Pinigu Valdovai 6-dalis Spausdinti
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Penktadienis, 10 Birželis 2011 18:00

Lenkijos pensijų fondai pakibo ore

Parengė Anatolijus Lapinskas

Visą dešimtmetį Lenkija džiaugėsi ir gyrėsi savo pensijų reforma, įteisinusią trijų pakopų  sistemą su privačiais pensijų fondais antrojoje. Kaip tik į juos buvo gausiai liejami lenkiškosios „Sodros“- ZUS-o  pinigai, reklamos piešė lenkų pensininkų, atostogaujančių Bahamuose, vaizdus.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

Deja, laikai pasikeitė, tie pensijų fondai nuvarė Lenkiją netoli bankroto slenksčio. Šalyse prasidėjo aštrūs ginčai, ką daryti? Šių metų pradžioje Lenkijos vyriausybė surengė viešą diskusiją šia tema. Žymūs Lenkijos ekonomistai (Maciej Żukowski, Leokadia Oręziak, Marek Góra) išdėstė skirtingus požiūrius į Lenkijos pensijų ateitį. Lietuvoje ši  tema irgi nepaprastai aktuali. Pateikiame  vieną griežtesnių Lenkijos ekonomistų požiūrių į šią problemą, dauguma minčių tikrai būtų naudingos ir Lietuvai.

Leokadia Oręziak
Varšuvos aukštosios verslo mokyklos profesorė, Lenkijos Seimo ekspertė

Kaupiamieji pensijų fondai -  grėsmė viešiesiems finansams ir pensijoms   

Atvirieji pensijų fondai (lenk. Otwarte fundusze emerytalne - OFE, Lietuvoje jų atitikmuo -  Kaupiamieji pensijų fondai, toliau tekste – PF), Lenkijoje veikiantys nuo 1999 m. kaip kapitalizuotas šalies pensijų sistemos ramstis, yra unikalus pasaulinis eksperimentas. PF buvo sukurti keliose Pietų Amerikos šalyse, vėliau keliose Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Skirtingai nuo jų išsivysčiusios šalys neįvedė prievartinio pensijų įmokos dalies perdavimo privačioms firmoms valdyti, reiškiančio visuomenės apmokestinimą ištisiems dešimtmečiams privačių finansinių institucijų labui.   

Praktika parodė, kad PF nepasiteisino nė vienoje šalyje. Argentinoje ir Vengrijoje jie faktiškai buvo likviduoti, arba reikšmingai apriboti, pvz., Lietuvoje, Latvijoje [nuo 2011 05 01 Lenkijoje  įmoka į PF taip pat sumažinta nuo i proc. iki 2,3 proc., skirtumą nukreipiant į valstybinę pensijų sistemą,  šalies vyriausybė tikisi, kad tai leis šaliai sumažinti skolinimosi poreikį iki 2020 m. apie 190 mlrd. zlotų]. Tačiau visose šalyse bandymai apriboti PF susilaukė stipraus finansinių institucijų pasipriešinimo, besinaudojančių tokios sistemos nauda. Pasikeitimus pavyko įgyvendinti tik ten, kur valdantieji parodė didelį ryžtą  ir rūpestį valstybės likimu.       

PF - grėsmė viešiesiems finansams

Lenkijoje PF buvo reklamuojami kaip būdas užtikrinti dabar dirbantiems asmenims pakankamą pensiją ateityje, taip pat neribojamą sukauptų lėšų paveldėjimą. Šie pažadai neturėjo jokio ekonominio pagrindimo ir tarnavo tik daugelio milijonų asmenų pritraukimui į PF, o lėšų paveldėjimas iš viso prieštarauja visuomeninio draudimo idėjai.  

2010 m. pabaigoje Lenkijos Pensijų fondams priklausė 15 mln. asmenų. Fondus valdė 14 Viešųjų pensijų bendrovių (lenk. Powszechne towarzystwa emerytalne - PTE, toliau tekste - PB), kurių akcininkais buvo daugiausia užsienio kapitalo bankai, draudimo kompanijos. Nuo 1999 m. į PF pervedama žymi (37 proc.) pensijų įmokos dalis (iš 19,52 proc. – 7,3 proc.). Vien 2010 m. Lenkijos socialinio draudimo įstaiga (ZUS)  į PF pervedė per 22 mlrd. zlotų. Norėdama grąžinti ZUS-ui šį milžinišką lėšų nutekėjimą, valstybė turėjo imti paskolas, kad galėtų išmokėti pensijas dabartiniams pensininkams. Dėl šios priežasties atsiradusi valstybės skola (kartu su procentais) PF šalininkų skaičiavimais 2010 m. pabaigoje siekė apie 206 mlrd. zlotų. Finansų ministerijos skaičiavimais skola yra žymiai didesnė, nes dar 2009 m. pabaigoje ji teikė duomenis apie 261,2 mlrd. zlotų (19,5 proc. BVP)  skolą. Šios skolos aptarnavimas sudaro 13,3 mlrd. zlotų (1 proc. BVP). Finansų ministerijos prognozėmis 2060 m. PF sukurta valstybės skola sieks 93,8 proc. BVP, o pesimistiniame variante dar daugiau. PF gynėjai nekreipia dėmesio į faktą, kad dėl PF atsirado net trečdalis visos valstybės skolos, dabar sudarančios 760 mlrd. zlotų.           

Pensijų fondų iš viso nereikėjo kurti. Jau dvidešimt metų Lenkija turi nuolatinį biudžeto bei viso viešųjų finansų sektoriaus deficitą. 1999 m., įvedant PF, ta skola neviršijo 200 mlrd. zlotų. Nebuvo jokio lėšų perviršio, kad būtų galima pradėti atidėti (investuoti) lėšų kaupiamosioms pensijoms. Netrukus reikėjo pradėti imti paskolas tokioms investicijoms. Tai kelias į katastrofą, nes finansų rinkose investicijų pelnas yra ryškiai mažesnis nei kreditų procentai ir tik mikli spekuliacija kartais leidžia pasiekti atvirkštinį rezultatą. Tačiau spekuliacija gali baigtis praradus investuotas lėšas. Sprendimo neracionalumas kyla iš to, kad galimas fondų pelnas paprastai yra žemesnis nei Lenkijos mokamos skolos procentai, kuri atsirado kaip tik dėl PF įsteigimo. Tokio absurdiško sprendimo faktas įtraukia Lenkiją į didžiulę riziką, surištą su faktiniu ir formaliu valstybės nemokumu.   


      

PF generuojamas biudžeto deficitas iki šiol buvo vienu iš skubios valstybinių firmų privatizacijos veiksnių. Lėšų trūkumas vertė išparduoti ir strateginės infrastruktūros firmas (tarp jų ir energetikos), būtinas šalies ir jos piliečių saugumui. Jei nebūtų PF, tokios privatizavimo skubos nebūtų reikėję. Reikia pridurti, kad privatizacija, kurioje už PF lėšas yra įsigyjamos privatizuojamų įmonių akcijos, yra žalinga, nes jos finansavimo šaltiniu tapo milžiniškas valstybės įsiskolinimas. Be to, PF yra pasyvūs investuotojai, o vykdomos investicijos turi tik spekuliacinį tikslą. Į visus šūkius, kad PF tarnauja kapitalo rinkos ir įmonių finansavimo plėtrai, reikia žiūrėti, turint omenyje, kad tas investicijas PF finansuoja iš valstybės skolos. Tokiu būdu bendrą efektą galima apibūdinti taip: visa šalis įsiskolina, kad PF galėtų investuoti rinkoje ir šalia jos. PF generuota papildoma paklausa akcijų rinkoje, tapo reikšmingu bankinės spekuliacijos šaltiniu, kuris nenumaldomai turės nutrūkti, nes neįmanoma be galo išlaikyti tokį finansavimą iš skolos, o tolimesnėje perspektyvoje – iš didinamų mokesčių ir viešųjų išlaidų didinimo.

PF - grėsmė ateities pensijoms

Svarbiausia priežastis, dėl kurios PF Lenkijoje turi būti likviduoti  yra tai, kad jie nieko gero neduos   būsimiems pensininkams. Pirmiausia, Pensijų fondai yra tokia finansų institucija, kuriai yra mokama ir gana daug už tai, kad ji apsiima sukti jai patikėtus pinigus. Nuo kiekvienos mėnesinės ZUS įmokos, pervedamos į PF, Viešosios pensijų bendrovės sau atsiskaičiuoja 3,5 proc. (1999-2009 m. – 7 proc.), kurie sumokami už aktyvų valdymą. PF dalyviai turėtų žinoti, kad nuo pirmosios įmokos iki pat išėjimo į pensiją, taigi, keliasdešimt metų bus imami tokie mokesčiai. Tai sąlygoja reikšmingus pervedamų į PF lėšų nuostolius ir apriboja būsimąją pensiją iš šio šaltinio.        

Antra, būtina žinoti, kad Pensijų fonduose sukauptos lėšos nėra realūs pinigai (išskyrus menką kasos rezervą). Tai yra tik finansiniai instrumentai, išreiškiantys valstybės įsipareigojimus  emituotiems vertybiniams popieriams arba įmonių emituotoms akcijoms ar skolos lakštams. Dauguma PF aktyvų tai iždo obligacijos (neseniai 2/3 visų aktyvų). Būsimajam pensininkui jos taps tikrais pinigais tik jų išpirkimo momentu. Tai bus įmanoma, jei biudžete tuomet bus pakankamai mokesčių mokėtojų pinigų. Vadinasi, visi valstybės piliečiai ateityje turės susimesti pinigėlių, kad išpirktų tas obligacijas, esančias būsimųjų pensininkų portfeliuose. Tačiau jei tuo obligacijų išpirkimo metu dėl žinomų demografinių priežasčių ir, tikėtina, menko ekonominio augimo, išpirkimo šansai bus nedideli, jos gali tapti tiesiog beverčiais popieriais. Tuo metu PF, kaip aiškina jų kūrėjai, įsteigti todėl, kad nors dalis būsimosios pensijos nepriklausytų nuo demografijos tendencijų ir pensijos iš ZUS-o (kaip „sodrinės“ pensijos Lietuvoje). Praktikoje atsitiko taip, kad PF pensijos kaip tik ir priklausys nuo demografinės padėties, o PF buvimas ne tik nepagerins viešųjų finansų padėties, bet drastiškai ją pablogins. Kol dabartinis jaunas žmogus sulauks pensijos iš PF, Lenkija gali kelis kartus patekti į finansinę krizę dėl beprotiško įsiskolinimo.         

Reikia pastebėti, kad jeigu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas įpareigos Lenkiją panaikinti 5 proc. lėšų limitą, kurias PF gali investuoti užsienyje, tai gali prasidėti reikšmingas fondų lėšų nutekėjimas į užsienį. Lenkijos vyriausybei bus sunkiau parduoti savo obligacijas (taip pat ir tas, kurios buvo išleistos dėl PF priežasties). Be to, besivaikydamos didesnio efektyvumo PB greičiausiai už PF aktyvus prisipirks kai kurių užsienio šalių iždo aukšto procentingumo obligacijų. Dalis šių šalių jau dabar yra nemokios, kitos tokiomis gali tapti netolimoje ateityje. Pagaliau šalys, kurios dar turi aukštus patikimumo reitingus, dėl milžiniškų įsiskolinimų gali bet kurią dieną nustoti mokėti savo skolas ir bus būtina jų restruktūrizacija (geriausiu atveju, kapitalo ir palūkanų kvotos redukcija). Jungtinės Valstijos tęsia masinį pinigų spausdinimą, siekdamos sutramdyti savo biudžeto deficitą.Panašiai daro ir kitos išsivysčiusios šalys. Būsimieji pensininkai turės skaitytis su tuo, kad net jeigu atskirų šalių iždo popieriai bus išpirkti, tai jų reali vertė bus visai nedidelė dėl galimos infliacijos.   
 
Nesąžininga yra žadėti Pensijų fonduose įsteigti vadinamuosius „saugius subfondus“. Tai pažadas be jokio finansinio padengimo. Finansų rinkose nėra jokių saugių instrumentų. Kai kurie jų gali būti tik mažesnės rizikos, bet ilgesnėje perspektyvoje ji gali padidėti ir sunaikinti visas santaupas. Politikai, kurie forsuoja prievartinį įmokų pervedimą į PF, turi žinoti apie šią riziką ir nešti atsakomybę už tai, kad stato į pavojų būsimuosius pensininkus, kartu rimtai praskolindami mūsų šalį. Kenksmingi valstybei ir pensininkams yra ir kiti PF postulatai, pvz., kad fondai daugiau investuos į infrastruktūros obligacijas. Tačiau norint investuoti viešuosius pinigus į kelius ir kitus infrastruktūros elementus, visai nebūtini tarpininkai, imantys didelius mokesčius už savo paslaugas. Galima tai daryti betarpiškai iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.      

Labai rizikinga būsimiems pensininkams yra skirti dalį jų pensinės įmokos investicijoms į akcijas.
Niekas neprieštaraus faktui, kad akcijos yra svarbus finansų rinkos elementas, bet nieko negalima priversti investuoti į tuos popierius, o ypač investuoti pinigus, skirtus minimalioms pensinėms išmokoms. Akcijos sugėrė daugiau nei trečdalį PF aktyvų.  Finansų institucijos, dešimtmečius disponuojančios tais pinigais, gali būsimųjų pensininkų sąskaita vykdyti įvairiausias, naudingas joms ir jų bendrovėms transakcijas. 15 milijonų lenkų liejama nepertraukiama pinigų upė užtikrina tiems privatiems subjektams vis didėjančias lėšas ir augančius pelnus. Lenkijos teisė neduoda jokio pagrindo kokiam nors valdžios kontrolės įsikišimui į fondų veiklą.  Nėra garantijos, kad iš PF pinigų nebus perkami įvairūs įtartini popieriai, išleisti su PB susijusių bendrovių, ypač jei bus panaikinti limitai investavimui užsienyje..     


     

Žvelgiant iš būsimojo pensininko pozicijų, ypač nenaudinga yra tai, kad PF turima akcijų vertė gali reikšmingai sumažėti po eilinių finansinių krizių.Be to, finansų institucijos, valdančios PF lėšas, kaip privačios firmos gali bankrutuoti būtent tuomet, kai reikės pradėti išmokėti didžiąją pensijų dalį ir kai sumažės pinigų įplaukos iš socialinio draudimo įmokų. Pastaroji krizė parodė, kad net didieji bankai ir draudimo kompanijos gali žlugti, o daugelis šalių, gelbėdamos finansų sistemą nuo visiško žlugimo, turėjo pasiskolinti gigantiškas sumas. Mokesčių mokėtojai dabar turi dešimtmečiams palaidotas geresnio gyvenimo viltis dėl finansų institucijų jiems padarytų nuostolių.     

PF dalyviai turėtų žinoti, kad visi pažadai dėl pelno akcijų rinkoje buvo daryti remiantis praeities rodikliais, todėl nėra patikimi. Pirmiausia, finansų rinkos yra neprognozuojamos. Pastaroji finansų krizė parodė, kad jose yra daugiau spekuliacijos nei tradicinio investavimo, o krizių padarinių atstatymas gali tęstis dešimtmečius. Antra, net jei klestėjimo metais išlyginami nuostoliai, tai sekančios krizės vėl numuša akcijų vertę. Didele rizika taps pensijų mokėjimo laikotarpis, kai PF turės parduoti akcijas, o naujų lėšų įplaukos jau nebus tokios didelės, kaip anksčiau. Kaip tik tada gali atsirasti žymus akcijų kritimas. Tai reiškia, kad visa PF sukaupta nauda gali būti lengvai prarasta. PF yra nereformuojama struktūra, visos pastangos pasiekti jos didesnį rentabilumą veda į dar didesnę riziką, o pasiekto pelno ilgai neįmanoma išlaikyti. Pervestų į PF lėšų niekas negrąžins. Taip pat ir 12 metų trukusių šalies plėtros galimybių, įsteigiant Pensijų fondus.     

Išvados

1. Sumažintos įmokos į PF neišspręs jų problemų, o tik jas sušvelnins. Visa tai baigsis aštriu viešųjų finansų nepakankamumu , nes tolimesnės skolinimosi galimybės jau yra išsemtos. Negalima be galo kelti mokesčių ir mažinti išlaidų ligoninėms ir keliams, norint išlaikyti griaunančius šalį PF.

2. Vienintelė patikrinta, skaidri ir pigi yra einamųjų įmokų - išmokų sistema, kurioje dirbanti karta finansuoja pensijas dabarties pensininkams. Net ir sunkiausiais metais valstybė pensininkams užtikrino egzistenciją, o vertybiniai popieriai daug kartų istorijoje virto beverčiais popieriais.  

3. PF yra didelė ir brangi fikcija, apgaudinėjanti milijonus žmonių. Ją labiausiai gina asmenys, susiję su finansų institucijomis. Jie turėtų užsiregistruoti kaip lobistai, o ne kaip nepriklausomi ekspertai. Žiniasklaida neturėtų teikti balsą tokiems lobistams, tačiau ji iš dalies jiems ir priklauso.
 
4. Dabar yra paskutinis momentas išspręsti PF problemą, kol dar finansų institucijos nepasiekė lemiamos įtakos valstybės politikai.

5. Panaikinus investavimo limitus užsienyje, PF lėšos gali išplaukti į užsienio rinkas. Kainą sumokės šalies mokesčių mokėtojai.

6. Lenkija turi investuoti į demografijos padėties gerinimą, švietimą, technikos pažangą, kovą su skurdu, o ne švaistyti viešuosius pinigus Pensijų fondams.

7. Kol PF problema nebus išspręsta, negalima ilginti pensinio amžiaus, nes privačios finansų institucijos tik ilgiau naudosis teikiama nauda, o valstybė ilgiau patirs nuostolius.

8. PF dalyvių kaupiami vertybiniai popieriai, kurie ateityje gali tapti visiškai beverčiai, neverti esamo ir būsimo lenkų visuomenės pasiaukojimo.  

LAST_UPDATED2