyvuliams, kai ką džiovina, kad paskui turėtų vaistams“, – sako Papročių ir apeigų skyriaus vadovė.

Pašventintos darželio gėlės laikomos tam, kad vėliau sudžiovintos būtų sudėtos į pagalvėlę. Mirus žmogui, tokia pagalvėlė buvo dedama mirusiajam į karstą. Dabar deda tik keletą žolių po pagalvėle. Tikėta, kad žolės padės mirusiojo sielai atsiskirti nuo šio pasaulio ir pakilti į dangų.

Visuomenei trūksta informacijos

Gaila, tačiau šios šventės papročiai baigia išnykti. Šventės esme tampa pats faktas, jog nereikia eiti į darbą, žmonės gali pailsėti. Pasak etnografės, taip yra todėl, kad apie šią šventę mažai kalbama.

„Manau, kad visuomenei neišaiškinta šios šventės prasmė. Ar mes esame tikintys ar ne, bet turime progą pasidžiaugti visu tuo, ką mums davė gamta ar užaugino Dievas. Galų gale smagu susirinkti giminėms. Žmonės sakydavo – kuo daugiau giminių susirenka per Žolinę, tuo geresni ir linksmesni bus kiti metai. Kodėl nepadarius tokios šventės, kurios metu susirinkę pamąstytume ne apie tai, ką turime nuolat, ar perkame „Maximoje“, bet kuo mes dabar galime pasidžiaugti kartu su visa gimine. Grybai, mėlynės, pradėjusios sirpti spanguolės yra gamtos dovana, ko nereikia nei sėti, nei pjauti. Ši diena turi būti skirta susimąstyti, kad gamta yra tikras stebuklas. Turėtume jai padėkoti“, – teigia etnografė.

Ši krikščioniška šventė buvo švenčiama ir kitose Europos šalyse. Lenkijoje dar ir dabar pinami, ir šventinami dekoratyviniai vainikai, kurie nešami per procesijas, tačiau kiti papročiai neišliko.

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (2)
o kaip reikia interpretuoti? sudomino...
2 Antradienis, 18 Rugpjūtis 2009 19:07
o kaip reikia interpretuoti? sudomino...
tereikia giliau pasidometi ir iskarto bu
1 Antradienis, 18 Rugpjūtis 2009 09:11
tereikia giliau pasidometi ir iskarto bus aisku jog visos religijos pradzios saknis turi tas pacias ir tai deje yra tas pats zodiakas :) Senasis testamentas yra musu planets didziausias istorijos saltinis, o gal buvo jau jei issifravo pergamentus rastus mirusioje juroje... nemenka dali ziniu turi ir zydai kuriu neviesina. Niejaugi niekam nekyla elemetarus klausimas kodel dominuoja taip 12... 12 valandu, 12 apastalu, 12 zodiako zenklu ir t.t. Dau interpretuojama neteisingai siais laikais... turbut tikslingai tai daroma...

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: