Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 26 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5916675

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Meteorologija anuomet ir dabar PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Pirmadienis, 08 Balandis 2013 17:06

 
Koks bus oras rytoj? O vasarą? O per stovyklą? Įdomu žinoti šį bei tą apie orus net tuomet, kai nėra šalia televizoriaus. Ir galų gale, ko vertas televizorius ir šiuolaikinės orų prognozės, kai visada budrūs skautai, pasižvalgę aplink, gali ir patys nemažai pastebėti.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.


Susipažinkime su protingu pavadinimu, slepiančiu paprastus ir linksmus dalykėlius – liaudies meteorologija.
Lietuviai, rūpindamiesi derliumi ir savo sveikata, nuo seniausių laikų domėjosi atmosferos reiškiniais, stengėsi nuspėti būsimus orus. Apie orų pasikeitimus žmonės sprendė iš naminių ir laukinių gyvūnų, paukščių elgesio, spėdavo iš augalų, įvairių gamtos reiškinių, jų požymių. Stebėjo dangaus kūnus, ypač Saulę, Mėnulį. Ši patirtis nenugrimzdo į užmarštį matyt dėl to, kad yra tokia pat vertinga, kaip ir senovėje, kai orų prognozių neskelbdavo paprasčiausiai todėl, kad nebuvo televizorių. Na bet mažiau kalbų, daugiau darbų!

Rudenėlis praūžė, tad galim pasukti galveles ir pabandyti prisiminti, kaipgi ten viskas buvo. Spėjimų ir stebėjimų yra begalės – galite įsitikinti paklausinėję savo senelių, močiučių, babyčių, diedukų ir kitų garbingą amžių nugyvenusių žmonių. Visgi keletą spėjimų galite sužinoti nedelsiant!

 

Jei Saulė leidžiasi debesin arba prieš Saulę kyla debesis, ryt bus lietaus.
Jei Saulė leidžiasi geltona, bus giedra, jei balta – lietus, jei raudona – vėjas.
Neaiškus mėnuo – prieš lietų.
Jeigu apie Mėnulį didelis ratas, ilgai lis, jeigu mažas ratas, bus trumpas lietus.
Jeigu žvaigždės labai mirksi, ypač paryčiu, reikia laukti lietaus.
Jeigu griaustinis griaudžia vėlyvą rudenį, laukime šiltos žiemos.
Jei pučia šiaurės vakarų vėjas, žinok, kad orai subjurs.
Jeigu aiškiai girdimi labai tolimi arba tylūs garsai, gali būti lietaus.
Jei spalis šaltas, kitąmet nebus kirmėlių, gadinančių kopūstus.
Jei rugsėjo pradžioje nugriaudžia griaustinis, bus šiltas ruduo.
Jei spalio mėnesį ima snigti ir šalta – sausis bus gražus.
Jei lapkritis šaltas ir šiurpus – reikia tikėtis derlingų metų.
Lapkritį purvą braidysi – vasarą šieno neišsidžiovinsi.
Klevai auksu pasidabinę – po mėnesio lauk darganų.
Vėlyvi grybai – vėlyvas sniegas.
Jei daug šermukšnių uogų, lauk šlapio lapkričio.
Jei iš rudens lapai ant medžių sušąla, bus blogi metai.
Jei varnos skraido dideliais pulkais ir karkia, bus šlapdriba.
Kuo didesni rudenį skruzdėlynai, tuo šaltesnė bus žiema.
Jei rudens pabaigoje kurmiai giliai rausiasi į žemę, bus šalta žiema.
Jei kiškiai rudenį bąla – greit bus žiema.

Paskelbta iš:  http://www.europosskautai.lt

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: