Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

/index.php/temu-turinys/29/173

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

/index.php/temu-turinys/60/527

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

/index.php/temu-turinys/29/236

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

/index.php/temu-turinys/29/270

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

/index.php/temu-turinys/56/566

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

/index.php/temu-turinys/60/302

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

/index.php/temu-turinys/53/214

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

/index.php/temu-turinys/60/284

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

/index.php/temu-turinys/60/275
News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 16 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Pinigu Valdovai 9-dalis PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Pirmadienis, 27 Birželis 2011 16:19

Pensijų fondai išnaudoja valstybę
Anot R.Lazutkos, privatūs pensijų fondai daug išleidžia viešiesiems ryšiams ir reklamai, kad tik būtų žinomi, kad būtų sudaryta geresnė nuomonė apie jų veiklą. “Atkreipkite dėmesį, kad visi tie dalykai daromi ne iš kur kitur, o iš ”Sodros” pervestų pinigų. Ypač iš jų buvo smarkiai reklamuojamasi prieš kelerius metus, kai fondams reikėjo visuotinio žinomumo”, - teigė profesorius.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.


Tačiau realybė, anot jo, yra daug juodesnė. Gal net - visiškai juoda. “Užtenka panagrinėti vieną skaičių. “Sodra” privatiems pensijų fondams pervedė 4 mlrd. litų, o fondai iš jų per septynerius metus tesugebėjo uždirbti 200 mln. litų. Vos 0,5 proc. Apverktinas skaičius. Net jei “Sodra” būtų tuos pinigus padėjusi kaip terminuotąjį indėlį su mažiausiomis 2 proc. metinėmis palūkanomis - ir tai efektas būtų buvęs keturiskart didesnis. O juk buvo metas, kai terminuotųjų indėlių palūkanos siekė beveik 10 proc.”, - dėstė socialinių mokslų daktaras.

Tačiau, R.Lazutkos tvirtinimu, ir tai dar ne viskas. “Šiais laikais vos pusę procento per septynerius metus siekiantis pelnas - joks uždarbis. Jei toks ir galėjo būti, jį visą suvalgė infliacija, kuri 2003-2010 m. svyravo nuo 1,2 proc. (2004 m.) iki 11,1 proc. (2008 m.)”, - sakė pašnekovas.

Bet ir čia, profesoriaus tikinimu, tėra tik daigeliai. “Iš to vadinamojo prieaugio reikėtų atimti ir tuos pinigus, kurių neteko dabartiniai pensininkai. Jeigu milijardai iš “Sodros” kišenės nebūtų buvę pervesti į privačių pensijų fondų sąskaitas, pinigai būtų buvę išmokėti dabartiniams pensininkams. O dabar pensijoms valstybė skolinasi užsienio ir savose rinkose. Tuos pačius milijardus. Už kreditus visi mokame milžiniškas palūkanas. Tuo tarpu privačių pensijų fondų dalyviai sumoka dar ir dvigubai, nes fondai už “Sodros” jiems pervestus pinigus nieko neuždirbo, jų pensijos bus mažesnės nei iš valstybinio socialinio draudimo fondo nepasitraukusių tėvynainių, bet nuo atlyginimų valstybė vis tiek atskaičiuoja sumas paskolų palūkanoms mokėti”, - pasakojo R.Lazutka.

Situacija, kai iš “Sodros” pervestų pinigų fondai perka mūsų Vyriausybės obligacijas, o palūkanas už paskolas moka tie patys privačių pensijų fondų dalyviai, R.Lazutkai išvis primena anekdotą.

“Įsivaizduokite situaciją, kai žmogus paima paskolą banke už 8 proc. metinių palūkanų tam, kad padėtų indėlį tame pačiame banke už 2 proc. metinių palūkanų. Tikrovėje mažų mažiausiai tokį žmogų pavadintume pamišusiu. Bet mūsų valstybė elgiasi panašiai. Atiduoda privatiems fondams pinigus už dyką, kad po to juos pasiskolintų už dideles palūkanas. Jas sumokame visi mes”, - stebėjosi profesorius.

Kam tai naudinga?

Pasak R.Lazutkos, toks privačių pensijų fondų modelis, koks taikomas pas mus, daugiau niekur kitur pasaulyje, išskyrus Pietų Ameriką, neegzistuoja. “Bandyta jį įsiūlyti Vakarų Europai, netgi Jungtinėms Valstijoms, tačiau šios šalys tokio modelio atsisakė”, - tvirtino profesorius.

Jo nuomone, modelis galėtų veikti, jei “Sodros” biudžetas būtų perteklinis. “O dabar esame priversti elgtis keistai. Privatiems fondams atiduodame pinigus, iš kurių jie išlaiko savo struktūras, neaišku, kaip pinigus investuoja, o patys tuos pačius milijardus skolinamės ir skolų pavidalu užkrauname ateities kartoms”, - sakė profesorius.

“Kam buvo reikalingi privatūs pensijų fondai? Pirmiausia - tiems, kas jiems vadovauja ar yra jų savininkai. Menu, praėjusiame amžiuje fondų idėją aktyviausiai stūmė Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Fondus įkurti nutarta 2000-aisiais prie valstybės vairo stojus praėjusios kadencijos Andriaus Kubiliaus Vyriausybei. Tuomet jo patarėja buvo A.Morkūnienė. Dabar ji - socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, uoliai ginanti privačių pensijų fondų interesus”, - prisiminė R.Lazutka.

Paklaustas, ar profesoriui niekad nebuvo kilęs klausimas “kas galėtų paneigti?”, R.Lazutka atsakė neigiamai. Tačiau profesorius neabejoja, kad privatūs pensijų fondai yra didžiulė žala Lietuvai, todėl sistemą reikėtų peržiūrėti.
LAST_UPDATED2
 
Komentarai (1)
Sovietmečio pažiūros
1 Trečiadienis, 29 Birželis 2011 11:54
Kodėl sovietmečio nomenklatūra("profesoriai") savo totalitarinės valstybės įtvirtintus vertinimus perša sveikai rinkos ekonomikai?Sovietmečio zombiai perša savo pasenusį trigrašį(trikapeikį).
Atsakyti
Display Num

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas:
yvComment v.1.20.0