Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 37 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Dezinformacija PDF Spausdinti Email
Pirmadienis, 16 kovas 2009 10:10

Žmonės, kovoję už Lietuvos nepriklausomybę pokario laikotarpiu, įžūliai vienpusiškai vadinami banditais, stengiamasi visaip sumenkinti jų indėlį į kovas už laisvę. Prieita iki to, kad skleidžiama dezinformacija, jog tik Rusija padėjo Lietuvai įsivesti raštą lietuviškais rašmenimis, nors visi gerai žinome, kaip Lietuva buvo engiama spaudos draudimo laikotarpiu uždraudus lotynišku pagrindu sudarytą lietuvišką raštą – įvedus graždanką, kad buvo uždarytos mokyklos, tarp jų ir aukštosios mokyklos, o lietuviško rašto slapstydamiesi mokė kaimo daraktoriai. Tai kaipgi galėjo savarankiškai gyvuoti Lietuvos švietimo sistema, kai viskas buvo uždrausta ir uždaryta? Taip pat žinome, kokį didžiulį darbą dirbo knygnešiai, nors ir juos buvo mėginta apdergti. Visa tai daroma mūsų pačių – papirktųjų ar patikliųjų – rankomis.

Vienas iš ryškesnių dezinformatorių „pasiekimų“ – prigydyti šalies žmonėms, o ypač jaunimui, nuomonę, kad visa, kas lietuviška, yra bloga, nuvertinti nacionalines vertybes iki kokio nors mobiliojo telefono pildomos kortelės lygio. Žodžiai ‘nacionalinis’, ‘tautinis’ yra paversti beveik keiksmažodžiais, kuriuos pavartojusiam šalies piliečiui lipdoma nacionalisto, megztosios beretės arba net fašisto etiketė. Prieškario valstybės veikėjai yra šmeižiami ir juodinami, pateikus „įtikinamų“ faktų, kad jie visi bendradarbiavo su sovietų slaptosiomis tarnybomis, nes buvo nupirkti už atitinkamą užmokestį. Toks būdas liaudyje vadinamas: kuo pats kvepia, tuo kitus tepa.

Bene ryškiausias tautinis arba nacionalinis „blogis“ dezinformatoriams yra kalba. Šioje srityje „nuveikta“ bene daugiausia, nes labai aiškiai mūsų priešai suvokia, kad sunaikinus kalbą išnyks ir tokia sąvoka kaip tauta, nebeliks vadinamojo nacionalinio klausimo, nebus tautos – nebeliks problemos. Buvo metas, kai mėginta įteigti, kad reikia atsisakyti mokslo tiriamojo Kalbos instituto, imtas menkinti lituanistų redaktorių darbas, prikurta daugybė su Lietuva ir jos kultūros paveldu nieko bendro neturinčių iškabų ir prekių ženklų, kuriuos registravo Patentų biuras, viešųjų užrašų, kuriuos laikui bėgant vis tiek teks keisti ir verslininkai turės dėl to daugybę išlaidų. Kažkodėl tik vienai lietuvių kalbai Europoje imta taikyti užsienietiškų pavardžių autentiškos rašybos nuostata, ir ji subtiliai įdiegta leidžiant įvairius enciklopedinius leidinius, knygas, spaudinius, įtikinus patiklius kalbininkus, kad tai labai „pažangu ir europietiška“. Pasigirdo net balsų, kad reikia įvesti antrąją valstybinę kalbą – anglų. Ar visa tai ne už rusiškos naftos dolerius nupirkta spauda diegia Lietuvai?

Dezinformacija sumaišties forma skleidžiama švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos, kultūros ir kitose mūsų šalies gyvenimo srityse. Ji ypač ryški politikoje ir žiniasklaidoje paleidžiant kokią nors antį, apjuodinančią politikus, formuojant per masinės informacijos priemones neigiamą Lietuvos ir lietuvių įvaizdį pasaulyje. Kai kuriais atvejais nepasitvirtinus nei prastam įvaizdžiui, nei paleistam gandui paskalų lygio bulvarinėje spaudoje, vis tiek lieka drumzlių tuo įtikėjusiems lengvatikiams.

Labai keista, kad dezinformatorių skleidžiamą melą dažnai atkartoja žiniasklaida, ant jų kabliuko užkimba net vadinamieji intelektualai: kultūros ir meno žmonės. Sąmoninga tai ar ne, nupirkta už pinigus ar prastumiama kitokiais būdais, niekada to nesužinosime. Turėtume būti labiau susivokę, sąmoningi savo valstybės piliečiai, labiau atsakingi už pasakytus žodžius, ypač viešojoje erdvėje, kuri vadinama internetu, vien todėl, kad prognozuojama, jog III pasaulinis karas vyks informacinių technologijų lygmeniu. Beje, šiuo lygmeniu jis jau senokai prasidėjęs. Jį neabejotinai pradėjo užsienio specialiosios tarnybos, kad įvairiausiais subtiliais būdais drumstų žmonių protus, kiršintų ir diktuotų savo valią mūsų šalies gyvenimui ir valdymui. Dezinformacijos tarnaitė yra manipuliacija, dažniausiai vykdoma per spaudą formuojant viešąją nuomonę.

Pranciška Regina Liubartienė



 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: