Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...
/index.php/temu-turinys/29/173
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...
/index.php/temu-turinys/60/527
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...
/index.php/temu-turinys/29/236
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...
/index.php/temu-turinys/29/270
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...
/index.php/temu-turinys/56/566
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...
/index.php/temu-turinys/60/302
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...
/index.php/temu-turinys/53/214
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...
/index.php/temu-turinys/60/284
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...
/index.php/temu-turinys/60/275
Tyrimai Šventaragio slėnyje
Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...
Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik
mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas
iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida" įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p: saulius.novikas@init.lt
Visą dešimtmetį Lenkija džiaugėsi ir gyrėsi savo pensijų reforma, įteisinusią trijų pakopų sistemą su privačiais pensijų fondais antrojoje.
Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!
Kaip tik į juos buvo gausiai liejami lenkiškosios „Sodros“- ZUS-o pinigai, reklamos piešė lenkų pensininkų, atostogaujančių Bahamuose, vaizdus. Deja, laikai pasikeitė, tie pensijų fondai nuvarė Lenkiją netoli bankroto slenksčio. Šalyse prasidėjo aštrūs ginčai, ką daryti? Šių metų pradžioje Lenkijos vyriausybė surengė viešą diskusiją šia tema. Žymūs Lenkijos ekonomistai (Maciej Żukowski, Leokadia Oręziak, Marek Góra) išdėstė skirtingus požiūrius į Lenkijos pensijų ateitį. Lietuvoje ši tema irgi nepaprastai aktuali. Pateikiame vieną griežtesnių Lenkijos ekonomistų požiūrių į šią problemą, dauguma minčių tikrai būtų naudingos ir Lietuvai.
Leokadia Oręziak Varšuvos aukštosios verslo mokyklos profesorė, Lenkijos Seimo ekspertė
Kaupiamieji pensijų fondai - grėsmė viešiesiems finansams ir pensijoms
Atvirieji pensijų fondai (lenk. Otwarte fundusze emerytalne - OFE, Lietuvoje jų atitikmuo - Kaupiamieji pensijų fondai, toliau tekste – PF), Lenkijoje veikiantys nuo 1999 m. kaip kapitalizuotas šalies pensijų sistemos ramstis, yra unikalus pasaulinis eksperimentas. PF buvo sukurti keliose Pietų Amerikos šalyse, vėliau keliose Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Skirtingai nuo jų išsivysčiusios šalys neįvedė prievartinio pensijų įmokos dalies perdavimo privačioms firmoms valdyti, reiškiančio visuomenės apmokestinimą ištisiems dešimtmečiams privačių finansinių institucijų labui.
Praktika parodė, kad PF nepasiteisino nė vienoje šalyje. Argentinoje ir Vengrijoje jie faktiškai buvo likviduoti, arba reikšmingai apriboti, pvz., Lietuvoje, Latvijoje [nuo 2011 05 01 Lenkijoje įmoka į PF taip pat sumažinta nuo i proc. iki 2,3 proc., skirtumą nukreipiant į valstybinę pensijų sistemą, šalies vyriausybė tikisi, kad tai leis šaliai sumažinti skolinimosi poreikį iki 2020 m. apie 190 mlrd. zlotų]. Tačiau visose šalyse bandymai apriboti PF susilaukė stipraus finansinių institucijų pasipriešinimo, besinaudojančių tokios sistemos nauda. Pasikeitimus pavyko įgyvendinti tik ten, kur valdantieji parodė didelį ryžtą ir rūpestį valstybės likimu.
PF - grėsmė viešiesiems finansams
Lenkijoje PF buvo reklamuojami kaip būdas užtikrinti dabar dirbantiems asmenims pakankamą pensiją ateityje, taip pat neribojamą sukauptų lėšų paveldėjimą. Šie pažadai neturėjo jokio ekonominio pagrindimo ir tarnavo tik daugelio milijonų asmenų pritraukimui į PF, o lėšų paveldėjimas iš viso prieštarauja visuomeninio draudimo idėjai.
2010 m. pabaigoje Lenkijos Pensijų fondams priklausė 15 mln. asmenų. Fondus valdė 14 Viešųjų pensijų bendrovių (lenk. Powszechne towarzystwa emerytalne - PTE, toliau tekste - PB), kurių akcininkais buvo daugiausia užsienio kapitalo bankai, draudimo kompanijos. Nuo 1999 m. į PF pervedama žymi (37 proc.) pensijų įmokos dalis (iš 19,52 proc. – 7,3 proc.). Vien 2010 m. Lenkijos socialinio draudimo įstaiga (ZUS) į PF pervedė per 22 mlrd. zlotų. Norėdama grąžinti ZUS-ui šį milžinišką lėšų nutekėjimą, valstybė turėjo imti paskolas, kad galėtų išmokėti pensijas dabartiniams pensininkams. Dėl šios priežasties atsiradusi valstybės skola (kartu su procentais) PF šalininkų skaičiavimais 2010 m. pabaigoje siekė apie 206 mlrd. zlotų. Finansų ministerijos skaičiavimais skola yra žymiai didesnė, nes dar 2009 m. pabaigoje ji teikė duomenis apie 261,2 mlrd. zlotų (19,5 proc. BVP) skolą. Šios skolos aptarnavimas sudaro 13,3 mlrd. zlotų (1 proc. BVP). Finansų ministerijos prognozėmis 2060 m. PF sukurta valstybės skola sieks 93,8 proc. BVP, o pesimistiniame variante dar daugiau. PF gynėjai nekreipia dėmesio į faktą, kad dėl PF atsirado net trečdalis visos valstybės skolos, dabar sudarančios 760 mlrd. zlotų.
Pensijų fondų iš viso nereikėjo kurti. Jau dvidešimt metų Lenkija turi nuolatinį biudžeto bei viso viešųjų finansų sektoriaus deficitą. 1999 m., įvedant PF, ta skola neviršijo 200 mlrd. zlotų. Nebuvo jokio lėšų perviršio, kad būtų galima pradėti atidėti (investuoti) lėšų kaupiamosioms pensijoms. Netrukus reikėjo pradėti imti paskolas tokioms investicijoms. Tai kelias į katastrofą, nes finansų rinkose investicijų pelnas yra ryškiai mažesnis nei kreditų procentai ir tik mikli spekuliacija kartais leidžia pasiekti atvirkštinį rezultatą. Tačiau spekuliacija gali baigtis praradus investuotas lėšas. Sprendimo neracionalumas kyla iš to, kad galimas fondų pelnas paprastai yra žemesnis nei Lenkijos mokamos skolos procentai, kuri atsirado kaip tik dėl PF įsteigimo. Tokio absurdiško sprendimo faktas įtraukia Lenkiją į didžiulę riziką, surištą su faktiniu ir formaliu valstybės nemokumu.