Vilniaus Metro Spausdinti
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Šeštadienis, 15 Spalis 2011 15:43

Šiuo metu Vilniaus miesto valdžia ruošiasi priimti sprendimą, kokiu visuomeniniu transportu naudosimės iki 2040 metų. Valdininkai politikams teikia pasiūlymą, kuris iš esmės viešojo transporto susisiekimo sistemoje  nieko nepakeistų, o tik dar labiau sukomplikuotų
susisiekimo problemos sprendimą ir keletui metų atidėtų metropoliteno idėjos įgyvendinimą.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“  nuomone - Vilniui būtinas metropolitenas, nes radikaliai išspręsti susisiekimo problemas kitų alternatyvų nėra.
Turbūt dažnas sutiksite, kad Vilnius turi tapti moderniu Vidurio Europos didmiesčiu, o mes privalome gyventi jaukiame ir šiuolaikiškame mieste, kuris kasdien būtų patrauklus ir nuolat turtingas naujovių ir pažangių pokyčių. Vienas svarbiausių gerovės rodiklių – ES sostinių lygį atitinkantis, ekonomiškai efektyvus, greitas, patogus ir saugus viešasis transportas. Kaip tik šiomis savybėmis ir pasižymi naujai diegtina Vilniuje viešojo transporto rūšis – metropolitenas.

Vilniaus metropoliteno istorija prasidėjo gana seniai – prieš 30 metų tyrinėjimo ir projektavimo organizacijos, aukščiausios valdžios nurodymu, ėmė rengti dokumentus naujai susisiekimo sistemai diegti. Beveik dešimtmetį iki Nepriklausomybės paskelbimo vyko paruošiamieji darbai, paskui, praėjus dar vienam dešimtmečiui ir atsigavus šalies ekonomikai, 2003 metais vėl atgijo ir metro idėja. Kai metro diegimo procesas, remiamas mokslo, visuomenės ir įvairių profesinių organizacijų atstovų, jau pasiekė negrįžtamą stadiją, šiandien pagrindinis uždavinys yra kuo greičiau priimti galutinį sprendimą dėl metropoliteno įrengimo Vilniaus mieste.
Dabartinė Vilniaus viešojo transporto sistema nepajėgi užtikrinti greito, patogaus ir saugaus susisiekimo. Spūstys gatvėse, oro taršos didėjimas kelia rūpesčių kiekvienam sostinės gyventojui. Metro galėtų akivaizdžiai sumažinti šias problemas. Tačiau ar kada nors ši idėja bus įgyvendinta?
Metro entuziastai
Šiomis dienomis vėl itin aktyviai svarstoma metro idėja. Pasirodo, yra susibūrusi ir aktyviai veikia asociacija „Metro sąjūdis“, įsteigta viešoji įstaiga „Vilniaus metro“. Jos kaupia daugiaaukščio eismo naujoves, nagrinėja metro patirtį pasaulyje, svarsto iškylančius klausimus, telkia specialistus ir rėmėjus. Šiuo metu sąjūdyje dalyvauja daugiau kaip šeši tūkstančiai žmonių, narių skaičius vis auga.
„Metro sąjūdis“ kilo iš nenoro taikstytis su augančiomis eismo spūstimis Vilniuje ir savivaldybei sumanius įrengti tramvajų, kuris dar labiau padidintų spūstis gatvėse. Konstruktyvus pilietinis protestas greitai virto galimybių studija ir seklaus lengvojo metropoliteno sumanymu“, — teigia „Vilniaus metro“ direktorius Rimantas Pūkelis.
Pasak jo, yra daug aspektų, kodėl Vilniui reikia metro. Pirma, metro — atskiras, nesikertantis, negatvinis, niekam netrukdantis ir niekieno netrukdomas, tiesus kito lygio eismas mieste. Dėl to gerokai padidėja kelionės greitis ir kartu sparta.
Antra, metro nebūna grūsčių, čia eismas nepriklauso nuo oro sąlygų, nėra jokių šviesoforų ir kelio ženklų. Bėgiais niekas nevaikšto ir nevažinėja, nestabdo policijos, valdžios palydos ir greitosios pagalbos švyturėliai. Uždaras požeminis eismas neskleidžia triukšmo mieste, negadina jo architektūrinio paveldo. Patogi keleivių laukimo ir laipinimo aplinka (nelyja, žiemą nešalta, vasarą nekaršta). Šiuolaikinis metropolitenas įrengiamas taip, kad patekti ant bėgių neįmanoma nei tyčia, nei netyčia.
Trečia, metropolitenas atlaisvina gatves asmeniniams automobiliams, dviračiams, pėsčiųjų eismui.
Vilniaus miesto viešojo transporto sistemai metropolitenas galėtų būti kaip pagrindinė sistemos ašis.
Metro entuziastai teigia, kad metro įsirengė daugiau nei dvidešimt Europos miestų, mažesnių nei Vilnius, o metro statyba ir finansavimu Vilniuje domisi ne viena tuo užsiimanti korporacija.
Ekonominė nauda
Išreikšti ekonominį metro sistemos tikslingumą visa apimančiais skaičiavimais gana sudėtinga, tačiau vienas iškalbingesnių yra dviejų sistemų ekonominio efektyvumo palyginimas, atliktas „Metro sąjūdžio“ specialistų. Jie nustatė, kad metro linijų 400 metrų pločio ruože nekilnojamojo turto (taip pat ir žemės) kaina pakyla 20 proc. „Vadinasi, metropolitenas — ne tik vertingas, bet ir ekonomiškai naudingas objektas, — daro išvadą R. Pūkelis. — Be to, jis suintensyvina miesto statybas ir sutaupo daug lėšų, kurias vėliau galima investuoti kuriant naujus rajonus ir plečiant miestą.“
Pasak Susisiekimo ministerijos, kasmet Vilniaus spūstyse prarandame daugiau nei 1,5 mlrd. litų (600 mln. litų sudaro kuro kaina, 900 mln. litų kainuoja žmonių laikas, praleistas stovint spūstyse; čia dar neįtrauktos ekologijos išlaidos, žala sveikatai ir pan.).
„Paprastas pavyzdys: sakykime, rangovas stato namą, tad į statybų aikštelę veža reikiamų medžiagų, — sako „Vilniaus metro“ direktorius. — Suprantama, naktį tokių darbų nenudirbsi, tad vežama dienomis. Akivaizdu — krovininių automobilių vairuotojai pateks į spūstis. Aišku, kad darbininkai tuo metu negali laukti, todėl žaliavas veš ne, tarkime, penkios mašinos, o septynios — tam, kad, kol dvi stovi spūstyse, kitos penkios galėtų pasiekti tikslą laiku.“

LAST_UPDATED2