Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 113 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Mes taip mylėjom visus PDF Spausdinti Email
Parašė   
Sekmadienis, 22 Vasaris 2009 17:14

Kas Lietuvoje užsiima kulinarinio paveldo populiarinimu? Cheminių ingradientų,maišomi su baltiminiais priedais, cheminiais spalvikliais ir kvapikliais maistas? Netgi vienintelė ir išgirtoji Ekoagros ženklais atžymėta Audronės Žilienės įmonė, įsikūrusi raseinių rajono Algimantų kaime parodoje prekiavo chemizuotais tirpalais prišvirkštais ir šių dienų greitųjų technologijų “rūkytais” mėsos gaminiais, skirtais didžiųjų prekybos tinklų realizacijai.

      

             Pica                                    Lietuviški mieliniai sklindžiai su juodais ikrais  

                                                                                   

            Kažin ar jaučia gėdą vyriausybė ir ypač žemės ūkio “Valdininkai”, kai šiandien lietuviai, gyvenantys Lenkijoje, jau pradėjo gaminti kindziulį ir jį užregistravo, kaip lenkišką kulinarinį paveldą. Ar neatsitiks taip, kad pasaulis ir skilandį, ir daratą, ir kindziulį, ir lietuvišką dešrą, net lietuvišką ruginę duoną vadins lenkiškais produktais? Maisto prekių parduotuvėse ir turguose lietuviškos kiaulienos jau nebėra,-visur parduodama tik lenkiška.

Imame  ir skubame pasakyti,kad mes turime Trakus ir Nidą. Tuo daugiausia mūsų krašto populiarinimo veikla ir pasibaigia. Kraštas nėra patrauklus lankyti nei „automobiliais-kemperiais“, nes tėra tik pora aikštelių, kuriuose jie gali būti statomi ir aptarnaujami.

Turizmo agentūros suka galvą kaip čia mūsų Lietuvius eksportuoti kelionėmis į užsienį, kai tuo tarpu esančios vos pora kelionių agentūrų Lietuvoje vienos nėra pajėgios sukurti mūsų įvaizdį, kuriuo turėtų bendrai rūpintis valstybė, o ne apie tai tik deklaruoti.

Mes turime piliakalnius su jų praeitimi, muziejus miesteliuose su jų sukauptais eksponatais,mes turim savo etno muziką ir etno šokius....mes daug ką turime, tačiau taip stropiai tylime, kad susimąstai - o gal mes nieko neturime?

Pavienių entuziastų pastangomis nutiesti nuostabiausi takai per unikalius raistus, kuriuose nepakartojama flora ir fauna, tačiau visą tai tarytum pasimeta kai nėra vieningos sistemos, informacijos, o tai nėra bendra valstybės politika. Mes neturime apie tai nei filmų, literatūra greičiau apima prieškario tarpsnį, bet sustoja iki tos ribos kai į mūsų žemes atėjo krikščionybė.

Kodėl, kodėl mes taip nemylime savęs? Būdami sovietinėje okupacijoje, mes žinome ir negalėjome didžiuotis savo praeitimi, nes tai būtume pažadinę mūsų Tautiškumą, bet dabar? Dabar toliau vykdomas tautos kultūrinis genocidas ir nenoru rūpintis mūsų neįkainojama vertę turimu paveldu, dabar galime gintis „krize“, tačiau tuo pat metu švaistydami pinigus pamirštante rūpintis mūsų praeities likučiais, juos tirti, ieškoti bei aktyviai populiarinti ir kelti kaip vertybę.

 



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: