Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 89 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Kūčios,Kalėdos ir papročiai PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Šventės ir papročiai
Trečiadienis, 23 Gruodis 2009 17:43

Ugnis

Stengiamasi kad visą kalėdinį metą namuose būtų kuo daugiau šviesos. Uždegami žibintai, žvakės. Tačiau svarbiausia - šventinė ugnis. Kūčių vakare uždegama graudulinė žvakė, židinyje užkuriama beržinė pintis ar kelmas, pliauska, kurie turėjo visą laiką degti. Per šventvakarius negalima gesinti jokios ugnies. Blukis (kaladė) buvo velkamas ir deginamas. Kaladė buvo deginama ir vėliau - per Užgavėnes - Pelenijoje.
Kūčioms kviečiamos ne tik vėlės, bet ir kiti svečiai. Šeimininkas, išėjęs į lauką, pakviesdavo "ateikit kūčių" - vėją, šaltį, bites. Po vakarienės dar aplankomas sodas, aprišamos obelys, kreipiamasi į bites, lankomi pasėlių laukai. Naminiai gyvuliai pašeriami valgiais ar šienu nuo kūčių stalo. Šiuo metu dingsta visos ribos tarp visų būtybių ir jėgų, o žmogus stengiasi siekti gėrio gerumu.
Tokiu metu sakomi geri linkėjimai, o blogumas naikinamas sudeginant balanas. Ant balanos paženklinams koks ženkliukas. turintis savo prasmę, ir balana sudeginama.
Kūčių vakarą kreipiamasi į žemės, požemio ir vėlių dievybes. M.Pretorius XVIIa rašė, jog Kūčių vakarą buvo atliekama tokia apeiga: Šeimininkas klupsčias pripildydavo 3 šventinius kaušelius alaus ir paleisdavo visiems ratu. Paskui ėmė į rankas kepalėli duonos ir pridėjęs prie žemės meldėsi - "Žemėpati, tu duodi mums tokią gerą duoną, dėkojame Tau už tai, padėk, kad mes Tavo laiminami dirbtume dirvas ir kad Žemynėlės pagalba vis daugiau Tavo dovanų gautume." Po to pakėlęs duoną į viršų, sakė: - "Dieve, pasotink mus".
Žemynėlę taip gerbė nugerdami kiek alaus ir nuliedami ant žemės: - "Žemynėle, žiedkele, pakylėk mūsų rankų darbus".
Iki kalėdų negalima buvo kirsti medžių. O jeigu kas išdrįsdavo taip daryti, tai miške pasirodydavusi žila moteriškė ir gailiai dejuodavo (Kaltinėnų apyl.). Tokios nukirstos malkos gali uždegti sodybą, be to neduoda ramybės numirėliai. Čia pasireiškia gili pagarba pirminiam gyvybės pajudėjimui, naujos gyvybės užuomazgai Kalėdų išvakarėse.
Kūčių dieną vengdavo užrūstinti Perkūną - nemaldavo girnomis, neskaldydavo malkų. Valgant kūčias reikia paminėti gyvatę, tada visus metus būsi saugus. Vasarą miške būnant reikia prisiminti kokią savaitės dieną buvusios kūčios, tuomet gyvatės nepuls.
Kai kurios kalėdinės giesmės apdainuoja pasaulio atgimimą. Tai "Vidury lauko stovi grūšelė. Kalėda" ir kt.
Iki kalėdų giedamos giesmės - dainos su priedainiais - leliumoj aleliuma, aleliuma rūta, aleliuma loda ir kt.

Burtai

Burtai - svarbi kūčių vakaro dalis. Šią nakti laikas ir erdvė praranda įprastus metmeni. Pasaulis atsiduria pradinėje būsenoje. Yra įmanomi ateities spėjimai. Vėlės padeda viską sužinoti. Nemažai burtų susijusių su vandeniu. Vandenyje galima pamatyti ateitį. Giesmėse kalbama apie elnią devyniaragi, žvelgiantį į vandenį ir skaičiuojantį savo ragus. Daugybė burtų skirtų vedybų, gyvenimo, derliaus, orų ateičiai sužinoti. Šią stebuklų naktį vidurnakty vanduo pavirsta vynu, o gyvuliai prašneka žmogui suprantama kalba. Ištarti linkėjimai, žodžiai turi galios ateičiai ir tarsi grūdai - sėklos pasėjami šventvakaryje.
Po kūčių vakarienės motina pabarsto grūdų ant šeimos narių, o ypač ant vaikų. Mirusiųjų vėlės tą vakarą suteikia stalui ir valgiams antgamtinės galios, o grūdai perduoda gyvybinę augimo jėgą. Šeimininkas grūdais pabarsto trobos kampus, krikštasuolį, židinį. Kūčių stalas paliekamas nakčiai nenudengtas - vėlėms.

Kalėdos

Vidury lauko stovi grūšelė, kalėda
Toje grūšelėj žvakelės dega, kalėda
Vidury lauko stovi grūšelė, kalėda
Oi ir nukrito kibirkštėlė, kalėda
Oi ir pasliejo marios mėlynos, kalėda
Ant tų marelių laivelis plaukia, kalėda
Tame laively krėslelis stovi, kalėda
Tame krėslely mergelė sėdi, kalėda
Mergelė sėdi, gromatą rašo, kalėda
Vidury lauko stovi grūšelė, kalėda

"Ne bet kokią dieną mūsų protėviai pasirinko, o tokią, kai Saulė Motulė Trumpėje stovi. Ir mums niūrus trumpėjančių dienų metas, o koks jis turėjo būti mūsų protėviams. Ir taip miela, kai nuo sniego viskas prašviesėja, o Saulelė vėl grįžti pradeda. Kasmet toji diena kartojasi ir primena dviejų didžiulių mūsų protėvių metų laikotarpių ribą" - rašė E.Šimkūnaitė.
Kalėda simboliškai vaizdavo sugrįžtančią Saulę. Giesmės ją vaizduoja moterimi su perlų vainiku: "Vai atvažiuoja šventos kalėdos gelažų ratai, šilkų botagai".
Kalėdinių giesmių elnias devyniaragis - tai vienas seniausių įvaizdžių, reiškiančių metų laiką, o ir Saulę. Saulė - tai "aukselio kupka", tai ir "rožė" sužydėjusi kalėdų rytą.
Tarpukalėdžiu buvo nešiojamas Saulės atvaizdas - "žvaigždė". Dainose minimas "Juodas kudlotas" - tai derliaus ir turto dvasia. Kalėdų rytą grodavo su skudučiais, giedodavo kalėdines giesmes. Kalėdų rytą verda šiupinį su kiaulės uodega. Ant kalėdinio stalo po nakties dar randama kūčių vakarienės likučių. Reikia pavalgyti ir jų bei duoti gyvuliams.
Pirmoji kalėdų diena tai poilsio diena, net į svečius neinama. Linksmybės prasidėdavo tik pavakary, o ypač antrą kalėdų dieną.

Kalėdotojai

Eidavo kalėdotojai - būrelis persirengėlių - ožys, arklys, gervė, meška, vengrai, čigonai, mirtis ir t.t. Jie lanko namus, kalba oracijas, gieda kalėdines giesmes.

Mažosios Kūčios

Naujųjų metų išvakarėse būna Mažosios arba Riebiosios Kūčios su šiupiniu ir kitais kalėdiniais valgiais. Deginama apvalanti ugnis, sakomi geri linkėjimai ateičiai. Spėjama ateitis - orai, vedybos, sveikata ir kt.. Vaikšto kalėdautojai.

Kūčelės

Kūčelės - sausio 6-a diena, Trys karaliai. Tai paskutinė kalėdinio meto diena, o karaliai - tai nesenas paprotys, prie tradicinių persirengėlių pridūręs ir užjūrio karalius.

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (6)
vakariene
5 Ketvirtadienis, 16 Gruodis 2010 19:11
visi susede valgo prie stalo kalba kanors juokinga ir juokasi ir valgo skaniai....
simboliai
4 Penktadienis, 25 Gruodis 2009 21:15
Graži laida. Norisi išpiešti, išmegzti, iššokti ir išdainuoti tuos simbolius ir kosminį ritmą...
Kaip gyvybės ir energijos versmę... turėti arti savęs..
taip
3 Penktadienis, 25 Gruodis 2009 16:46
grąžių mūs protėviai turėjo tradicijų.atrodo visas jų gyvenimas buvo tradicijų karoliai.
jurukui
2 Ketvirtadienis, 24 Gruodis 2009 20:23
BituteKu
Neteisingas įspūdis. Atvirukas-viena iš galimybių, buvo kalbėta apie rankų darbą. O atvirukas-geras varijantas, galima ranka gražiai užrašyti. Vis ne sms'as ar mail'as.
Atvirukas
1 Ketvirtadienis, 24 Gruodis 2009 18:04
Viskas labai gražu, tik nereikia "kalti" atvirukų į galvą. Geriau parodyti raštus kad kiekvienas tai galėtų, perteikti ant popieriaus, sniege, smėlyje, audinyje ir tt.. nes dabar tai toks įpūdis. Būtinai atvirukas. :)
MES
0 Ketvirtadienis, 24 Gruodis 2009 05:42
BituteKu
""Reikia vengti žodžio "aš", o sakyti "mes""" - fantastika, štai į ką reikia atkreipti dėmesį.
Anonsuojamame reportaže tautodailininkė Rita Dora irgi kalba apie visų mūsų susiliejimą į vienį.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: