Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 141 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5850806

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Švietimas tarpukariu ir nūdienos akcentai PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Antradienis, 05 Vasaris 2013 14:22

  Švietimas ir ugdymas tarpukariu bei esminiai nūdienos akcentai
"Žmonių švietimas - tai mūsų gyvybės ir ateities klausimas”, - skelbė pirmasis nepriklausomos Lietuvos švietimo ministras Jonas Yčas 1918 m. vasario 16-ąją.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 


Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje tautos švietimo poreikis buvo akivaizdus  – po carinės okupacijos trečiojo dešimtmečio pradžioje beveik 34 % Lietuvos gyventojų buvo beraščiai. Tad kuriant švietimo koncepciją, svarbiausi uždaviniai tuomet buvo mažinti neraštingumą ir kelti bendrąjį išsilavinimą. Šią nelengvą misiją vykdė pradinių klasių mokytojai, įvairios jaunimo organizacijos, švietimo draugijos, kurios organizavo kursus, lavinimosi būrelius, steigė knygynėlius, skaityklas, kūrė vakarines mokyklas. Žemės ūkio rūmai rūpinosi ūkininkų švietimu, Darbo rūmai rengė kursus darbininkams. Organizuotas švietimas kariuomenėje. Įvairios draugijos steigė Liaudies universitetus... Žodžiu, padirbėta buvo iš peties - 1940 metais neraštingumas Lietuvoje tesiekė vos 2 procentus.
1918 m. besikurianti Lietuvos valstybė savo žinion perėmė 8 gimnazijas ir 11 progimnazijų. 3-iojo dešimtmečio viduryje sukurtas mokyklų tinklas jau tenkino visuomenės ir valstybės poreikius: veikė 38 gimnazijos, 79 progimnazijos ir vidurinės mokyklos.
Per du nepriklausomybės dešimtmečius, 1918-1940 m., Lietuvoje buvo sukurta vieninga šalies švietimo sistema, iš esmės reformavusi ne tik mokyklų tinklą, bet ir jų ugdymo turinį. Buvo parengti originalūs vadovėliai ir kitos mokymo priemonės, išugdyti mokytojai. Tarpukariu sukurtą valstybinę Lietuvos mokyklų sistemą sudarė pradžios mokyklos, progimnazijos, gimnazijos, specialiosios, amatų ir aukštosios. Šiose mokyklose mokiniai mokyti, auklėti ir lavinti gimtąja kalba. Mokymo turinys formuotas remiantis savo krašto nacionaline specifika, itin pabrėžiant dvasines vertybes, visuomeninį ugdomos asmenybės angažuotume savo tautai. Principais ir metodais mokymo turinys priartėjo prie Europos švietimo lygio. 1936 m. įstatymas pabrėžė, kad mokykla turi suteikti mokslo žinių pagrindus, ugdyti jaunimo dvasios ir kūno jėgas, mokyti jį Lietuvą mylėti, branginti, jai aukotis, o gimnazija dar ir parengti aukštajam mokslui.
Didžioji dalis tarpukario Lietuvos visuomenės gyveno kaime, todėl didelis dėmesys buvo skiriamas pradinėms kaimo mokykloms. 1922 m. Steigiamasis Seimas priėmė Pradžios mokyklų įstatymą. Patvirtinta 4 metų pradžios mokykla, privaloma visiems mokyklinio amžiaus vaikams, nuo 1936m. pereita prie šešiametės pradinės mokyklos. Mokymo turinys pradinėje mokykloje buvo platus, o reikalavimai griežti. Daugiausia dėmesio skirta gimtajai kalbai, aplinkos ir tėvynės pažinimui bei aritmetikai… Mokyklų veiklą  atidžiai kontroliavo apygardos skiriami prižiūrėtojai – mokyklų inspektoriai. Priskirtas mokyklos inspektorius lankydavosi mokykloje bent dukart per mokslo metus ir savo ataskaitose fiksuodavo viską: mokinių lankomumą, nelankymo priežastis, mokinių pažangą, mokytojo iniciatyvas, gebėjimus, mokyklos ūkio, inventoriaus kokybę ir t.t.
Labai svarbi visavertės asmenybės ugdymo dalis tarpukariu buvo ir užsienio kalbų mokymas. Baigusieji gimnaziją galėdavo nesunkiai susikalbėti dviem ar trim kalbom. Kai kurie šaltiniai mini, jog kiekvienas save gerbiantis tarpukario verslininkas privalėjo gebėti susikalbėti penkiomis kalbomis...
Kalbos mokėjimas aktualus ir nūdienos Lietuvoje. Esame maža valstybė, todėl privalome atsiverti pasauliui. Tačiau norint komunikuoti už šalies ribų, gimtosios kalbos  nepakanka. Šiandien pasaulyje suskaičiuojama apie 6900 užsienio kalbų. Daugiausiai kalbančiųjų savo gimtąja kalba yra Kinijoje – net 873 milijonai žmonių. Penktadalis pasaulio gyventojų kalba kinų kalba ir tai yra antroji dažniausiai mokoma kalba po anglų kalbos. Mažiausiai žodžių turi taki taki kalba, kurios žodyną sudaro vos 340 žodžių; kalba vartojama Pietų Afrikoje, Suriname. Mokėti retą kalbą yra gerai, tačiau kalbų mokymo ekspertai rekomenduoja rinktis pasaulyje populiarias kalbas.
Vieniems išmokti užsienio kalbą atrodo neįveikiama „misija“, kitiems – jau net ir pomėgiu tapęs dalykas. Vieni naujos kalbos ypatumus įsisavina per keletą savaičių ar mėnesių, kiti užtrunka kelerius metus... Kaip bebūtų, siekti tokių žinių verta, nes užsienio kalbų mokėjimas buvo ir bus svarbus pamatas kuriant ateities planus, o daugeliu nūdienos atvejų – itin svarus raktas į sėkmę ar tiesiog į pasaulio pažinimą.

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: