Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 60 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Vilniaus Metro PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Šeštadienis, 15 Spalis 2011 15:43

Šiuo metu Vilniaus miesto valdžia ruošiasi priimti sprendimą, kokiu visuomeniniu transportu naudosimės iki 2040 metų. Valdininkai politikams teikia pasiūlymą, kuris iš esmės viešojo transporto susisiekimo sistemoje  nieko nepakeistų, o tik dar labiau sukomplikuotų
susisiekimo problemos sprendimą ir keletui metų atidėtų metropoliteno idėjos įgyvendinimą.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“  nuomone - Vilniui būtinas metropolitenas, nes radikaliai išspręsti susisiekimo problemas kitų alternatyvų nėra.
Turbūt dažnas sutiksite, kad Vilnius turi tapti moderniu Vidurio Europos didmiesčiu, o mes privalome gyventi jaukiame ir šiuolaikiškame mieste, kuris kasdien būtų patrauklus ir nuolat turtingas naujovių ir pažangių pokyčių. Vienas svarbiausių gerovės rodiklių – ES sostinių lygį atitinkantis, ekonomiškai efektyvus, greitas, patogus ir saugus viešasis transportas. Kaip tik šiomis savybėmis ir pasižymi naujai diegtina Vilniuje viešojo transporto rūšis – metropolitenas.

Vilniaus metropoliteno istorija prasidėjo gana seniai – prieš 30 metų tyrinėjimo ir projektavimo organizacijos, aukščiausios valdžios nurodymu, ėmė rengti dokumentus naujai susisiekimo sistemai diegti. Beveik dešimtmetį iki Nepriklausomybės paskelbimo vyko paruošiamieji darbai, paskui, praėjus dar vienam dešimtmečiui ir atsigavus šalies ekonomikai, 2003 metais vėl atgijo ir metro idėja. Kai metro diegimo procesas, remiamas mokslo, visuomenės ir įvairių profesinių organizacijų atstovų, jau pasiekė negrįžtamą stadiją, šiandien pagrindinis uždavinys yra kuo greičiau priimti galutinį sprendimą dėl metropoliteno įrengimo Vilniaus mieste.
Dabartinė Vilniaus viešojo transporto sistema nepajėgi užtikrinti greito, patogaus ir saugaus susisiekimo. Spūstys gatvėse, oro taršos didėjimas kelia rūpesčių kiekvienam sostinės gyventojui. Metro galėtų akivaizdžiai sumažinti šias problemas. Tačiau ar kada nors ši idėja bus įgyvendinta?
Metro entuziastai
Šiomis dienomis vėl itin aktyviai svarstoma metro idėja. Pasirodo, yra susibūrusi ir aktyviai veikia asociacija „Metro sąjūdis“, įsteigta viešoji įstaiga „Vilniaus metro“. Jos kaupia daugiaaukščio eismo naujoves, nagrinėja metro patirtį pasaulyje, svarsto iškylančius klausimus, telkia specialistus ir rėmėjus. Šiuo metu sąjūdyje dalyvauja daugiau kaip šeši tūkstančiai žmonių, narių skaičius vis auga.
„Metro sąjūdis“ kilo iš nenoro taikstytis su augančiomis eismo spūstimis Vilniuje ir savivaldybei sumanius įrengti tramvajų, kuris dar labiau padidintų spūstis gatvėse. Konstruktyvus pilietinis protestas greitai virto galimybių studija ir seklaus lengvojo metropoliteno sumanymu“, — teigia „Vilniaus metro“ direktorius Rimantas Pūkelis.
Pasak jo, yra daug aspektų, kodėl Vilniui reikia metro. Pirma, metro — atskiras, nesikertantis, negatvinis, niekam netrukdantis ir niekieno netrukdomas, tiesus kito lygio eismas mieste. Dėl to gerokai padidėja kelionės greitis ir kartu sparta.
Antra, metro nebūna grūsčių, čia eismas nepriklauso nuo oro sąlygų, nėra jokių šviesoforų ir kelio ženklų. Bėgiais niekas nevaikšto ir nevažinėja, nestabdo policijos, valdžios palydos ir greitosios pagalbos švyturėliai. Uždaras požeminis eismas neskleidžia triukšmo mieste, negadina jo architektūrinio paveldo. Patogi keleivių laukimo ir laipinimo aplinka (nelyja, žiemą nešalta, vasarą nekaršta). Šiuolaikinis metropolitenas įrengiamas taip, kad patekti ant bėgių neįmanoma nei tyčia, nei netyčia.
Trečia, metropolitenas atlaisvina gatves asmeniniams automobiliams, dviračiams, pėsčiųjų eismui.
Vilniaus miesto viešojo transporto sistemai metropolitenas galėtų būti kaip pagrindinė sistemos ašis.
Metro entuziastai teigia, kad metro įsirengė daugiau nei dvidešimt Europos miestų, mažesnių nei Vilnius, o metro statyba ir finansavimu Vilniuje domisi ne viena tuo užsiimanti korporacija.
Ekonominė nauda
Išreikšti ekonominį metro sistemos tikslingumą visa apimančiais skaičiavimais gana sudėtinga, tačiau vienas iškalbingesnių yra dviejų sistemų ekonominio efektyvumo palyginimas, atliktas „Metro sąjūdžio“ specialistų. Jie nustatė, kad metro linijų 400 metrų pločio ruože nekilnojamojo turto (taip pat ir žemės) kaina pakyla 20 proc. „Vadinasi, metropolitenas — ne tik vertingas, bet ir ekonomiškai naudingas objektas, — daro išvadą R. Pūkelis. — Be to, jis suintensyvina miesto statybas ir sutaupo daug lėšų, kurias vėliau galima investuoti kuriant naujus rajonus ir plečiant miestą.“
Pasak Susisiekimo ministerijos, kasmet Vilniaus spūstyse prarandame daugiau nei 1,5 mlrd. litų (600 mln. litų sudaro kuro kaina, 900 mln. litų kainuoja žmonių laikas, praleistas stovint spūstyse; čia dar neįtrauktos ekologijos išlaidos, žala sveikatai ir pan.).
„Paprastas pavyzdys: sakykime, rangovas stato namą, tad į statybų aikštelę veža reikiamų medžiagų, — sako „Vilniaus metro“ direktorius. — Suprantama, naktį tokių darbų nenudirbsi, tad vežama dienomis. Akivaizdu — krovininių automobilių vairuotojai pateks į spūstis. Aišku, kad darbininkai tuo metu negali laukti, todėl žaliavas veš ne, tarkime, penkios mašinos, o septynios — tam, kad, kol dvi stovi spūstyse, kitos penkios galėtų pasiekti tikslą laiku.“

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: