Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 65 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5852972

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Tapau Pensininku ! PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Parašė   
Pirmadienis, 14 Lapkritis 2011 21:11

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

RIETAVO TREČIOJO AMŽIAUS UNIVERSITETAS

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime 2004-06-14 d Nr. 737 dėl „Nacionalinės gyventojų senėjimo strategijos“ pažymėta, kad „didėjanti žmonių gyvenimo trukmė – didelis laimėjimas, bet į šį reiškinį būtina atsižvelgti formuojant būsimą ekonominę, socialinę ir užimtumo politiką. Senėjimo problema turi būti sprendžiama ne tik specialiomis, bet ir padėsiančiomis sukurti visuomenę įvairaus amžiaus žmonėms priemonėmis, kurios didintų kartų solidarumą.“

Pagyvenusių žmonių skaičiaus ir lyginamojo svorio iš bendro gyventojų skaičiaus augimo tendencijos rodo, kad ateityje didelę dalį mūsų visuomenės sudarys pagyvenę ir seni žmonės. Todėl tiek bendrą šalies gyvenimo lygį, tiek mūsų gyvenamos aplinkos mikroklimatą, pagaliau visuomenės stabilumą smarkiai paveiks šios visuomenės grupės gerovę. Norint pasiekti jų gerove būtina užtikrinti pagyvenusiems žmonėms pakankamą pajamų lygį, užimtumą pagal galimybes ir poreikius, stiprinti ir palaikyti jų savarankiškumą, dalyvavimą viešame gyvenime bei sudaryti galimybes gauti reikalingas paslaugas ir pagalbą. Šiuolaikinėje visuomenėje pagyvenusių žmonių gerovę  yra neatsiejama, sudedamoji bendros mūsų visuomenės gerovės dalis, ir jos kūrimas turi remtis lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl amžiaus principais.

Įvairių tautų žymių asmenybių gyvenimiškos istorijos ar tautų legendos atskleidžia tai, kaip jaunoji karta rengė sąmokslus ir žudė savo gimdytojus, pagyvenusius ar senus žmones kaip kliūtį kelyje į valdžią ir turtą. Kaip varguoliai savo nukaršusius tėvus rogėmis vežė į mišką ir palikdavo ten mirti arba nustumdavo nuo kalno į prarają. Arba atvirkščiai, kaip įvairių tautų ar genčių senoliai buvo gerbiami ir karšinami kaip žyniai, išminties ir gyvenimo patirties mokytojai.

Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės turėtų tikėtis naujų pokyčių, kurti ateities pokyčių vizijas. Tikėjimas, svajonės, pokyčių laukimas teigiamai veikia žmogaus sveikatą, psichiką. Gyvenimo pabaigos nereikėtų laukti ant krosnies ar supamojoje kėdėje prie televizoriaus, palaimingai liaupsinant pensinę ramybę. Turėtume visuomenėje diegti naują vertybių sistemą: ne galia ir valdžia, ne pinigai ir karjera lemia žmogaus asmenybės vertę, o harmoningi žmonių santykiai, pasitikėjimas žmogumi ir pagarba žmogui.

Senjorams puiki galimybė realizuoti savo aktyvesnio gyvenimo siekius yra trečiojo amžiaus universitetas. Trečiojo amžiaus universitetas yra ta vieta, kur pagyvenęs žmogus atgauna savo "aš", suranda įdomų užsiėmimą, tobulėja, mokosi, įsigyja naujų draugų. Visi šie elementai gerina žmonių gyvenimo kokybę, atstato viltį, kad esame reikalingi vieni kitiems ir bendruomenei.

Trečiojo amžiaus universitetas – savarankiška, nesiekianti pelno visuomeninė organizacija, vienijanti pagyvenusius asmenis, savo veikla užtikrinanti vyresnio amžiaus žmonių geresnę socialinę integraciją į visuomenę, skatinanti jų produktyvų ir turiningą gyvenimą, palaikant jų darbingumą, fizinį aktyvumą, kelianti žinių ir kultūros lygį. Rietave yra nemažai brandaus amžiaus žmonių, kurie pasitraukė iš darbinės veiklos, tačiau jie gabūs, energingi ir nenori užsidaryti namuose, bet gyventi įdomesnį, prasmingą gyvenimą. Daugelis iš Rietavo senjorų anksčiau dirbo įvairiuose darbuose – tai švietimo, medicinos, kultūros, prekybos darbuotojai bei dirbę žemės ūkyje. Laikmečio eigoje pasikeitė ankstesnės veiklos struktūros, į naujus darbo barus atėjo jaunimas. Tačiau kokio amžiaus būtų kiekvienas žmogus, jam svarbu savęs suvokimas, bendravimas, pripažinimas, saviraiška. Į Rietavo trečiojo amžiaus universitetą įsijungė dalis net darbingo amžiaus žmonių, kurie jaučiasi vieniši, trūksta psichologinės paramos, bendravimo. Garbaus amžiaus sulaukę senjorai, čia studijuodami, turi galimybę gilinti žinias, mokytis, susitikti su bendraamžiais ir kolegomis, praleisti laisvalaikį.

Rietavo trečiojo amžiaus universitetas – puiki vieta ne tik gilinti senas ar pasisemti naujų žinių, bet ir bendrauti, pasidalyti su kitais savo sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Rietavo TAU veikia visuomeniniais pagrindais, dėstytojų savanorių geranoriškumu, nes veiklos lėšos labai menkos, pakviesti lektoriai dirba labdaros principu. Esame dėkingi Žemaitijos kolegijai, kuri įrengė kabinetą, išskyrė auditoriją užsiėmimams.. Šiek tiek paramos gauname iš Rietavo savivaldybės, o kuriant dainininkų sceninį įvaizdį parėmė UAB „Lagūna“ bei UAB „Sauslaukio statyba“. Turime vilčių, kad ateityje atsiras ir daugiau verslininkų, kurie parems mus, planuojama ieškoti paramos įvairiuose fonduose. Jei turėtume lėšų, galėtumėme vykdyti turiningesnes studijų programas, organizuoti pažintines keliones, kviestis įdomesnių lektorių.
Mūsų vizija –visokeriopai remti pagyvenusio amžiaus žmonių geresnę socialinę integraciją į visuomenę, ugdyti, tirti ir propaguoti pagyvenusių žmonių kultūrinę ir visuomeninę patirtį, skatinti bendradarbiavimą tarp kartų.
Trečiojo amžiaus universiteto misija:


 • mažinti vyresnio amžiaus žmonių socialinę atskirtį, skatinti efektyvų, produktyvų ir turiningą gyvenimą, palaikyti darbingumą, fizinį aktyvumą, kelti žinių bei kultūros lygį.
• skatinti tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą bei sudaryti sąlygas saviraiškai bei patirties sklaidai.
• ugdyti gebėjimą bendrauti tarp kartų, siekiant gyvenimo darnos, pagyvenusio žmogaus ir aplinkos harmonijos.
• sukurti sąlygas gerai emocinei būsenai bei palaikančiai atmosferai, kur individas ir jį supanti aplinka taptų pagrindiniais tobulėjimo proceso elementais.
• bendradarbiauti su Lietuvos Trečiojo amžiaus universitetais bei užsienio šalių giminingomis visuomeninėmis organizacijomis.


Rietavo trečiojo amžiaus universiteto veiklos uždaviniai yra šie:


•    sudaryti galimybę vyresniojo amžiaus žmonėms įgyti žinių, kurių jiems reikia arba reikės ateityje;
•    teikiamų medicinos žinių pagrindu padėti žmonėms būti fiziškai aktyviems ir darbingiems bei išvengti jų amžiui būdingų ligų;
•    organizuoti paskaitas, konferencijas, seminarus, susitikimus su Lietuvos ir užsienio šalių specialistais, visuomenės veikėjais, gydytojais;
•    organizuoti išvykas ir keliones, laisvalaikio renginius, skatinančius vyresnio amžiaus žmonių aktyvumą ir bendravimą, kaip priešpriešą pasyvumui, vienatvei ir susvetimėjimui;
•    palaikyti ryšius su vietos savivaldos institucijomis ir atitinkamomis visuomeninėmis organizacijomis.


Rietaviškiai į trečiojo amžiaus universitetą kvietė visus, kurie aktyvūs, nori veiklos, nėra nusivylę gyvenimu ir atvirkščiai, kvietė ir tuos, kurie jaučiasi vieniši, visų pamiršti, kurie dėl įvairių valstybės istorinių peripetijų – karas, tremtis, pokaris - neturėjo galimybių siekti mokslų arba gilinti žinias tose srityse, kuriose norėjo. Kvietė ir tuos, kurie visą gyvenimą kaupė tam tikrų sričių žinias, o dabar norėtų savo patirtimi ir žinojimu pasidalinti su kitais. Dauguma mūsų studentų (apie 72 proc.) – Rietavo miesto gyventojai, o 28 procentai – iš aplinkinių kaimų. Didžioji dalis – vieniši, norintys bendrauti žmonės. 53 proc. Rietavo trečiojo amžiaus universiteto studentų turi aukštąjį išsilavinimą, daugiau kaip 40 proc. – aukštesnįjį išsilavinimą, kiti su viduriniu išsilavinimu. Trečiojo amžiaus universiteto veiklos programose visi randa savo vietą neatsižvelgiant nei į gyvenamąją vietą, nei į išsilavinimą.

Senatvė – tai natūrali gyvenimo pabaiga, tačiau tai, kada žmogų galima pavadinti pagyvenusiu, senyvu ar senu, priklauso nuo socialinės situacijos, nuo kultūros, galų gale nuo paties žmogaus motyvacijos. Kol dvasia išlaiko pusiausvyrą ir jėgą, žmogus išlieka sveikas ir fiziškai, sveikatos nebelieka tik tada, kai pasiduoda dvasia, ir atvirkščiai, kai rimtai pablogėja fiziologinė būklė, pašlyja ir dvasiniai gebėjimai.

Rietavo trečiojo amžiaus universiteto studentai-senjorai siekia savo naująją gyvenimo pakopą – trečiąjį amžių praleisti turiningai, draugingai, kūrybingai bei prasmingai.

Alvyra Andrijauskienė

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (1)
1 Šeštadienis, 19 Lapkritis 2011 22:24
įdomi laida apie žmones, kurie visuomenės nurašyti sugeba rasti jėgų išdidžiai ir oriai gyventi savo gyvenimą.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: