Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...
/index.php/temu-turinys/29/173
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...
/index.php/temu-turinys/60/527
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...
/index.php/temu-turinys/29/236
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...
/index.php/temu-turinys/29/270
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...
/index.php/temu-turinys/56/566
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...
/index.php/temu-turinys/60/302
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...
/index.php/temu-turinys/53/214
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...
/index.php/temu-turinys/60/284
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...
/index.php/temu-turinys/60/275
Tyrimai Šventaragio slėnyje
Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...
Tebunie taip:
Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų.
Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių…
Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius…
Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.
Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
Ankstyvesnėse laidose mes su Jumis kalbėjome apie pinigus, apie jų esmę ir vertę. Jūs akcentavote, jog kiekvienos valstybės tikrieji pinigai – tai toje šalyje sukuriamo ekonominio derliaus derivatyvai – arba, kitaip sakant ,teisių naudotis turimo ekonominio derliaus vertybėmis sertifikatai.
Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!
Kalbėjome ir apie tai, kad tarp šalyje sukuriamo ekonominio produkto ir pinigų kiekio esančio pas gyventojus privalo būti tamprus ryšys. Jei pinigų kiekis lenkia sukuriamo ekonominio produkto apimtis – kyla pinigų nuvertėjimas – infliacija. Prisiminėme ir pasaulinio mąsto ekonomisto prof. Liudviko fon Misses tvirtinimą, kad pagrindine pinigų nuvertėjimo ir infliacijos priežastimi yra valstybės vadovų padarytos klaidos, pasireiškiančios valstybės biudžetų deficitais ir didėjančiomis skolomis. Šiandien, tęsdami pokalbį apie pinigus, panagrinėkime dar dvi labai dažnai girdimas sąvokas: finansai ir kapitalas. Daugelis žmonių šias sąvokas sutapatina su pinigais. Ar finansai ir kapitalas yra tas pat, kaip ir pinigai, gerb. Profesoriau? Jūs teisingai pastebėjote, kad dažniausiai žodžius „finansai ir kapitalas“ žmonės vartoja, kai kalba eina apie pinigus. Taip, šie žodžiai susiję su pinigais, tačiau nėra tapatingi. Žodis „finansai“ kilęs iš lotyniško žodžio „ financia“ ir pradžioje ( 13 – 15 am) Italijoje buvo naudojamas apibūdinti pajamoms ar užmokesčiui gaunamiems sandorio metu. Po to žodis „finansai“ paplito po visą Europą ir net po visą pasaulį ir ėmė reikšti visus veiksmus, susijusius su pinigais. Todėl dabar žodis „ finansai“ - reiškia piniginių santykių sistemą. Na o žodis kapitalas - kilęs iš lotyniško žodžio „ capitalis“ – reiškiantis „pagrindinis“. Todėl , kai kalboje paminimas žodis „kapitalas“, reiškia jog kalba eina apie kažkokius svarbiausius, pagrindinius dalykus. Tad kalbant apie svarbiausius pinigų naudojimo aspektus irgi neapsieinama be kapitalo sąvokos, tačiau dažniausiai ji suprantama ir naudojama ne visai teisingai. Jau ankstesnėse mūsų pokalbių laidose minėjome, kad šiuolaikiniai pinigai tėra specifinės ir ypatingos informacijos forma, todėl neteisingai suvokiant ir naudojant bazinius tos informacijos elementus – sąvokas, pinigai prarandami. Tuo ir pasireiškia bazinis piniginių srautų dėsnis: „Pinigai visada juda, teka viena kryptimi – iš finansiškai neišprususių kišenių į finansiškai išprususių sąskaitas.“ Todėl pagrindines finansines sąvokas kiekvienam mūsų būtina ir suvokti, ir vartoti teisingai. Tai apsaugos mus nuo daugelio klaidų ir pinigų praradimo. Tad grįžkime prie vienos svarbiausių finansinių sąvokų – kapitalas. Šiuo metu kapitalo sąvoka yra suprantama ir naudojama dviem gana skirtingom reikšmėmis – senąja – K.Markso suformuluota ir šiuolaikine moderniąją prasme. Pagal K. Marksą – „ kapitalas – ekonomine prievarta paremto išnaudojimo įrankis“. Tai reiškia, kad žmogus, turintis kapitalą, jį neišvengiamai naudoja kitų žmonių išnaudojimui. O žmogus, neturintis kapitalo – pasmerktas būti išnaudojamu, bei pardavinėti savo darbo jėgą. Tai, mano galva, yra per siauras požiūris, atspindintis tik siaurą kapitalo funkciją. Dėl tokio K. Markso susiaurinto požiūrio gimusi marksistinė ideologija apie kapitalo blogybes atnešė daug netekčių ir nelaimių žmonijai. Kapitalas, plačiąja prasme, tai nuosavybės rūšis, kuri, tinkamai naudojama, augina ir kuria ekonominį derlių, naują, papildomą vertę ir pajamas. Tokia kapitalo sąvoka apima ne tik materialių finansinių vertybių gamybos procesus, bet ir intelektualinių vertybių kūrybą. Tai ir žinios, ir informacija bei gebėjimai jais pasinaudojant sukurti naują ekonominį derlių, turtus ir papildomus pinigus. Beje, intelektinio kapitalo yra net trys formos: žmogiškasis, struktūrinis ir bendravimo (ryšių). Labai gaila, kad šios kapitalo rūšys mūsų šalyje ir suvokiamos ir išnaudojamos ypatingai mažai. Tai skurdina žmones, gyvenančius informacinės epochos amžiuje.
Tikrai, apie žmogiškąjį kapitalą retkarčiais tenka girdėti, tačiau apie struktūrinį ir bendravimo beveik niekad. Kas tai yra?
Jus – teisus. Didžioji mūsų visuomenės dalis dar ir po dvidešimties nepriklausomybės metų tebegyvena senųjų socialistinės industrijos ir „kolchozų“ sąvokų bei vertybių pasaulyje. Vis dar prioritetai teikiami materialioms vertybėms bei instrumentams. Daugeliui keli papildomi litai kišenėje yra daug svarbiau už nuoširdžius, harmoningus santykius, tobulėjimo procesą bei sveikatą. Šie žmonės tiesiog nesuvokia ir nenori susimąstyti, kad epocha, kurioje tenka gyventi mums jau trečią dešimtmetį kardinaliai skiriasi nuo socializmo epochos. Joje ir vertybės, ir žinios, ir veiksmai, ir net kalbos privalo iš esmės pasikeisti. Nūdienos epochos pagrindinė vertybė – intelektinis kapitalas įvairiausių jo formų ir rūšių pavidalu. Tačiau nereikia intelekto tapatinti su išsilavinimu, apsiskaitymu, erudicija. Intelektas – tai specifinės žinios ir gebėjimai įžvelgti ir spręsti savo ir kitų žmonių problemas. Šis intelekto apibrėžimas leidžia lengvai pasimatuoti savo intelekto lygį: jei turime kažkokių problemų, ir ilgai nepavyksta jų išspręsti – reiškia, toje srityje mums trūksta intelekto. Beje, daugelis žymių pasaulio finansininkų tvirtina, kad turtingiausiai gyvena tos šalys, kurių gyventojų finansinis intelektas yra aukščiausias. Todėl kiekvienam mūsų visada verta prisiminti: žmogaus gyvenimo kokybę lemia jo intelektas ir kapitalas, ypatingai - intelektinis kapitalas. O jo yra trys rūšys. Žmogiškasis kapitalas – tai individualaus žmogaus gebėjimai kurti ekonominį produktą ir pajamas. Struktūrinis ir bendravimo kapitalai – tai bendruomenėje (šeimoje, įmonėje ar kitokiose organizacijose) esančios technologijos, metodikos, tradicijos, ryšiai ir pažintys, įgalinančios apjungti jos narių pastangas bendrai sinerginei veiklai, kuriant toje bendruomenėje intelektinius ir ekonominius rezultatus. Tad kapitalas plačiąja, moderniąja prasme reiškia nuosavybės rūšį, kurios panaudojimas kuria papildomą vertę, - pajamas ir turtą. Reziumuojant tai , kas buvo pasakyta, verta prisiminti, kad kai kalba eina ne apie pačius pinigus, o apie jų naudojimą, veiksmus su jais: išlaidas, pajamas, investicijas – yra finansai. Finansais apibūdiname savo santykius su pinigais. O kapitalas, tai tik ta pinigų dalis, kuri, dalyvaudama investicijose, sukuria pridėtinę vertę.
