Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...
/index.php/temu-turinys/29/173
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...
/index.php/temu-turinys/60/527
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...
/index.php/temu-turinys/29/236
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...
/index.php/temu-turinys/29/270
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...
/index.php/temu-turinys/56/566
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...
/index.php/temu-turinys/60/302
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...
/index.php/temu-turinys/53/214
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...
/index.php/temu-turinys/60/284
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...
/index.php/temu-turinys/60/275
Tyrimai Šventaragio slėnyje
Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...
Tebunie taip:
Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų.
Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių…
Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius…
Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.
Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
Daugiavaikė šeima: stereotipai, pliusai ir minusai
Per ilgus metus visuomenėje paplito stereotipas, jog daugiavaikė šeima tai: tėvas – alkoholikas, dirbantis prastai apmokamą neprestižinį darbą, motina – gyvenimo užguita, nesirūpinanti savo išvaizda, chalatą dėvinti namų šeimininkė, o aplink ją nuolat zuja krūva murzinų vaikų. Siaubinga, ar ne? O juk laužyti stereotipus yra be galo sunku. Tačiau reikia. Šis mitas labiausiai buvo paplitęs didmiesčiuose. Kaimuose didelės šeimos nuo seno buvo gerbiamos.
Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!
Apie kaimuose gyvenančias daugiavaikes šeimas čia nekalbėsime, nes ten gyvuoja visai kita psichologija, motyvai ir paskatos. Tačiau ir neidealizuosime daugiavaikių šeimų, nes tai būtų dar vienas mitas. Pats faktas – keleto vaikų buvimas šeimoje – nėra nei kažkas labai nuostabaus, nei blogo, tiesiog tai ypatingas pasaulis, turintis savų pliusų ir minusų, džiaugsmų ir problemų.
Nepaisant paplitusios nuomonės, pinigai – nėra pati opiausia daugiavaikės šeimos problema. Tie, kas sąmoningai planuoja ir gimdo daug vaikų - arba realiai įsivaizduoja, kaip juos išlaikys, arba tai yra giliai tikintys Dievą žmonės („davė vaikų, duos ir duonos“). Beje, paprastai taip ir nutinka. Tik visi mes skirtingai įsivaizduojame materialinę gerovę: vieniems yra norma turėti nuosavą namą, keletą automobilių, kiti laimingi turėdami nedidelį jaukų butą. Laimės nepamatuosi piniginės storumu. Na, o jei turi galvą ant pečių ir darbščias rankas, normaliai mitybai bei vaikų išmokslinimui pinigų uždirbti galima.
Manoma, kad šeima, kurią sudaro tėtis, mama ir vienas vaikas (juo labiau – tik mama ir vaikas /tik tėtis ir vaikas) negali suteikti vaikui pakankamos socialinio bendravimo patirties. Neretai tokioje šeimoje kiekvienas turi savo atskirą pasaulėlį. Be to, šiuolaikinėse šeimose, kur nebegalioja griežtos etinės normos, tarpusavio santykiuose tarp jaunesniosios ir vyresniosios kartų nebeliko normalios hierarchijos. Daugiavaikė šeima – mini sociumas, turintis vidines nuostatas: vaikas čia turi galimybę būti ir vyresniojo vaidmenyje, ir jaunesnio, jis turi užmegzti kontaktus su kiekvienu šeimos nariu, bendrauja ne tik su savo, bet ir kitos lyties vaikais, mokosi nusileisti ir apginti savo nuomonę, parodyti geraširdiškumą ir lankstumą. Jei auklėjami teisingai, vaikai iš daugiavaikių šeimų pasižymi mobilesne psichika, atsparesni stresams ir geriau adaptuojasi bet kuriame kolektyve. Atsakomybė ir savarankiškumas jiems nesvetimi, nes daugiavaikėje šeimoje jie greičiau išmoksta apsitarnauti patys. Žaisdami jie daug išmoksta vieni iš kitų, šios žinios ir įgūdžiai kur kas tvirtesni, nei tai, ką jiems kala į galvas tėvai.
Auklėdami savo pirmagimius, tėvai daro nemažai klaidų, ne paslaptis, kad „pirmas blynas prisvyla...“ Tie, kas apsiriboja vienu vaiku, taip ir neįgyja teigiamos patirties ir negali vėliau padėti tinkamai auklėti anūkėlį. Taip „pirmo blyno“ karta keičia kitą kartą, o žmonių sąmonėje susiklosto mitas, kad vaiko auginimas – tikras košmaras, kur jau ten antrą ar trečią!.. O tie, kas surizikuoja ir gimdo antrą, trečią, ketvirtą vaikutį, be abejo laimi: jie turi galimybę nebekartoti klaidų, padarytų auginant pirmagimį, ir pakoreguoti savo santykius su vyresniuoju. O svarbiausia, stebėdami tai, kaip tėvai augina jaunėlius, vyresnieji broliai ir seserys įgyja neįkainojamos šeimyninės pedagogikos patirties, todėl ateityje jie nebijo kurti savo šeimų. Daugiavaikė mama sugebės tinkamai paruošti vyresniąją dukrą būsimam nėštumui, žindymui krūtimi, nes pati apdovanota didžiule patirtimi. Apskritai, daugiavaikės šeimos vaikai yra geriau pasirengę santuokai. Jie suvokia vyro ir moters psichologijos skirtumus, moka ieškoti kompromisų, yra atsakingesni, o vaikinai nebijo „moteriškų“ buities darbų, sugeba prižiūrėti mažylius.
Be abejo, daugiavaikė šeima turi ir savų problemų. Bene sudėtingiausia – surasti laiko sau, skirti pakankamai dėmesio kiekvienam vaikui asmeniškai (akis į akį). O normaliam vaiko vystymuisi tai būtina. Dažnai daugiavaikės šeimos vaikai per žemai save vertina, nes žvelgia į save kaip į didelio kolektyvo dalelę, retai kada susimąsto apie savąjį „aš“. Paauglystėje tai gali atsigręžti hiperkompensacija: jaunuolis mėgins įsitvirtinti visais įmanomais būdais, įrodinės savo unikalumą.
Net ir gyvenant pakankamai erdviame būste sunku atrasti vietelę pabūti vienumoje, tyloje ir pamąstyti. Paaugliai dėl to labai kenčia, svajoja apie savo atskirą kambarį, kur galėtų pasikviesti draugų ar mylimą žmogų.
Mokslininkai, atlikę eksperimentus, išsiaiškino, jog vaikų skaičius daugiavaikėje šeimoje, intervalas tarp vienų ir kitų gimimo, - visa tai turi reikšmės psichiniam vaikų vystymuisi. Paprastai, kuo daugiau vaikų šeimoje, kuo mažesnis intervalas tarp vienų ir kitų atėjimo į pasaulį, tuo žemesnis vaikų intelekto lygis, ir pirmiausiai nukenčia vaikų kalbos raida. Kita vertus, ir šeimose, auginančiose vienturčius, taip nutinka, jei mažylio ugdymui skiriama per mažai dėmesio.
