Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...
/index.php/temu-turinys/29/173
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...
/index.php/temu-turinys/60/527
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...
/index.php/temu-turinys/29/236
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...
/index.php/temu-turinys/29/270
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...
/index.php/temu-turinys/56/566
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...
/index.php/temu-turinys/60/302
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...
/index.php/temu-turinys/53/214
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...
/index.php/temu-turinys/60/284
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...
/index.php/temu-turinys/60/275
Tyrimai Šventaragio slėnyje
Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...
Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik
mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas
iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida" įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p: saulius.novikas@init.lt
Švietimas ir ugdymas tarpukariu bei esminiai nūdienos akcentai "Žmonių švietimas - tai mūsų gyvybės ir ateities klausimas”, - skelbė pirmasis nepriklausomos Lietuvos švietimo ministras Jonas Yčas 1918 m. vasario 16-ąją.
Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!
Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje tautos švietimo poreikis buvo akivaizdus – po carinės okupacijos trečiojo dešimtmečio pradžioje beveik 34 % Lietuvos gyventojų buvo beraščiai. Tad kuriant švietimo koncepciją, svarbiausi uždaviniai tuomet buvo mažinti neraštingumą ir kelti bendrąjį išsilavinimą. Šią nelengvą misiją vykdė pradinių klasių mokytojai, įvairios jaunimo organizacijos, švietimo draugijos, kurios organizavo kursus, lavinimosi būrelius, steigė knygynėlius, skaityklas, kūrė vakarines mokyklas. Žemės ūkio rūmai rūpinosi ūkininkų švietimu, Darbo rūmai rengė kursus darbininkams. Organizuotas švietimas kariuomenėje. Įvairios draugijos steigė Liaudies universitetus... Žodžiu, padirbėta buvo iš peties - 1940 metais neraštingumas Lietuvoje tesiekė vos 2 procentus. 1918 m. besikurianti Lietuvos valstybė savo žinion perėmė 8 gimnazijas ir 11 progimnazijų. 3-iojo dešimtmečio viduryje sukurtas mokyklų tinklas jau tenkino visuomenės ir valstybės poreikius: veikė 38 gimnazijos, 79 progimnazijos ir vidurinės mokyklos. Per du nepriklausomybės dešimtmečius, 1918-1940 m., Lietuvoje buvo sukurta vieninga šalies švietimo sistema, iš esmės reformavusi ne tik mokyklų tinklą, bet ir jų ugdymo turinį. Buvo parengti originalūs vadovėliai ir kitos mokymo priemonės, išugdyti mokytojai. Tarpukariu sukurtą valstybinę Lietuvos mokyklų sistemą sudarė pradžios mokyklos, progimnazijos, gimnazijos, specialiosios, amatų ir aukštosios. Šiose mokyklose mokiniai mokyti, auklėti ir lavinti gimtąja kalba. Mokymo turinys formuotas remiantis savo krašto nacionaline specifika, itin pabrėžiant dvasines vertybes, visuomeninį ugdomos asmenybės angažuotume savo tautai. Principais ir metodais mokymo turinys priartėjo prie Europos švietimo lygio. 1936 m. įstatymas pabrėžė, kad mokykla turi suteikti mokslo žinių pagrindus, ugdyti jaunimo dvasios ir kūno jėgas, mokyti jį Lietuvą mylėti, branginti, jai aukotis, o gimnazija dar ir parengti aukštajam mokslui. Didžioji dalis tarpukario Lietuvos visuomenės gyveno kaime, todėl didelis dėmesys buvo skiriamas pradinėms kaimo mokykloms. 1922 m. Steigiamasis Seimas priėmė Pradžios mokyklų įstatymą. Patvirtinta 4 metų pradžios mokykla, privaloma visiems mokyklinio amžiaus vaikams, nuo 1936m. pereita prie šešiametės pradinės mokyklos. Mokymo turinys pradinėje mokykloje buvo platus, o reikalavimai griežti. Daugiausia dėmesio skirta gimtajai kalbai, aplinkos ir tėvynės pažinimui bei aritmetikai… Mokyklų veiklą atidžiai kontroliavo apygardos skiriami prižiūrėtojai – mokyklų inspektoriai. Priskirtas mokyklos inspektorius lankydavosi mokykloje bent dukart per mokslo metus ir savo ataskaitose fiksuodavo viską: mokinių lankomumą, nelankymo priežastis, mokinių pažangą, mokytojo iniciatyvas, gebėjimus, mokyklos ūkio, inventoriaus kokybę ir t.t. Labai svarbi visavertės asmenybės ugdymo dalis tarpukariu buvo ir užsienio kalbų mokymas. Baigusieji gimnaziją galėdavo nesunkiai susikalbėti dviem ar trim kalbom. Kai kurie šaltiniai mini, jog kiekvienas save gerbiantis tarpukario verslininkas privalėjo gebėti susikalbėti penkiomis kalbomis... Kalbos mokėjimas aktualus ir nūdienos Lietuvoje. Esame maža valstybė, todėl privalome atsiverti pasauliui. Tačiau norint komunikuoti už šalies ribų, gimtosios kalbos nepakanka. Šiandien pasaulyje suskaičiuojama apie 6900 užsienio kalbų. Daugiausiai kalbančiųjų savo gimtąja kalba yra Kinijoje – net 873 milijonai žmonių. Penktadalis pasaulio gyventojų kalba kinų kalba ir tai yra antroji dažniausiai mokoma kalba po anglų kalbos. Mažiausiai žodžių turi taki taki kalba, kurios žodyną sudaro vos 340 žodžių; kalba vartojama Pietų Afrikoje, Suriname. Mokėti retą kalbą yra gerai, tačiau kalbų mokymo ekspertai rekomenduoja rinktis pasaulyje populiarias kalbas. Vieniems išmokti užsienio kalbą atrodo neįveikiama „misija“, kitiems – jau net ir pomėgiu tapęs dalykas. Vieni naujos kalbos ypatumus įsisavina per keletą savaičių ar mėnesių, kiti užtrunka kelerius metus... Kaip bebūtų, siekti tokių žinių verta, nes užsienio kalbų mokėjimas buvo ir bus svarbus pamatas kuriant ateities planus, o daugeliu nūdienos atvejų – itin svarus raktas į sėkmę ar tiesiog į pasaulio pažinimą.