Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 75 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5852980

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Kodėl kainos Lietuvoje Europietiškos? PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Pirmadienis, 20 Birželis 2011 11:21

Kodėl kainos Lietuvoje Europietiškos, o atlyginimai-lietuviški?

Lietuvoje drabužių ir avalynės kainos viršija ES vidurkį.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

Duona ir pieno produktai Lietuvoje brangsta bene greičiausiai Europos Sąjungoje (ES). Tai rodo antradienį viešai paskelbtas „Swedbank“ analitikų atliktas tyrimas.Drabužių ir avalynės prekių kainos Lietuvoje 7 proc. viršija ES vidurkį, o tikėtina to priežastis - didesni prekybininkų antkainiai. Vis delto Lietuva gali „pasigirti" palyginti pigiomis komunalinėmis paslaugomis.
 Šių metų gegužės mėnesį metinė infliacija Lietuvoje pasiekė 5 procentus. Tai aukščiausias lygis per paskutinius dvejus metus, tačiau Lietuvos kainų augimas kaimyninių šalių kontekste nėra išskirtinis – Latvijoje infliacija tokia pati, o Estijoje siekia 5,4 procento. Lietuva neišsiskiria ir iš kitų šio regiono šalių: Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos, kur kainos kyla panašiu tempu. Pagrindinis kainų augimo veiksnys yra visame pasaulyje brangstantys gamtiniai ištekliai ir žaliavos. Tačiau globalios tendencijos paaiškina tik dalį infliacijos, detalesnė analizė rodo, kad kai kurių produktų brangimas yra nesusijęs su sąnaudų augimu.
Galima išskirti keturias pagrindines priežastis, dėl kurių infliacijos tendencijos yra itin aktualios Lietuvai. Pirma, sąnaudų ir kainų augimas yra tiesiogiai susijęs su šalies konkurencingumu.  Kainoms augant sparčiau nei kaimyninėse šalyse, silpnėja eksportuotojų gebėjimas konkuruoti su užsienio gamintojais. Antra, kainų augimas dažniausiai neigiamai paveikia neturtingiausius namų ūkius ir iškelia socialinės sanglaudos problemas. Trečia, sparčiai didėjančios kainos signalizuoja apie galimą ekonomikos disbalansą ir didesnes ekonomines problemas ateityje.

Kai kurių maisto produktų kainos Lietuvoje kyla gerokai sparčiau nei Europos Sąjungoje (ES). Prekybininkai tai aiškina brangstančia žaliava ir padidėjusia maisto prekių paklausa Europoje. Tuo metu rinkos tyrimai rodo, kad prekybos tinklai, didindami kai kurių maisto prekių kainas, bando kompensuoti kitus savo nuostolius.

ES statistikos agentūros Eurostat duomenimis, praėjusiais metais kai kurie maisto produktai Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, vidutiniškai brango gerokai daugiau. Pavyzdžiui, pieno, sūrio ir kiaušinių produktų kainos Lietuvoje pakilo 10 proc., ES - tik 1,4 proc., aliejaus ir riebalų Lietuvoje - 14,6 proc., ES - 2,6 proc., vaisių Lietuvoje - 13,8 proc., ES - 4,8 proc., daržovių Lietuvoje - 26,8 proc., ES - 11,2 proc., duonos ir grūdų produktų Lietuvoje - 6,3 proc., ES - 2,1 procento.

UAB "Rimi Lietuva" atstovė ryšiams su visuomene Jovita Bagdonaitė LŽ teigė, jog kainų skirtumą lėmė būtiniausių produktų trūkumas ir padidėjusi paklausa daugelyje Europos šalių. "Skiriasi ir ES bei Lietuvos rinka. Pavyzdžiui, daugumą vaisių turime importuoti, o tokias daržoves kaip bulves, morkas ir kitas mūsų augintojai aktyviai eksportuoja į Rusijos rinką. Ten jų poreikis šiemet kaip niekada didelis, tad kaina kyla ir mūsų rinkoje", - aiškino J.Bagdonaitė.

UAB "Norfos mažmena" atstovo spaudai Dariaus Ryliškio nuomone, kainų skirtumą ES ir Lietuvoje galėjo lemti tai, kad maisto prekės mūsų šalyje buvo pigesnės ir per tam tikrą laiką išsilygino. "Mat Europa pritrūko kai kurių produktų, ypač pieno ir grūdų. Mūsų ūkininkams atsivėrė galimybė parduoti juos Europoje didesnėmis kainomis. Suprantama, gamintojams teko žaliavą iš ūkininkų pirkti brangiau. Dėl to kainos padidėjo ir prekybos tinkluose", - dėstė D.Ryliškis.

Panašiai aiškino ir IKI prekybos tinklą valdančios UAB "Palink" Komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta. "Praėjusiais metais kai kurių produktų kainos didėjo, nes juos pabrangino tiekėjai. Pagrindinės jų minėtos priežastys buvo brangstančios žaliavos arba, kaip grikių atveju, produkcijos trūkumas rinkoje", - teigė V.Lopeta.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio manymu, netolygų kainų didėjimą Lietuvoje ir ES galėjo lemti ir subjektyvios priežastys. Mokslininko žiniomis, 2010-ųjų grūdų derlius Lietuvoje beveik nesiskyrė nuo 2007-2008 metų, gyvulių pernai paskersta 9 proc. daugiau, žaliavinio pieno supirkta vos 2 proc. mažiau. Pokyčiai ryškesni tik 2010 metų paskutinį ketvirtį, kai žemės ūkio produktų supirkimo kainos buvo 23 proc. didesnės nei prieš metus: net 45 proc. pakilo augalininkystės produktų kainos, daržovių - 50 proc., bulvių - 68 proc., vaisių - 2,5 karto. "Žaliavų bazė nedaug skiriasi nuo ankstesnių metų (grūdų derlius pernai buvo vos 5-7 proc. mažesnis), tačiau dėl pasaulio rinkų pokyčių, visų pirma padidėjusio vartojimo, ketvirtąjį ketvirtį padidėjo supirkimo kainos. Jos turėjo įtakos maisto kainoms mažmeninėje prekyboje", - kalbėjo A.Gapšys.

Vis dėlto mokslininkas įtaria, kad Lietuvos prekybininkai ir perdirbėjai brangina produktus ne vien dėl objektyvių priežasčių. "2007 metų pabaigoje - 2008-ųjų pradžioje, kai buvo didžiausios kviečių supirkimo kainos, juoda duona kainavo maždaug 3,9 lito už kilogramą. Dabar, kai žaliavos supirkimo kainos pakilo į tą patį lygį kaip 2008 pradžioje, kilogramas juodos duonos kainuoja jau 5,6 lito. Taigi grūdų supirkimo kainos - tos pačios, o duona gerokai brangesnė", - nurodė pavyzdį mokslininkas.

A.Gapšys priminė, kad duonos kainos struktūroje gerokai padidėjo kepyklų ir prekybininkų dalis. "Būtent šios grandys, mano nuomone, lemia neobjektyvų duonos brangimą", - pabrėžė LAEI Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas.

A.Gapšys nesutinka su dažnai pateikiamu argumentu, kad duona turėtų brangti dėl didėjančių grūdų supirkimo kainų: duonos kainoje jų dalis sudaro tik apie 10 proc., todėl grūdams pabrangus dvigubai, duonos kaina galėjo pakilti ne daugiau kaip 5 procentais. "Dangstydamiesi grūdų supirkimo kainų didėjimu kepėjai ir prekybininkai stengiasi pataisyti savo ekonominę padėtį, - mano A.Gapšys. - Kita vertus, taikydami procentinius antkainius prekybininkai automatiškai didina duonos kainas, kai šias pakelia kepėjai, nors tada jie būna niekuo dėti."

Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad kritus grūdų supirkimo kainai Lietuvos prekybininkai ir kepėjai duonos gaminių dažniausiai neatpigina. "Tuo metu žemdirbiai, atsižvelgdami į Europos rinką, paisydami pasiūlos ir paklausos dėsnių, praktiškai neturi galimybių laisvai manipuliuoti kainomis. Tai dar kartą įrodo, kad Lietuvoje ne tik prekyboje yra oligopolinė struktūra, trūksta konkurencijos, bet ir gamyboje, pavyzdžiui, duonos gamybos sektoriuje kainas diktuoja keturios stambios kepyklos. O mažosios seka iš paskos. Todėl maisto produktų kainos Lietuvoje svyruoja daug mažiau nei žaliavos kainos, nors dažniausiai girdime, kad kainą lemia būtent žaliava. Tiesos čia vos vienas procentas", - neslėpė A.Gapšys.

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: