Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 71 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6119501

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Etninė kultūra mokyklose PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Šeštadienis, 16 Balandis 2011 09:01

Etninė kultūra išlieka mokyklos pogrindyje

Prieš pusantrų metų, 2009 metų lapkričio 19 dieną, Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategiją.  Visuomenė lengviau atsikvėpė- pagaliau tautiniam ugdymui mokykloje atvertas kelias. Tačiau etninės kultūros specialistai įsigilinę į dokumento esmę buvo šokiruoti - daugelį metų kurtam ir išbandytam etninės kultūros sėkmingo ugdymo modeliui Lietuvos mokyklose  vietos neatsirado. Su patosu paskelbta naujoji strategija neveikia mokyklose ir šiandien.

            Švietimo ir mokslo ministerijos stalčiuose ilgam užsigulėjusią Lietuvių etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategiją atsirado viltis atgaivinti paskyrus naująjį ministrą Gintarą Steponavičių, todėl iškart po naujos vyriausybės sudarymo iniciatyvinė grupė  , kurioje dalyvavo ir šių eilučių autorius, kreipėsi į naująjį ministrą, atskleisdama netoleruotinai blogą etninės kultūros padėtį mokyklose ir netinkamai ruošiamą plėtros strategiją. G.Steponavičius savo įsakymu atnaujinto strategijos ruošimo grupę, įtraukdamas  mūsų pasiūlytus etninės kultūros ekspertus. Įsakymu duotas terminas iki 2009 metų balandžio 15 dienos pateikti naują strategijos variantą.  Su didžiule atsakomybe kibome į darbą. Buvo įvertinta 20 metų etninės kultūros sklaidos patirtis mokyklose, išnagrinėta, kodėl mokyklos patyrė sunkumų, mokant tautinės kultūros, paimti patys geriausi etnokultūros įvedimo į mokyklą pavyzdžiai ir paruošta nauja Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategija, kurios esmę nusako trys pagrindinės dalys: a) privaloma etninės kultūros pamoka 1-12 klasėse; b) praktiniai gyvosios tradicijos renginiai, už kurių organizavimą būtų atsakingi mokytojai,  numatytas jų darbo apmokėjimas; c) etninės kultūros kolektyvai, kurių vadovams numatyti etatiniai apmokėjimai.

            Ekspertų grupei pateikus naują strategijos projektą, prasidėjo netikėti dalykai. Ekspertai buvo informuoti, kad atšaukiamas numatytas galutinis strategijos suderinimo posėdis. Atmesti visi esminiai siūlymai, o patvirtintoje strategijoje matome etninę kultūrą tik kaip pasirenkamą dalyką 5-12 klasėse.

            Toks modelis ekspertų buvo atmestas kaip nepriimtinas todėl, kad etninė kultūra yra kiekvieno žmogaus kultūrinis pagrindas ir ji turi būti pagrindinių mokslų sąraše. Etninės kultūros mokymo patirtis rodo, kad vien tik etninės kultūros pamokos be praktikos   neduoda norimų rezultatų - mokiniai žvelgia į tautinę kultūrą kaip į nereikalingą ir trukdančią senieną ir etninę kultūrą jie pradeda vertinti dar blogiau.  Tik tose mokyklose, kur pamokos derinamos su renginiais, jaunuoliai gali pajusti etninės kultūros gyvybę, naudą ir teikiamą džiaugsmą, Tuomet jie priima tradicinę kultūrą teigiamai ir mielai naudojasi savo gyvenime. Tačiau gyvosios etninės kultūros renginiai turi vykti nuolat, reikalauja gero mokytojo pasiruošimo ir nelengvo darbo, todėl sėkmė lydi ten, kur sutvarkomas tinkamas apmokėjimas už mokytojo darbą.

            Modelis nepriimtinas ir dėl to, kad nėra numatyta jokia pasirinkimo tvarka. Nurodytose klasėse egzistuoja tik tikybos-etikos pasirinkimas, tačiau strategijoje tai nesutapatinama su etninės kultūros pamokomis- taigi viskas kybo ore. Kadangi etninės kultūros pamokos be  praktikos mokinių yra nevertinamos, didžiausia tikimybė, kad labai greitai pasirodys, kad mokiniai nesirenka etninės kultūros pamokų, ir tai reikia suprasti, jog etninės kultūros pamokos yra nereikalingos. Tokiu atveju ministerijos priimta etninės kultūros strategija tampa ne naudinga, bet žalinga.

            Etninė kultūra turi būti  mokoma kaip gyvenimo būdo sistema, besiremianti į tautos vertybes ir galinti išugdyti stiprų žmogų, gebantį spręsti šiuolaikinio pasaulio iššūkius, kurti savo ir aplinkinių sėkmingą ir visavertį gyvenimą Lietuvoje, stiprinant mūsų valstybę. Tai turėtų tapti laimingo gyvenimo mokymu. Kol nesimato prošvaisčių, kad tai bus sprendžiama valstybiniu mastu, tol visa viltis lieka šviesūs mokyklų vadovai ir mokytojai.

            Dažnai mokyklų vadovai rodo  Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą visoms mokykloms bendrąjį ugdymo planą, kur nėra nė žodžio apie etninę kultūrą. Tačiau net ir tokiomis nedėkingomis sąlygomis išmintingi mokytojai suranda nišą tautinei kultūrai mokykloje.

Etninės kultūros mokymui pamokų metu nesunkiai randama vieta pradinėje mokykloje. Kaip gražų pavyzdį galima būtų nurodyti Kauno „Šilo“ pradinę mokyklą, ten visas ugdymo procesas labai susietas su etnine kultūra.

            Pagal ugdymo planus 5-11 klasėse yra tam tikras valandų skaičius, kurias panaudoti gali ir etninei kultūrai mokykla savo nuožiūra. Deja, tik keletas mokyklų Lietuvoje išnaudoja šią galimybę.

            11-12 klasėse pasirenkamame menų modulyje galima mokyti integruotų menų dalykų, ir šioje vietoje labai tinka etninė kultūra, kurioje integruoti  įvairūs menai. Sėkmingai tai taiko savo pamokose muzikos mokytojas Česlovas Krikščiūnas Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijoje.

            Labai svarbu, kad etninė kultūra pamokose būtų mokoma šiuolaikiniu taikomuoju pobūdžiu, kad mokiniai ją suvoktų kaip vertybę, galinčią įprasminti, praturtinti ir papuošti jų gyvenimą. Todėl etninės kultūros mokytojai turi būti eruditai, aiškiai suvokiantys etninės kultūros vertybes laiko ir šiuolaikinio pasaulio erdvėje bei gebantys kūrybingai taikyti etninę kultūrą dabarties sąlygomis.

            Klasių auklėtojai gali paskatinti auklėtinius dalyvauti tautinės kultūros renginiuose. Vyksta nemažai įvairių kalendorinių švenčių, kur belieka tik atvykti su vaikais ir dalyvauti. Tačiau jų nėra pakankamai ir ne visos jos rengiamos tinkamai. Išeitis- rengti savas šventes, kviesti pagalbininkus. Tinkamai pravestos šventės nepalieka abejingo nė vieno jaunuolio. Menkai išnaudojamos iniciacinės šventės- retai kur mokytojai surengia įspūdingą perėjimo iš vaikystės į paauglystę šventę, paliekant pradinę mokyklą. Gimnazistų krikštynos garsėja savo nusibodusiu banalumu. Teko rengti priėmimo iš paauglių į jaunimą šventę didingajame Medžiokalnyje. Rudens Lygiadienio vakarą keturių Kelmės gimnazijos klasių naujokai ėjo pažinimo ir išbandymo taku, susipažindami su senosiomis legendomis, jaunuolio vertybėmis, duodami prie aukuro ugnies priesaiką būti doriems Lietuvos jaunuoliams, gerbiantiems protėvių palikimą. Tai įspūdžiai ir atmintis visam gyvenimui, kurių neįmanoma būtų suformuoti įgrisusiuose mokyklos rėmuose. Labai gera praktika rengti etnokultūrines moksleivių stovyklas, kur jaunimas net tik išmoksta daug naudingų įgūdžių ir gauna svarbių žinių, bet atitrūkę nuo vartotojiškos kultūros ir nesveikos priklausomybės nuo šiuolaikinių technologijų, bendrauja tarpusavyje sveikoje aplinkoje, pažįsta gimtojo krašto grožį, išmoka gyventi natūralios gamtos apsuptyje.



LAST_UPDATED2
 
Komentarai (2)
darijukas
2 Ketvirtadienis, 18 Balandis 2013 07:22
labai grazu bet mazai info man 25metai
geras straipsnis
1 Šeštadienis, 16 Balandis 2011 15:53
Turim visi stengtis , kad situacija pagerėtų

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: