Pinigų Valdovai 19-dalis Spausdinti
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Trečiadienis, 23 Lapkritis 2011 01:05

Beje, paaiškinkime mūsų klausytojams, kodėl sakoma, kad šiuo metu finansų rinkose įsigali „meškos“ ?

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.


    R. J.     Tai vaizdingas terminas, reiškiantis finansinių instrumentų kainų kritimą.
      Kai vertybinių popierių rinkose pradeda kristi akcijų kainos ir ilgai jos neatsigauna, sakoma, kad rinką „perima meškos“.
     Kai rinkose prasideda atvirkštinis procesas ir akcijų kainos ima kilti, ir tai tęsiasi gana ilgą laiką, sakoma, kad jose “įsitvirtina buliai“.

 Dėl kokių priežasčių į rinkas „grįžo meškos“, kame tų priežasčių šaknys?
    
    R.J. Apie pagrindines  finansinių krizių priežastis gana smulkiai kalbėjome ankstesnėse laidose. Šiandien belieka pridurti, kad šį kartą „meškos“ į Europos finansų rinkas atkeliavo iš dviejų pusių : iš Amerikos , tiksliau iš JAV,  ir iš Graikijos.
 Stebėtina, kad „meškos“ keliauja iš Amerikos. Juk ilgą laiką buvo tvirtinama, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra pasaulio ekonomikos flagmanas, įkvepiantis finansinio klestėjimo pavyzdys, svajonių šalis.
     O dabar – še kad nori, - eksportuoja pasauliui „meškas“, kurios nuvertina viso pasaulio turtus ir pinigus. Dėl ko taip atsitiko?

    R.J. Taip,  ilgą laiką daugelis idealizavo JAV ekonomikos modelį. Jis buvo laikomas Vakarų pasaulio idealu, viliojančiu daugelį šalių sekti jų pavyzdžiu. Tačiau 2008 m. pasaulio finansų krizė prablaivė pasaulį. Ši krizė parodė, kad pasaulio finansų karalius – JAV – nuogas. Stambiausi jo investiciniai bankai bankrutavo, kitus ėmė gelbėti valdžia, pasidvigubindama savo valstybės skolą. Šiuo metu JAV valstybės skola viršija jos BVP. Tačiau tai -  tik maža dalis bendrosios bėdos.
    Amerikiečiai (ir patys gyventojai ir jų įmonės) – didžiausi skolininkai.
•    Bendroji JAV visuomenės skola (valstybės, žmonių ir įmonių) – apie 400 proc. BVP
•    Gyventojų asmeninės santaupos – apie 2 proc. BVP.
•    Ekonomikos skatinimo įrankis – vidinio vartojimo didinimas.
•    Pagrindinis šalies eksporto produktas – didėjanti JAV dolerių emisija, valstybės skolos sąskaita.
•    Dar reikėtų pridurti, kad naudodama karinę jėgą, kitų šalių ekonomikų pavergimą apgaulės būdu, JAV šalis jau seniai įsigudrino gyventi kitų artimesnių ir net tolimųjų šalių sąskaita.


Ar tai reiškia, amerikiečiams baigiasi „katino  dienos“, kai besaikis vartojimas praras realius šaltinius?


R.J. Gal dar mažai kas pačioje Amerikoje tai pajuto, bet esminių pokyčių jų gyvenime būtinybė jau subrendo. Tai labai rimtas įspėjimas visam Vakarų pasauliui.
    Visiems būtina įsisąmoninti, kad
1.    Ilgalaikis gyvenimas skolon,
2.    Besaikis vartojimas neužsidirbto,
3.    Turtėjimas kitų neišprusimo ir išnaudojimo sąskaita,
4.    Darbo rezultatų perskirstymas formalių požymių, o ne paties darbo rezultatyvumo pagrindu
    anksčiau ar vėliau atveda prie didelių krizių.
    Tos krizės yra dėsningas ekonominės sistemos evoliucijos įrankis. Jos priverčia išmirti visus netinkamos ekonomikos  darinius, imitacines schemas bei derivatyvus. Skaudžiausia yra tai, kad tos krizės savo verpetuose paskandina daugelį naivių, finansiškai neišprususių ir tiesiogiai nekaltų dėl krizių sukėlimo, žmonių ir jų įmonių.

 Bet gi kalbant apie Ameriką, tai beveik pusšimtį metų po antrojo pasaulinio karo, jos nepurtė jokios krizės. Tai kodėl pastaroji pasielgė kitaip?


    R.J. Aišku tam buvo savos priežastys.
    Pirmiausiai, šeštajame ir septintajame pereito amžiaus dešimtmečiuose JAV ženkliai padidėjo darbo vietų „beibybumerių“ ir imigrantų sąskaita. Papildomai atsiradusios darbo vietos, naudojančios naująsias kompiuterines technologijas, kurį laiką skatino veržlų šalies ekonomikos augimą. Tačiau šio amžiaus pradžioje tie ekonomikos augimo šaltiniai išseko, o vidinis vartojimas, priešingai, -  tik didėjo.

 Bet tas vartojimas buvo galimas tik kitų sąskaita. Kas gi tie kiti, kurie ilgą laiką maitino Ameriką ?

    R.J. Tai  - Tolimųjų rytų šalys. Pradžioje tai buvo Japonija, po to – Pietų Korėja, o dabar Kinija. Šių šalių pigi eksportinė produkcija išlepino Amerikos pirkėjus. Daugelį iš tų šalių užplūdusių prekių amerikiečiai galėjo nusipirkti pigiai ir ... skolon.
    Tenka pabrėžti, kad nūdienos ekonomika Amerikoje nesugriūva  todėl, kad ją įvairiais būdais remia Kinija.
    Kinai, priešingai nei amerikiečiai, labai daug ir įtemptai dirba, už palyginti žemą atlyginimą (kelis kartus mažesnį nei JAV).
     Kitą vertus jie labai taupūs. Gyventojų santaupos šiuo metu sudaro 45 proc. BVP, o kinų įmonių atsargos – dar didesnės. Pastaruoju metu piniginiai ištekliai galingu srautu teka iš Kinijos į visą pasaulį, daugiausiai į JAV. Jos nacionalinė valiuta – juanis – tvirčiausia pasaulyje.
     Kasmet Kinijos užsienio prekybos saldo viršija ketvirtadalį trilijono dolerių. Vien tik 2007 m. JAV iš Kinijos pasiskolino 800 milijardus dolerių. Taigi Kinija faktiškai tapo JAV kreditų banku.
    Sakoma, beveik visas pastarųjų metų Amerikos valstybės išleidžiamas obligacijas superka Kinija.
    Tokiu būdu pasaulyje atsirado neformalus konglomeratas, vadinamas Kimerika.  Jam priklauso   10% Žemės sausumos, ketvirtis jos gyventojų, trečdalis pasaulio turtų, pusė pastarojo dešimtmečio ekonominio augimo produkto.
    Todėl tenka konstatuoti, kad šiandien netik JAV, bet ir viso pasaulio ekonomikos perspektyvos – Kinijos rankose.

 Kodėl taip nutiko? Negi Vakarų pasauliui gresia saulėlydis?


R. J.   Mano galva, tokių metamorfozių šaknys glūdi visuomenės ir jos vadovų mąstymo principuose. Jei tie principai atitinka objektyvius gyvenimo dėsnius, tai ir gyvenimas pagal juos atneša gerų, teigiamų rezultatų, jei ne  - krizės neišvengiamos.
    Ir vėl tenka pakartoti jau ankstesniuose  mūsų pokalbiuose išsakytas tiesas: efektyvus mąstymas, harmoningas visuomenės narių bendravimas ir produktyvus jų darbas gali pagerinti mūsų visų gyvenimą.
    Mokykimės to, visi     atlikime daugiau teisingų veiksmų ir tik taip pagerinsime mūsų gyvenimą.
 Na mūsų pokalbių pabaigai pasakykime ką nors gero, linksmo mūsų klausytojams.

    R. J. Geriausias patarimas, kurį galime pasakyti mūsų žmonės yra nuoga tiesa: gelbėjimasis  - mūsų pačių rankose.
    Visų mūsų , ir net didesnės mūsų dalies išlaikyti, mūsų problemų išspręsti niekas realiai neįstengs, nei valdžia, nei paskolos, nei pagalbos fondai.
    Ir šiandien visiems mums aktualus Aristotelio suformuluotas Pažangos dėsnis:  „Tik teisingi veiksmai gali pagerinti mūsų padėtį“ .
    Tie teisingi veiksmai privalo būti visur: ir mąstyme, ir planavime, ir pasiruošime, ir darbuose, ir atsakomybėje.
    Mokykimės. Mokykimės iš teigiamų pavyzdžių, iš svetimų ir savų klaidų. Nekartokim jų. Nepermeskime savo pareigos kitiems.
    Lietuvių darbštumas, taupumas ir nesavanaudiškumas sudaro mums tam tikrą konkurencinį pranašumą. Pasinaudokime juo, kol dar nevėlu.
    Visus norinčius tame procese dalyvauti kviečiu dažniau apsilankyti mano svetainėje
        www.RimvydasJasinavicius.lt

Laidoje dalyvavo ir į klausimus atsakė: Rimvydas Jasinavičius
MRU profesorius, Dr., verslininkas – investitorius, LPK Garbės prezidentas,
Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų-darbdavių konfederacijos prezidentas  

LAST_UPDATED2