Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 66 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6170319

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Pinigu Valdovai 9-dalis PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Pirmadienis, 27 Birželis 2011 16:19

Pensijų fondai išnaudoja valstybę
Anot R.Lazutkos, privatūs pensijų fondai daug išleidžia viešiesiems ryšiams ir reklamai, kad tik būtų žinomi, kad būtų sudaryta geresnė nuomonė apie jų veiklą. “Atkreipkite dėmesį, kad visi tie dalykai daromi ne iš kur kitur, o iš ”Sodros” pervestų pinigų. Ypač iš jų buvo smarkiai reklamuojamasi prieš kelerius metus, kai fondams reikėjo visuotinio žinomumo”, - teigė profesorius.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.


Tačiau realybė, anot jo, yra daug juodesnė. Gal net - visiškai juoda. “Užtenka panagrinėti vieną skaičių. “Sodra” privatiems pensijų fondams pervedė 4 mlrd. litų, o fondai iš jų per septynerius metus tesugebėjo uždirbti 200 mln. litų. Vos 0,5 proc. Apverktinas skaičius. Net jei “Sodra” būtų tuos pinigus padėjusi kaip terminuotąjį indėlį su mažiausiomis 2 proc. metinėmis palūkanomis - ir tai efektas būtų buvęs keturiskart didesnis. O juk buvo metas, kai terminuotųjų indėlių palūkanos siekė beveik 10 proc.”, - dėstė socialinių mokslų daktaras.

Tačiau, R.Lazutkos tvirtinimu, ir tai dar ne viskas. “Šiais laikais vos pusę procento per septynerius metus siekiantis pelnas - joks uždarbis. Jei toks ir galėjo būti, jį visą suvalgė infliacija, kuri 2003-2010 m. svyravo nuo 1,2 proc. (2004 m.) iki 11,1 proc. (2008 m.)”, - sakė pašnekovas.

Bet ir čia, profesoriaus tikinimu, tėra tik daigeliai. “Iš to vadinamojo prieaugio reikėtų atimti ir tuos pinigus, kurių neteko dabartiniai pensininkai. Jeigu milijardai iš “Sodros” kišenės nebūtų buvę pervesti į privačių pensijų fondų sąskaitas, pinigai būtų buvę išmokėti dabartiniams pensininkams. O dabar pensijoms valstybė skolinasi užsienio ir savose rinkose. Tuos pačius milijardus. Už kreditus visi mokame milžiniškas palūkanas. Tuo tarpu privačių pensijų fondų dalyviai sumoka dar ir dvigubai, nes fondai už “Sodros” jiems pervestus pinigus nieko neuždirbo, jų pensijos bus mažesnės nei iš valstybinio socialinio draudimo fondo nepasitraukusių tėvynainių, bet nuo atlyginimų valstybė vis tiek atskaičiuoja sumas paskolų palūkanoms mokėti”, - pasakojo R.Lazutka.

Situacija, kai iš “Sodros” pervestų pinigų fondai perka mūsų Vyriausybės obligacijas, o palūkanas už paskolas moka tie patys privačių pensijų fondų dalyviai, R.Lazutkai išvis primena anekdotą.

“Įsivaizduokite situaciją, kai žmogus paima paskolą banke už 8 proc. metinių palūkanų tam, kad padėtų indėlį tame pačiame banke už 2 proc. metinių palūkanų. Tikrovėje mažų mažiausiai tokį žmogų pavadintume pamišusiu. Bet mūsų valstybė elgiasi panašiai. Atiduoda privatiems fondams pinigus už dyką, kad po to juos pasiskolintų už dideles palūkanas. Jas sumokame visi mes”, - stebėjosi profesorius.

Kam tai naudinga?

Pasak R.Lazutkos, toks privačių pensijų fondų modelis, koks taikomas pas mus, daugiau niekur kitur pasaulyje, išskyrus Pietų Ameriką, neegzistuoja. “Bandyta jį įsiūlyti Vakarų Europai, netgi Jungtinėms Valstijoms, tačiau šios šalys tokio modelio atsisakė”, - tvirtino profesorius.

Jo nuomone, modelis galėtų veikti, jei “Sodros” biudžetas būtų perteklinis. “O dabar esame priversti elgtis keistai. Privatiems fondams atiduodame pinigus, iš kurių jie išlaiko savo struktūras, neaišku, kaip pinigus investuoja, o patys tuos pačius milijardus skolinamės ir skolų pavidalu užkrauname ateities kartoms”, - sakė profesorius.

“Kam buvo reikalingi privatūs pensijų fondai? Pirmiausia - tiems, kas jiems vadovauja ar yra jų savininkai. Menu, praėjusiame amžiuje fondų idėją aktyviausiai stūmė Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Fondus įkurti nutarta 2000-aisiais prie valstybės vairo stojus praėjusios kadencijos Andriaus Kubiliaus Vyriausybei. Tuomet jo patarėja buvo A.Morkūnienė. Dabar ji - socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, uoliai ginanti privačių pensijų fondų interesus”, - prisiminė R.Lazutka.

Paklaustas, ar profesoriui niekad nebuvo kilęs klausimas “kas galėtų paneigti?”, R.Lazutka atsakė neigiamai. Tačiau profesorius neabejoja, kad privatūs pensijų fondai yra didžiulė žala Lietuvai, todėl sistemą reikėtų peržiūrėti.

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (1)
Sovietmečio pažiūros
1 Trečiadienis, 29 Birželis 2011 11:54
Kodėl sovietmečio nomenklatūra("profesoriai") savo totalitarinės valstybės įtvirtintus vertinimus perša sveikai rinkos ekonomikai?Sovietmečio zombiai perša savo pasenusį trigrašį(trikapeikį).

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: