Pinigų valdovai 4- dalis Spausdinti
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Ketvirtadienis, 09 Birželis 2011 22:46

Norime toliau atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad per septynerius narystės Europos sąjungoje metus šalies ekonomika išaugo vos, vos 22 %, o ekonomiką aptarnaujantis vidutinis metų pinigų kiekis padidintas beveik net 2,8 karto!!!
Tai sąlygojo ,,galimybę“ vartojimo infliaciją sukaupti iki 33,7 %, o bendroji pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas turi būti matuojamas beveik net 2,3 karto arba beveik 129 %. Tai toks įvyko pinigų perkamosios galios praradimas, mūsų visų turto nuvertėjimas ir net jų vidinė devalvacija.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 


Ką tai reiškia mūsų kasdieniniame gyvenime?
    Gi tai, kad per buvimo Europos sąjungoje septynmetį vidutiniam darbo užmokesčiui padidėjus beveik 2 kartus (juk džiugu tai žinoti?), paminėta pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas tą didėjimą ,,suvalgė“ (tikriau ,,suėdė“) net iki -14,0 % .
    Vidutinei senatvės pensijai per tą laiką padidėjus beveik net 2,2 karto (2,19), pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas iš to didėjimo ,,gražumo“ paliko visišką šnipštą: +4,2%
    Reali privačių pensijų fondų apskaitos vieneto vertė dėl pinigų infliacijos bei jų nuvertėjimo per jų egzistavimo laiką ne tik nepadidėjo, bet sumažėjo daugiau nei 39 procentais. O tai reiškia, kad privatūs pensijų fondai ten investuotų SoDros lėšų vertės ne tik neišsaugojo, bet vos ne 40 proc. jos prarado.
    Vertinant praėjusių metų šalies ekonomikos raidą ir juo labiau – infliacijos šėlsmą, labai svarbu matyti ir suprasti pinigų kiekio ir jų pasiūlos kaitą bei tos kaitos tendencijas jau šių metų pirmąjį ketvirtį.
Juo labiau vertinant ir tai, kad ir Statistikos departamentas tikrai pradžiugino pranešimu apie Bendrojo Vidaus Produkto kaitą per š. m. I-ąjį ketvirtį. Džiugu, kad, palyginti su tom, ką pasiekėme prieš metus, dabar ,,turime“ +6,9 procento. Bet, palyginti su ką tik buvusiais pasiekimais praėjusių metų II-jame pusmetyje, vėl krentame žemyn. Ir džiaugtis duomenimis, gautais ,,pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką“ kažin ar daug pagrindo? Juk taip vadinamo informacijos ,,sezoninio išlyginimo“ ekonominė prasmė nusakoma gan keistu žodžių rinkiniu: kaip būtų, jei būtų taip, kaip nebuvo ir būti negalėjo....
Mažai (o gal – tik santūriai) džiugias ekonomikos Bendruoju Vidaus Produkto atsigavimo žinias ir šį kartą nepatvirtina Lietuvos banko duomenys apie mokėjimų negrynaisiais pinigais (mokėjimai negrynaisiais pinigais ir grynųjų pinigų operacijos bankų klientų aptarnavimo vietose bei analogiški tarptautiniai mokėjimai) apimčių didėjimą, kurios, palyginti su gretimu, 2010 m. IV ketv., sumažėjo 7,3 %. Tarptautinių mokėjimų didėjimas per visus praėjusių metų ketvirčius, nuo 35,4 mlrd. Lt 2010 m. 1Ketvirčio iki 47,4 mlrd. Lt per I-ąjį š. m. ketvirtį, t. y. +33,9 %, liudija apie eksporto didėjimą.
    Tarptautinių mokėjimų negrynaisiais pinigais džiugus didėjimas niekaip nekompensuoja reikšmingą mokėjimų negrynaisiais mažėjimą vidaus rinkoje: 2011 I ketv. palyginti su praėjusiu, gretimu, 2010 m. IV ketv. -11,2 % ir palyginus su 2010 m. I ketv. net -22,7 %.
Nors pinigų kiekis, aptarnaujantis šalies ekonomiką per I-ąjį š. m. ketvirtį, priešingai, nei ankstesnius ketvirčius, net tik ne didėjo, bet net sumažėjo, jų vidutinė ketvirčio suma, palyginti su praėjusių metų IV-ju ketvirčiu padidėjo 2,4 %. O tai reiškia, kad, palyginti su ankstesniu, 2020 m. IV ketv., toliau krentant šalies ekonomikai (Bendras Vidaus Produktas -8,1%), toliau lieka prielaidos ir sąlygos infliacijos ir pinigų nuvertėjimo šalies ekonomikoje šėlsmui. Bendroji pinigų infliacija turėtų būti matuojama 11,4%, palyginti analogiška, vidutine ketvirčio, 1,3 % vartojimo infliacija. Infliacijos ir pinigų nuvertėjimo šalies ekonomikoje šėlsmas tęsiasi.
Pinigų kiekio didėjimą I-ąjį š. m. ketvirtį sąlygojo spartesnis indėlių užsienio valiutomis likučių didėjimas. Reiškia, kad nacionalinės valiutos išstūmimo iš pinigų kiekio ir rinkos procesas tęsiasi.
Bankai šalies ekonomikai ir toliau taiko skolinimo embargą. Motininiai bankai tik per ketvirtį iš šalies ekonomikos ,,išėmė“ beveik 1,5 mlrd. Lt kredito išteklių – beveik trečdalį sumos, ,,išimtos“ per praėjusius metus.
Bankų skolinimo embargo sąlygomis jų kredito emisija (vidaus kreditas) jau nėra esminiu pinigų kiekio (pinigų pasiūlos) šalies ekonomikoje didėjimo veiksniu ar šaltiniu. Pinigų kiekio šalies ekonomikoje didinimo šaltiniai yra kitų (ne bankų) finansinių įmonių skolinimas, ūkio subjektų skolinimasis tiesiogiai užsienyje ir valdžios skolų užsienyje beatodairiškas didinimas – tai naujoji kredito emisija, savo dydžiu reikšmingai papildanti ir pakeičianti senkantį bankų kreditavimą.
Siautėjančios infliacijos išpūstą pinigų kiekį šalies ekonomikoje palaikė pinigų importas: Europos Sąjungos  paramos lėšos ir valdžios skolinimasis užsienyje.
Didėja (ir jau priartėjo prie 40 %) būsto paskolų skolininkų dalis, kuri turi paskolų grąžinimo problemų: keitė ar žada keisti skolinimo sąlygas.
Bankams šalies ekonomikai toliau taikant skolinimo embargą, palūkanų normų dydžių kaita ūkio subjektams didesnės reikšmės jau nebeturi. Indėlių ir paskolų palūkanos LT ir EUR praktiškai suartėjo. Bet paskolų bei indėlių EUR palūkanų kaita praėjusiame ketvirtyje (didėjant EURIBOR‘ui didinamos ir paskolų EUR palūkanos) reikšmingai komplikuos dominuojantį skolinimąsi EUR, dar daugiau apsunkins jau suteiktų ir perfinansuotų į EUR būstų ir kitų paskolų gražinimus.
Pirmąjį š. m. ketvirtį bankų teikiamų kitų finansinių paslaugų tarifai ne didėjo, nors jų didėjimo tendencija, palyginti su 2008 m. lieka reikšminga.
Palyginti su bankų veikla, kredito unijų veikimas buvo ir yra pastebimai ramesnis ir pozityvesnis. Atrodo, kad KU-jos ir toliau lieka tuo šiaudu (keliu), kuris, gal būt, ir padės sukurti ar atkurti nacionalinę bankininkystę.

LAST_UPDATED2