Baltų Atlantida

Lenkijos pensijų fondai pakibo ore

Parengė Anatolijus Lapinskas

Visą dešimtmetį Lenkija džiaugėsi ir gyrėsi savo pensijų reforma, įteisinusią trijų pakopų  sistemą su privačiais pensijų fondais antrojoje.

Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!

Kaip tik į juos buvo gausiai liejami lenkiškosios „Sodros“- ZUS-o  pinigai, reklamos piešė lenkų pensininkų, atostogaujančių Bahamuose, vaizdus. Deja, laikai pasikeitė, tie pensijų fondai nuvarė Lenkiją netoli bankroto slenksčio. Šalyse prasidėjo aštrūs ginčai, ką daryti? Šių metų pradžioje Lenkijos vyriausybė surengė viešą diskusiją šia tema. Žymūs Lenkijos ekonomistai (Maciej Żukowski, Leokadia Oręziak, Marek Góra) išdėstė skirtingus požiūrius į Lenkijos pensijų ateitį. Lietuvoje ši  tema irgi nepaprastai aktuali. Pateikiame  vieną griežtesnių Lenkijos ekonomistų požiūrių į šią problemą, dauguma minčių tikrai būtų naudingos ir Lietuvai.

Leokadia Oręziak
Varšuvos aukštosios verslo mokyklos profesorė, Lenkijos Seimo ekspertė

Kaupiamieji pensijų fondai -  grėsmė viešiesiems finansams ir pensijoms  

Atvirieji pensijų fondai (lenk. Otwarte fundusze emerytalne - OFE, Lietuvoje jų atitikmuo -  Kaupiamieji pensijų fondai, toliau tekste – PF), Lenkijoje veikiantys nuo 1999 m. kaip kapitalizuotas šalies pensijų sistemos ramstis, yra unikalus pasaulinis eksperimentas. PF buvo sukurti keliose Pietų Amerikos šalyse, vėliau keliose Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Skirtingai nuo jų išsivysčiusios šalys neįvedė prievartinio pensijų įmokos dalies perdavimo privačioms firmoms valdyti, reiškiančio visuomenės apmokestinimą ištisiems dešimtmečiams privačių finansinių institucijų labui.  

Praktika parodė, kad PF nepasiteisino nė vienoje šalyje. Argentinoje ir Vengrijoje jie faktiškai buvo likviduoti, arba reikšmingai apriboti, pvz., Lietuvoje, Latvijoje [nuo 2011 05 01 Lenkijoje  įmoka į PF taip pat sumažinta nuo i proc. iki 2,3 proc., skirtumą nukreipiant į valstybinę pensijų sistemą,  šalies vyriausybė tikisi, kad tai leis šaliai sumažinti skolinimosi poreikį iki 2020 m. apie 190 mlrd. zlotų]. Tačiau visose šalyse bandymai apriboti PF susilaukė stipraus finansinių institucijų pasipriešinimo, besinaudojančių tokios sistemos nauda. Pasikeitimus pavyko įgyvendinti tik ten, kur valdantieji parodė didelį ryžtą  ir rūpestį valstybės likimu.      

PF - grėsmė viešiesiems finansams

Lenkijoje PF buvo reklamuojami kaip būdas užtikrinti dabar dirbantiems asmenims pakankamą pensiją ateityje, taip pat neribojamą sukauptų lėšų paveldėjimą. Šie pažadai neturėjo jokio ekonominio pagrindimo ir tarnavo tik daugelio milijonų asmenų pritraukimui į PF, o lėšų paveldėjimas iš viso prieštarauja visuomeninio draudimo idėjai. 

2010 m. pabaigoje Lenkijos Pensijų fondams priklausė 15 mln. asmenų. Fondus valdė 14 Viešųjų pensijų bendrovių (lenk. Powszechne towarzystwa emerytalne - PTE, toliau tekste - PB), kurių akcininkais buvo daugiausia užsienio kapitalo bankai, draudimo kompanijos. Nuo 1999 m. į PF pervedama žymi (37 proc.) pensijų įmokos dalis (iš 19,52 proc. – 7,3 proc.). Vien 2010 m. Lenkijos socialinio draudimo įstaiga (ZUS)  į PF pervedė per 22 mlrd. zlotų. Norėdama grąžinti ZUS-ui šį milžinišką lėšų nutekėjimą, valstybė turėjo imti paskolas, kad galėtų išmokėti pensijas dabartiniams pensininkams. Dėl šios priežasties atsiradusi valstybės skola (kartu su procentais) PF šalininkų skaičiavimais 2010 m. pabaigoje siekė apie 206 mlrd. zlotų. Finansų ministerijos skaičiavimais skola yra žymiai didesnė, nes dar 2009 m. pabaigoje ji teikė duomenis apie 261,2 mlrd. zlotų (19,5 proc. BVP)  skolą. Šios skolos aptarnavimas sudaro 13,3 mlrd. zlotų (1 proc. BVP). Finansų ministerijos prognozėmis 2060 m. PF sukurta valstybės skola sieks 93,8 proc. BVP, o pesimistiniame variante dar daugiau. PF gynėjai nekreipia dėmesio į faktą, kad dėl PF atsirado net trečdalis visos valstybės skolos, dabar sudarančios 760 mlrd. zlotų.          

Pensijų fondų iš viso nereikėjo kurti. Jau dvidešimt metų Lenkija turi nuolatinį biudžeto bei viso viešųjų finansų sektoriaus deficitą. 1999 m., įvedant PF, ta skola neviršijo 200 mlrd. zlotų. Nebuvo jokio lėšų perviršio, kad būtų galima pradėti atidėti (investuoti) lėšų kaupiamosioms pensijoms. Netrukus reikėjo pradėti imti paskolas tokioms investicijoms. Tai kelias į katastrofą, nes finansų rinkose investicijų pelnas yra ryškiai mažesnis nei kreditų procentai ir tik mikli spekuliacija kartais leidžia pasiekti atvirkštinį rezultatą. Tačiau spekuliacija gali baigtis praradus investuotas lėšas. Sprendimo neracionalumas kyla iš to, kad galimas fondų pelnas paprastai yra žemesnis nei Lenkijos mokamos skolos procentai, kuri atsirado kaip tik dėl PF įsteigimo. Tokio absurdiško sprendimo faktas įtraukia Lenkiją į didžiulę riziką, surištą su faktiniu ir formaliu valstybės nemokumu.