Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 64 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6215257

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Pinigų Valdovai 13-dalis PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Trečiadienis, 21 Rugsėjis 2011 09:34

Kaip apsaugoti mūsų pinigus nuo nuvertėjimo?
 Bulvinių pinigų atveju atsakyti būtų labai paprasta: pinigų vertę valdo sandėlininkas, todėl jis privalo būti kompetetingas, kad esančių jo sandėlyje bulvių svoris nemažėtų, ir doras, kad išdalintų skolos lapelių skaičius neviršytų bulvių kiekio jo sandėlyje.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

Su mūsų litais – kiek sudėtingiau, bet kompetencijos ir doros reikalavimai šalies valdžiai nėra mažesni.
Tai paprasčiausios rezultatyvios vadybos  dėsnis. Kai jo nesilaiko valstybės „stiprieji“, - kenčia ir moka už tai visa tauta.
Tai ką gi daryti, kad tų sūriu prakaitu uždirbtų pinigų mūsų žmonėms netruktų  ir, svarbiausiai, kad jų vertė taip greitai nekristų?
Klausime ir gūdi dalis atsakymo. Jei visi pinigai ir visų būtų uždirbami sūriu prakaitu auginant šalies ekonominį derlių, tai tikrai jų būtų žymiai daugiau ir aišku jie būtų kur kas vertingesni.
Pokario metu, dar iki kolektyvizacijos mano senelis sakydavo, žiemą kaime stinga duonos ar kitų maisto produktų dėl trijų priežasčių:
1.    Arba per mažai buvo to maisto augintojų praėjusį sezoną;
2.    Arba prastas buvo derlingumas;
3.    arba per daug to derliaus prieš žiemą pradingo (kažkas atėmė).
Arba  visos priežastys kartu sukėlė kaimo žmonių badą dar nesibaigus žiemai.
    
Ačiū Dievui, kad bet dabar mes nebadaujame !
Kaip čia pasakius. Mūsų turimi pinigai  - tai ir yra mūsų ekonominis maistas, nes jų turėdami mes galime patenkinti įvairius, ir ne tik maisto poreikius. Kai daugeliui jų stinga – tai ir parodo ekonominio bado simptomus. Statistika skelbia, kad net 54 % Lietuvos gyventojų neturi atsargų, viršijančių 500 litų, du trečdaliai piliečių negali leisti sau prabangos apsimokėti 1 savaitės šeimos atostogų ne namuose ar pas gimines. Ar tai nėra daugelio mūsų žmonių badavimo požymiai?
Bet gi nemažai Lietuvoje milijonierių ir net milijardierių, gal jų pinigų maišus reiktų papurtyti?

Šitas klausimas panašus į smūgį žemiau juostos. Populiarumo ir geresnio reitingo vardan galima būtų pritarti Jūsų provokaciniam siūlymui. Tačiau tai – demagogija, sąmoningas masių apgaudinėjimas.
Gaila, kad šis mitas apie žmonių gerovės gerinimą perskirstant pinigus, t.y., atimant iš turinčių ekonominį derlių didžiąją jo dalį, ir išdalinant, jo neauginusiems ir dėl to neturintiems, labai gajus daugelio, net ir nemažai išsilavinusių žmonių  sąmonėje. Tai komunistinis bolševikų mitas, kurio įvairūs variantai susuka daugelio protus.
Taip tai greitas, bet labai trumpalaikis neturinčių pinigų problemų sprendimas. Prisiminkime seną kiniečių išminčių posakį: Jei nori pamaitinti žmogų kartą – duok jam žuvies, jei nori pamaitinti jį visam gyvenimui, išmokyk jį patį pasigauti žuvies. Gavęs vieną kartą tos žuvies, jis greit ją suvalgys, ir išalkęs vėl bus priverstas jos prašyti. Taip mes suformuosime išlaikytinį, kurį visą gyvenimą reikės maitinti.
Kita vertus, prisiminkime šimtus realių istorijų apie „laiminguosius“, kurie loterijose yra laimėję milijonus dolerių, eurų ar kitų pinigų ir labai greitai, akcentuoju labai greitai, jų neteko ir jų gyvenimas tapo žymiai nelaimingesnis, nei prieš gaunant tuos laimėjimus.
Visų socialistinių revoliucijų istorijos irgi panašios, sunaikinant ekonominio derliaus augintojų ir atimant  iš jų per didelę  derliaus dalį, badaujančių skaičius tik padidėja (golomor Ukrainoje ir kt.).
Todėl meskim iš galvos tą narkotinį mitą ir grįžkim prie mano senelio išsakytų minčių, transformuodami jas mūsų laikmečiui.
1.    Didinkime mūsų šalyje žmonių, kuriančių ekonominę vertę ir matuokime jų rezultatus sukurtos papildomos vertės kiekiu.
2.    Ženklią dalį turimų lėšų traktuokime kaip finansinę sėklą, produktyviai investuokime jas ir preciziškai matuokime gaunamą investicinę grąžą.
3.    Išmokykime savo žmones net tik išleisti, bet ir tinkamai valdyti savo pinigus taip, kad ateityje jų netruktų.
4.    pridėsiu nuo savęs: nuolat ravėkime savo gyvenimą nuo baisiausių jo piktžolių – bergždžio darbo ir imitacinės veiklos, kurios siurbia menkus mūsų resursus ir neduoda jokio naudingo derliaus. O tokių piktžolių mūsų gyvenime tiek daug, kad baisu net pasakyti –per 80 procentų !

Ar  reikėtų  daugiau mokyti ekonomikos, bet ar mažai ruošiama įvairiausių buhalterių, ekonomistų, finansininkų? Nemažai jų baigę mokslus darbo negali rasti Lietuvoje pagal įgytą specialybę.
Klausime – pusė atsakymo. Taip šalies mokyklose ruošiami įvairaus plauko specialistai kad rinktų, skaičiuotų , tvarkytų svetimus, o ne savus pinigus.  Aš gi siūlau  išmokyti jaunimą, jų tėvus ir kitus Lietuvos žmones tinkamai valdyti savo pinigus taip, kad ateityje jų netruktų jiems patiems. Tai irgi socialinis gebėjimas , kurio būtina mokytis, ir nė kiek nemažiau, nei kalbos, istorijos ar matematikos.  
Pinigų valdovai žino ir sėkmingai naudoja vieną pagrindinių pinigų dėsnių: pinigai visą laika juda, teka, bet viena kryptimi, -  iš finansiškai neišprususių kišenių, į finansiškai išprususių asmenų sąskaitas.

Tai kur gi Lietuvoje galima išmokti tobulai valdyti savo asmeninius pinigus?
Geriausia vieta -  Mykolo Romerio universitetas Vilniuje. Jame studijuojantys studentai gali laisvai pasirinkti  net tris mano dėstomas disciplinas    : Finansinės išminties pagrindai, Asmeninių pinigų valdymas ir  Asmeninės investicijos.  Pirmąsias dvi gali rinktis bet kurio fakulteto studentai, o trečiąją Asmenines investicijas tik Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto magistrai.  Vyresnių klasių moksleiviams irgi yra galimybė susipažinti su milijonierių kelio pradžia Jaunųjų finansininkų akademijoje. Suaugę klausytojai galėtų lankyti specialius Turtėjimo memų seminarus , apie kuriuos , galima pasiskaityti mano tinklapyje www.rimvydasjasinavicius.lt

Laidoje dalyvavo ir į klausimus atsakė: Rimvydas Jasinavičius
MRU profesorius, Dr., verslininkas – investitorius, LPK Garbės prezidentas,
Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų-darbdavių konfederacijos prezidentas

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: