Valstybingumas ir geležinkeliai Spausdinti
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Ketvirtadienis, 14 kovas 2013 16:19

Lietuvos geležinkelių lokomotyvų ūkis

Kadangi Lietuvos geležinkeliams labai trūko traukos riedmenų, 1919 m. Antantės šalys padėjo Lietuvai gauti trisdešimt Prancūzijoje aneksuotų modernių Prūsijos garvežių.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

Dar dvidešimt du lokomotyvus iki 1920 m. pradžios tiesiogiai Lietuvai perdavė Vokietija. 1920 m. Lietuvos geležinkelių lokomotyvų parkas taip pat buvo papildytas, ir metų pabaigoje jame buvo 119 garvežių. Duomenų apie siaurosios vėžės garvežių skaičių 1920 m. nėra. 1921-aisiais parkas jau turėjo aštuoniolika 750 mm vėžės pločio garvežių ir penkiasdešimt 600 mm vėžės pločio garvežių. Tuo metu visas Lietuvos geležinkelių ilgis buvo 1 401 km .

Vėžė
(mm)    Visas kelių ilgis
(km)
1 435    965
750    129
600    307
IŠ VISO    1 401

1919 m. prieš pasirašant Lietuvos ir Rusijos taikos sutartį, buvo pasiektas susitarimas dėl turto reevakuacijos. Specialiai taikos sutarčiai vykdyti sudaryta komisija nusprendė, kad Lietuva, be kito turto, taip pat gaus 63 plačiosios vėžės garvežius. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nebebuvo 1 524 mm vėžės pločio geležinkelių ruožų, ir šalis neplanavo turėti jų ateityje, buvo nuspręsta dalį traukos riedmenų pritaikyti europinei vėžei, o dalį išmainyti į atitinkamus Latvijoje naudotus riedmenis. Taigi 1924 m. Lietuvos geležinkelių lokomotyvų parkas gavo 34 „ОВ serijos“ garvežius, kurie europinei vėžei buvo pritaikyti Rygos gamykloje „Fenikss“. Dvidešimt vienas įvairių serijų garvežys buvo išmainytas, o aštuoni – išardyti.
1923 m. Lietuvos geležinkelių garvežių parką papildė šešiolika Klaipėdos krašte paimtų garvežių. Remiantis japonų diplomato Tanakos protokolu, 1925 m. dvylika iš jų buvo grąžinti Vokietijai, bet šešiolika vėl atgauta. 1939 m. praradusi Klaipėdos kraštą Lietuva Vokietijai perdavė 17 garvežių.
1939 m. atgavus Vilniaus kraštą, Lietuvos geležinkelių lokomotyvų parką papildė 32 europinės vėžės garvežiai, keturi garvežiai, pritaikyti 750 mm vėžės pločiui, ir 31 garvežys, pritaikytas 600 mm vėžės pločiui. Visi perimti riedmenys buvo tučtuojau pernumeruoti.
Dar 1919 m., įkūrus Lietuvos geležinkelius, reikėjo skubiai įvesti bendrą lokomotyvų ženklinimo sistemą. Iš pradžių buvo priimta toliau aptariama europinės vėžės garvežių ženklinimo sistema. Oficialiuose dokumentuose, nepanaikinant esamo (dažniausiai – prūsų) serijinio ženklinimo, buvo pradėta naudoti nauja ženklinimo sistema pagal garvežių paskirtį:
Gr – greitieji garvežiai,
J – prekiniai ir keleiviniai garvežiai,
K – keleiviniai garvežiai,
P – prekiniai garvežiai.
Tačiau ant pačių garvežių buvo nurodytas tik naujas serijos ženklas. Po jo buvo dedamas taškas ir rašomas naujas numeris pagal numerių sritį, skirtą beveik kiekvienai pradinei garvežių serijai.
    Dviejų skirtingų serijų naudojimas vienu metu nepasiteisino, todėl pagal 1924 m. gegužės 28 d. potvarkį Nr. 4177 ženklinimas buvo supaprastintas, panaikinant iš raidžių sudarytą senos serijos dalį. Pavyzdžiui, iki 1924 m. reformos garvežio pase buvo nurodyta P-G81 306, o ant paties garvežio parašyta P.306, po reformos garvežys buvo pažymėtas taip: P81 № 306. Netrukus ženklinimo raidėmis ant pačių garvežių išvis nebeliko, o garvežiai turėjo lenteles vien tik su skaičiais, arba ir jų neturėjo...

Lietuvos geležinkelių europinės vėžės garvežių tenderiai buvo ženklinami kaip garvežiai, prie kurių jie buvo kabinami. 1930-ųjų nuotraukose jų jau nebėra.
    Lietuvos valstybinių siaurosios vėžės geležinkelių riedmenys buvo priskirti ne Mašinų direkcijai, o Siaurosios vėžės geležinkelių direkcijai. Galbūt dėl to šio tipo riedmenų apskaitos, ženklinimo ir numeravimo sistema labai skyrėsi nuo jau aptartos europinės vėžės garvežių ženklinimo sistemos.
    Pagal serijinę siaurosios vėžės geležinkelių garvežių ženklinimo sistemą buvo nurodoma informacija apie garvežio vėžę ir ašių skaičių. T raidė reiškė, kad garvežys skirtas 750 mm vėžės pločiui, K raidė – 600 mm vėžės pločiui. Ašių skaičių pakartotinai rodė ir pirmas triženklio numerio skaitmuo, buvęs garvežių su tuo pačiu ašių skaičiumi eilės numeris. Buvo tam tikrų skirtumų, susijusių su po 1919 m. pagamintais garvežiais. 1923 m. pagamintus garvežius jau žymėjo pagal priimtą sistemą (išskyrus ašių skaičių nurodantį numerio skaitmenį). 1930 m. pagaminti prekiniai garvežiai buvo žymimi raide P ir dviženkliu numeriu, išsaugojusiais informaciją apie varančiųjų ašių skaičių tiek pagal serijinį ženklinimą, tiek pagal garvežio numerį. Tenderiai buvo ženklinami taip pat, kaip ir patys garvežiai.
Europinės vėžės riedmenims remontuoti Geležinkelių valdyba turėjo Centrines dirbtuves Kaune. Garvežius prižiūrėjo ir jų remontą atliko Šiaulių, Radviliškio, Kauno, Klaipėdos ir Virbalio depai. Nuo 1934 m. vidutinį garvežių remontą galėjo atlikti ir depų dirbtuvės (išskyrus Virbalio). 1939 m. nuo Lietuvos geležinkelių buvo atskirtas Klaipėdos depas, bet prijungtas Vilniaus depas ir dirbtuvės.
Pagrindinės siaurosios vėžės geležinkelių dirbtuvės taip pat buvo Kauno Fredos rajone. Siaurosios vėžės geležinkelių garvežių depai įrengti Panevėžio, Gubernijos, Kazlų Rūdos, Skapiškio, Jonavos ir Kauno stotyse. 1936 m. Centrinės siaurosios vėžės geležinkelių dirbtuvės buvo prijungtos prie Centrinių Lietuvos geležinkelių dirbtuvių. Nuo 1939 m. siaurosios vėžės geležinkelių garvežių kapitalinį remontą atliko Švenčionėlių stoties geležinkelio dirbtuvės.
Lietuvoje nesant remonto bazės, šalies garvežiai nebuvo taip masiškai modernizuojami, kaip, pavyzdžiui, Latvijoje. Tačiau garvežiuose buvo įrengti oro stabdžiai, cilindrų garo slėgio jutikliai, išvedžiota elektros instaliacija, atlikti kiti darbai. Geležinkelių valdyba daugiau dėmesio skyrė naujiems traukos riedmenims įsigyti. Tiek „Gp serijos 2-3-1“ tipo greitieji garvežiai, tiek „Tk serijos 1-2-2“ tipo greitaeigiai garvežiai-tankai buvo puikūs geriausios prieškarinės geležinkelio technikos pavyzdžiai. Pradėjus eksploatuoti tokius traukos riedmenis, buvo paruošta ir infrastruktūra. Ji 1940 m. jau buvo užtikrinusi greitųjų traukinių judėjimą pagrindinėmis Lietuvos geležinkelio tinklo linijomis 120 km/val. greičiu. 750 mm siaurosios vėžės geležinkeliais, įsigijus naujų garvežių ir automotrisių, maksimalus greitis padidėjo nuo 25 iki 45–55 km/val., 600 mm vėžės pločio garvežiai ir geležinkeliai beveik nebuvo tobulinami.

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (1)
baronkos skyle
1 Ketvirtadienis, 11 Balandis 2013 20:59
J.Pilsudzkis gerai pazines Lenkija, sake jog ji kaip baronka, viskas kas geriausia pakrasciuose.
yvComment v.1.20.0