Pinigų Valdovai 12-dalis Spausdinti
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Penktadienis, 16 Rugsėjis 2011 11:30

Pastaruoju metu daugelis mūsų žmonių skundžiasi pinigų stygiumi, puola jų skolintis arba taupyti, bet nuo to jų gyvenimas nė kiek nepagerėja. Kodėl?

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

Pirmapradė daugelio mūsų finansinių problemų priežastis – šiuolaikinių pinigų esmės ir jų tikrosios vertės nesuvokimas. O nežinant savų turimų pinigų vertės, jos formavimo šaltinių, labai lengva tokius žmones vilioti vien  tik jų kiekiu. Tuo būdu daugelis mūsų. tarsi vaikai vaikosi įmantrių popierėlių, žargonu vadinamų fantikais. Tokių iliuzinių pinigų maišų valdovai labai lengvai gali manipuliuoti masėmis, skatindami jas sekti paskui didėjančias pinigų sumas, kurių perkamoji galia nuolat ir sparčiai mažėja.


Tai kas gi sąlygoja mūsų turimų pinigų vertę?


Pirmiausia būtina prisiminti, kad istoriškai pinigai atsirado kaip mainų priemonė, būdami pačia paklausiausia konkrečios vertės preke.
Tarkim kažkoks puodžius, pagaminęs ąsočius norėjo išsikeisti juos į batus. Tačiau batsiuviui tuo momentu ąsočių galėjo visai nereikėti. Todėl tiesiogiai šių dviejų amatininkų produkcijos mainai įvykti negalėjo. Todėl atsirado tarpinės prekės, kurių nuolat reikėjo daugeliui žmonių. Dažniausiai tai buvo ilgai išsilaikantys maisto produktai: kviečiai, gyvuliai ir pan. Po to juos pakeitė retųjų metalų gabalai ar plokštelės.
Dar vėliau pastaruosius pakeitė popieriniai jų sertifikatai – skolos lapeliai, pagal kuriuos juos išdavęs asmuo ar institucija privalėjo visada pateikėjui išduoti garantuotą svorį tų brangiųjų metalų.
 Taigi tokie pinigai turėjo pastovią vertę, matuojamą konkrečiu brangiųjų metalų svoriu. Tokie, turintis nekintančią vertę pinigai buvo vadinami valiuta, kurios verte žmonės galėjo pasitikėti.
Taip pasaulyje buvo iki 1971 metų, kol tuometinis JAV prezidentas R. Niksonas panaikino savo šalies valstybinio banko įsipareigojimą dolerį iškeisti į konkretų kiekį aukso.
Nuo to laiko pasaulyje tikrosios valiutos neliko, visi pinigai prarado konkrečią vertę ir virto vien mokėjimo priemone, kurios vertė negrįžtamai krenta.


Kodėl taip sunkiai uždirbamų pinigų vertė sparčiai mažėja? Kas dėl to kaltas?


Aiškinimų yra daug ir įvairių. Pvz, sakoma, kad dėl to kaltas energetinių išteklių brangimas, paklausos augimas, deficito atsiradimas, infliacija ir kt.  Tačiau aš , atsakydamas į šį klausimą visada remiuosi iškilaus Austrijos ir JAV ekonomisto, profesoriaus, išauginusio ne vieną Nobelio premijos laureatą ekonomikos srityje, Liudviko fon Misses tvirtinimu, kad visų pinigų nuvertėjimo pagrindine priežastimi yra valdžios padarytos klaidos. Kuo tų klaidų padaryta daugiau, tuo mūsų pinigai nuvertėja greičiau.


Tai reiškia, valstybių vadovai sąmoningai arba nesąmoningai darydami finansines klaidas tiesiogiai apvagia visus, turinčius pinigų žmones?


Gal tai per aštriai pasakyta, bet turimų pinigų vertę tikrai sunaikina infliacija, neadekvati pinigų emisija, valstybės skolos ir biudžetinių lėšų švaistymai. O jie ir kyla dėl makroekonomikos vadybos klaidų.


Didėjanti pinigų emisija naikina turimų pinigų galias arba jų vertę. Gal galėtumėte paaiškinti dėl ko taip atsitinka?


Tai gana sudėtingas klausimas. Norint pilnai ir teisingai atsakyti į šį klausimą reikėtų daug laiko ir panaudoti daug įmantrių finansinių terminų, bet ir to daugeliui mūsų klausytojų tikriausiai nepakaktų.
    Taupant laiką ir paprastumo dėlei pasinaudokime, taip vadinamu, bulvių pinigų modeliu. Tarkim, gyvename mes dideliame kaime, kurio visi darbingi žmonės bendromis pastangomis užsiima bulvių auginimu. Rudenį nukasus derlių kiekvienam augintojui už darbus privalu sumokėti natūra, t. y. išduoti gan didelį kiekį jiems priklausančių bulvių. Tačiau jų laikymui žiemą mažai kas turi tinkamų sąlygų.
    Todėl atsiranda žmogus – sandėlininkas, turintis geras bulvių sandėliavimo patalpas ir pasiūlo daugeliui augintojų jų derliaus dalių sandėliavimo paslaugas. Kiekvienas bulvių savininkas už tam tikrą mokestį (bulvių kiekį) gali savo dalį bulvių sandėliuoti tame kaimo centriniame sandėlyje, o reikalui esant iš tos dalies pasiimti sau bulvių tiek, kiek tuo metu jam reikia.
    Teisę į konkretų kiekį bulvių derliaus apibrėžia sandėlininko išduoti skolos lapeliai – bulviniai pinigai. Pradžioje sandėlininkas tų bulvinių pinigų išduoda tiksliai tiek, kiek buvo susandėliuota bulvių, įvertinęs jų svorį.
    Taigi kiekvienas augintojas dabar turi teisę, bet kada pagal pateiktą skolos lapelį gauti bulvių tiek kilogramų, kiek įrašyta tame skolos lapelyje. Todėl bulvinių pinigų vertė matuojama esančių sandėlyje bulvių svoriu.  Tų bulvinių pinigų vertė nesikeistų, jeigu bulvių kiekis ir svoris sandėlyje išliktų tapatus skaičiams įrašytiems skolos lapeliuose,  kuriuos turi bulvių savininkai savo kišenėse.
    Tačiau gyvenimas įneša nemalonias pataisas: sandėliuojamų bulvių svoris ima mažėti: pvz., nudžiuvo, papuvo, pelės sugraužė, ar kitos objektyvios priežastys sunaikino dalį bulvių sandėlyje. Padaręs esamų sandėlyje gerų bulvių inventorizaciją sandėlininkas pastebi, kad jo galimybės išduoti bulves savininkams sumažėjo, tarkim, penkiais procentais. Todėl jis priverstas paskelbti, kad nuo šiol jis už kiekvieną skolos lapelį galės išduoti bulvių penkiais procentais mažiau, negu parašyta tame įsipareigojime.


Tai ką, tų bulvinių pinigų vertę infliacija suvalgė?


Juokinga, tačiau tikriausiai būtent taip  sandėlininkas ir aiškins žmonėms.
    Tačiau apkalbėta bulvinių pinigų nuvertėjimo situacija dar pusė bėdos. O jeigu tas sandėlininkas -  nevisai doras ir išleido papildomą skolos lapelių emisiją bei išdalino juos visai ne bulvių augintojams, o socialiai remtiniems giminaičiams. Tada infliacijos mastai tampa žymiai didesni ir skaudesni tikriesiems bulvių augintojams ir jų derliaus  savininkams – jų turimi bulviniai pinigai ženkliai nuvertėja.
    Šis bulvinių pinigų modelis akivaizdžiai parodo, kad tikrąją pinigų vertę atspindi turimo ekonominio derliaus apimtys. Bet koks to derliaus sumažinimas, neišimant iš apyvartos pinigus, juos neišvengiamai nuvertins. Papildomai atsiradę  pinigų kiekiai (emisija, paskolos, dotacijos, emisijos ir kt.), nepadengti sukurtu ekonominiu derliumi, irgi nuvertins esančius mūsų pinigus.


Laidoje dalyvavo ir į klausimus atsakė: Rimvydas Jasinavičius
MRU profesorius, Dr., verslininkas – investitorius, LPK Garbės prezidentas,
Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų-darbdavių konfederacijos prezidentas

LAST_UPDATED2