Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 24 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5864072

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Vėl ruduo, vėl Rugsėjo 1-oji... PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Ketvirtadienis, 02 Rugsėjis 2010 00:20


    Pasitinkame naują Rugsėjį. Kaip dar vieno rudens pradžią. Kaip dar vieną progą paklausti savęs, kas mums yra Rugsėjo 1-oji? Išties - pirma pirmokėliams kaip šviesi viltinga pradžia. Didžiajai daliai moksleivių, mokytojams - tai pradėtų mokslų, darbų, siekių tęsinys. Abiturientams - atsisveikinimo virpuliu nuriedanti paskutinių mokyklinių metų Rugsėjo 1-oji. Daugeliui mūsų - iš artimesnės ar tolimesnės praeities nostalgiškais prisiminimais dvelkianti diena. Tai mus visus siejanti mūsų ir mūsų vaikų šventė, kuriai pasibaigus  kasdienybėje iškyla  daug klausimų.

 

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

    Ir kai bandant į juos atsakyti imi daugiau galvoti, darosi vis neramiau. Mąstai ir niekaip negali suvokti, kodėl, žmonijai žengiant  pažangos keliu pirmyn, Lietuvos švietimo sistema jau 20 metų neranda sprendimo, kuris pagerintų mokymo kokybę ir būtų tinkamiausias mokytojams, moksleiviams ir tėvams. Švietimo sistemoje nuolat  kas nors keičiama, įsivaizduojant, kad viskas  orientuota į vaiką, o išeina taip, kad, vykdant įvairias neracionalias reformas ir  nesprendžiant esminių problemų, išsibalansavo pati mokymo sistema.
    Kyla mintis, kad dabartinių mokinukų seneliams gyventi buvo šiek tiek paprasčiau, nes visiems buvo  kaip du kart du aišku – baigus pradinę mokyklą toliau mokslo keliu žengi vidurinėje. Šiandien tenka nelengva užduotis, kai reikia apsispręsti, kur leisti mokytis savo atžalas. Kokią gi mokyklą – pagrindinę, vidurinę ar gimnaziją – naujais mokslo metais lankys mūsų vaikai. Jau prieš pusmetį pradėjus mąstyti, kas geriau ir prieinamiau - ar prestižinė gimnazija gretimame rajone ar net kitame mieste, ar vidurinė visai šalia namų - ima ir  šios sistemos grandinėje kažkas kardinaliai pasikeičia. Ir taip nepaliaujamai ir mokytojai, ir tėvai, ir moksleiviai yra priversti derintis prie pokyčių. Tiek metų diskutuojama paprastais klausimais, o rezultatas vis tas pats – visų galvose didėjanti sumaištis.
    Kuo gimnazija skiriasi nuo vidurinės, manau atsakyti galėtų nedaugelis. Mokymo kokybe ar tik pavadinimu? Kuo bloga yra mokykla, kurioje yra 5-12 klasės ir kodėl draskomos gerai dirbančios tokio tipo mokyklos? Sutrumpinus  mokymosi savaitę viena diena, mokslo krūvis nesumažėjo, o  pats mokymosi procesas tapo  sudėtingesnis. Mokslai orientavosi į aukštą žinių lygį, kas neatitinka bendro moksleivių pasiruošimo ir gebėjimo lygio. Didžioji dauguma moksleivių dėl per didelio krūvio atsidūrė ant kritinės pervargimo ribos. Metai iš metų kalbama apie ugdymo kokybę, tačiau tyrimų rezultatai rodo, kad situacija yra bloga - mokinių žinių ir gebėjimų lygis sistemingai prastėja. Ugdymo kokybė dėl nuolatinių ir nepagrįstų eksperimentų akivaizdžiai krinta. Be abejo, negalima neigti, kad yra gražių išimčių ir pasiekimų - puikių vidurinių mokyklų, gimnazijų, darniai dirbančių mokytojų kolektyvų, pasiekta gražių rezultatų, tačiau bendras vaizdas nedžiugina -  švietimo lygis Lietuvoje tikrai nepakilo. Mokymas fokusuojamas į brandos egzaminus, kurie neatitinka ugdymo programų, žemina mokytojo statusą,  griauna žmogiškąjį mokytojo ir mokinio ryšį, skatina vartotojišką mentaliteto, orientuoto į naudą, ugdymą. Milžinišką stresą mokiniams kelia kasmet kintanti egzaminų sistema. Visi pavyzdžiai rodo, kad švietimo lygis visomis grandimis gražiai rieda žemyn.
    Prisimenant Lietuvos švietimo istoriją ir netolimus dešimtmečius atgal, norisi paklausti, kodėl anksčiau  švietimo sistema neįsipainiodavo į jokius reformų labirintus ir sugebėjo išsaugoti autoritetą visuomenės akyse? Pabandykime nuoširdžiai atsakyti į šį klausimą. Gal paprasčiausiai pasiklysta tarp gražių norų jungti įvairių šalių patirtį, bet nesugebėjus kūrybingai pritaikyti jos prie mūsų krašto realijų. Gal reikia pripažinti, kad pradėjus reformų procesus, nesugebėta iki galo sėkmingai juos įgyvendinti.Gal reikėtų kaltę prisiimti ir patiems reformatoriams, kurie nesusimąstydami vykdo tai, kas nėra racionaliai apsvarstyta, o tėra tik  užgaida, trafaretiškai perimant užsienio patirtis.
    Nuolatinė ir nepagrįsta kaita, permainos išvargino ne tik mokyklą, bet ir visuomenę. Skaudžiausia, kad dėl nepavykusių eksperimentų ir reformų pirmiausia nukenčia mokiniai, tie, kam turi tarnauti  švietimo sistema. Ar susimąsto reformatoriai, kaip jaučiasi vaikai, blaškomi įvairių sistemų pokyčių? Masinės psichozės apimtų tėvų įstumti į prestižines gimnazijas, nesusimąstant, kad ne visos gimnazijos šiandien gali vadintis gimnazijomis. Kilnojami iš vienų mokyklų į kitas,  nors  šiandien dar nesugeba vienodai sėkmingai visos gimnazijos ir vidurinės mokyklos suteikti  kokybiško ir konkurencingo išsilavinimo. Mūsų vaikai tampa vis naujų eksperimentų įkaitais.
    Todėl tai, ką turėsime ateityje, priklauso  nuo mūsų visų, tik reikėtų  drąsiau kelti problemas, diskutuoti, aktyviau reikšti savo pilietinę poziciją. Norint  atgauti visuomenėje prieškario mokytojo vertę, pedagogams reikėtų išlaikyti orumą ir imti iniciatyvą į savo rankas ir pradėti spręsti problemas, kurių nesugeba išspręsti valdžia. Rengiant naujas pataisas švietimo srityse,  atsakingi už jas turėtų atsižvelgti ir į visuomenės nuomonę.
    Šiandien reformos vyksta toliau,  švietimas vienaip ar kitaip judės į priekį, o  jo ateitis, nepaisant visų gerų ketinimų,  vis dar išlieka tamsi. Jei švietimo sistema nebus orientuota į bendrą moksleivių lygį - visuotinės kokybės vistiek nepasieksime. Be abejo bus gražių pavyzdžių, bet bendras lygis bus prastas. Mokykla, orientuota į aukštus pasiekimų rodiklius,  išliks nepajėgi perteikti vertybių. Manoma, kad greičiausiai ir toliau stiprės privačios mokyklos, gausės korepetitorių, kurių paslaugomis  galės naudotis tik pasiturinčių tėvų vaikai. Neabejotinai gilės socialinė atskirtis, o gražūs, bet neįgyvendinami švietimo reformos kūrėjų ir vykdytojų siekiai taip ir liks tik siekiais, nesudėtingos problemos taps dar sudėtingesnėmis. Šiandienis Lietuvos švietimas taip ir liks tik gražia idėja, ugdymo proceso imitacija, negalinčia tapti prasminga realybe.
    Nesinori tapti liūdnu pranašu,  taip norisi tėviškai tikėti, kad švietimo reformatoriai, nuo kurių priklauso mūsų vaikų, mūsų tautos ateitis nuoširdžiai ir atsakingai orientuos mokymą, atsižvelgdami į pozityvias Lietuvos švietimo tradicijas,į bendrą moksleivių gebėjimų lygį, nesiekiant ypatingų rezultatų, bet suteikiant visiems Lietuvos vaikams kokybišką,  jų sugebėjimus atitinkantį išsilavinimą. XIX a. pabaigos-XX a. pradžios pedagogas Kazys Lekeckas (Baltrus Dagilis) "žmogų yra palyginęs su medžiu, kuris gali ir pats užaugti. Tačiau be meilės, priežiūros užaugusio medžio vaisiai bus rūgštūs, aitrūs, niekam tikę. Kad vaisiai būtų skanūs, medį reikia persodinti, skiepyti, genėti. Kad užaugtų tiesus – prie ramstuko pririšti, palaistyti" (Valda Jegorovienė).  Visada išlieka viltis, kad Lietuvos švietimas atgaus prideramą vietą visuomenės gyvenime, kad bus sukurta mokykla, kurioje derės ir drausmė, ir laisvė, ir tvarka. Kur bus gera dirbti mokytojui, noriai mokytis moksleiviui ir ramu bei miela tėvams.
    Norisi tikėti, kad kiekvienas Rugsėjis bus viltingas ne tik pirmokėliams, bet ir baigusiems pradinę; vidurinės mokyklos moksleiviui, gimnazistui ir abiturientui. Smagu būtų, kad kiekviena Rugsėjo 1-oji, nutvieksta rudenin įžengusios saulės spindulių ir džiuginanti margaspalviais jurginų, astrų, kardelių žiedais-visiems kasmet keltų tik šviesias ir gražias emocijas.
    Sėkmingų ir viltingų naujų Mokslo metų!

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (4)
Vėl ruduo
4 Ketvirtadienis, 16 Rugsėjis 2010 11:31
Vaikams būtų mažiau streso, jei mokomą dalyką supratų ir išmoktų pamokų metu, papildomose pamokose ir nebūtų jokių namų darbų, nebent savanoriams. Net tėvai, dirbantys žmonės (jei nėra sergantys darbocholizmu), dirba darbe, o namie ilsisi, skiria laiką savo pomėgiams ir poreikiams, tai kodėl tai neleidžiama mūsų vaikams?
svietimas
3 Sekmadienis, 05 Rugsėjis 2010 11:39
stebiu tendencija, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinių klasių vaikai yra labai žingeidūs, smalsūs, jie viską nori sužinoti, viskas jiems įdomu ir jie viskuo domisi, bet tik perėję į aukštesnes klases šis noras pažinti ir domėtis dingsta. Atsiranda vangumas, nuovargis, pasimetimas. Didžioji dauguma nesidomi mokslu,nusivilia ir pan. Manau, kad tai dėl ydingos mokymo metodikos ir nesąmoningų tikslų.
nu gražu...
2 Ketvirtadienis, 02 Rugsėjis 2010 17:20
nu gražu...
svietimas
1 Ketvirtadienis, 02 Rugsėjis 2010 09:43
viskas sistemingai daroma kad mokiniu lygis pasiektu jav moksleiviu lygi ,mastantys zmones yra didele problema, reformos ta problema ir isspres

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: