Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 101 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Lietuva garsi lazerių pramone PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Antradienis, 08 Spalis 2013 19:30

Lietuva pasaulyje garsi lazerių pramone

Kuo pasaulį gali nustebinti maža posovietinė valstybė, teturinti kiek daugiau nei tris milijonus gyventojų? Tai mokslo tyrimų laimėjimai, įsitikinę Lietuvos lazerinių technologijų kūrėjai. Lazerinės technologijos – viena iš aukštųjų technologijų sričių, kurioje Lietuva tvirtai pirmauja pasaulyje.
 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

Trūkinėja video vaizdas?  - palaukite kol pilnai užsikraus filmas !
Lazerių klasteris daugiausia orientuojasi į įrengimų ir prietaisų moksliniams tyrimams gamybą ir tuo lenkia kitas tradicinės gamybos sritis. Jokia kita pramonės šaka Lietuvoje nedominuoja pasaulinėse rinkose, o štai lietuvių kuriami pikosekundiniai lazeriai sudaro daugiau kaip pusę, femtosekundiniai parametriniai šviesos stiprintuvai – net apie 80 proc. pasaulinės rinkos. Be to, lietuviški lazeriai vis plačiau naudojami ne tik moksliniams tyrimams, bet ir diegiami pramonėje, medicinoje.
 
Lietuvos lazerinių technologijų įmonių atsiradimą Lietuvoje paskatino nuo 20 a. septintojo dešimtmečio Vilniaus universitete ir Fizikos institute vykdyti moksliniai tyrimai. Daugelis dabar veikiančių šios srities įmonių susikūrė 1985–1995 metais ir buvo natūrali mokslinių tyrimų tąsa. Šių įmonių steigėjai – mokslo įstaigas palikę mokslininkai ir inžinieriai, norėję savo žinias bei patirtį pritaikyti praktikoje.
 
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 15 lazerių technologijas kuriančių ir diegiančių bendrovių. Nemažai jų įsikūrusios prie mokslo įstaigų, kad mokslas ir verslas bendradarbiautų tiesiogiai.
 
Tikslas – efektyvesnė gamyba
 
Kam reikalinga ši mokslo ir verslo sąjunga ir kodėl lazerių gamyba yra prioritetinė sritis, į kurią verta investuoti?
 
Pasaulyje lazeriai tapo ypač paklausūs siekiant didinti gamybos procesų efektyvumą ir spartą. Nuožmi konkurencija ir globalizacijos dėsniai verčia pasaulio pramonės gigantus efektyvinti savo veiklos procesus. Ši tendencija ypač ryški Japonijoje, kur taip siekiama grumtis su ekonomikos krizės padariniais.

Lietuvos lazerinių technologijų kūrėjai turi ką pasiūlyti užsienio šalių partneriams. Faktai rodo, kad metinės šios produkcijos pardavimo sumos jau priartėjo prie 100 mln. litų. Vidutinis metinis sektoriaus augimas yra apie 20 proc., o per pastaruosius penkerius metus pardavimas išaugo 2,4 karto.
 
Lietuvos lazerių pramonė eksportuoja 86 proc. produkcijos ir didžioji jos dalis yra parduodama Europoje ir Šiaurės Amerikoje – į šiuos žemynus tiekiami trys ketvirtadaliai produkto. Be to, sparčiai augant Azijos ekonomikai vis daugiau lazerių parduodama šiame regione – Azijai ir Okeanijai šiuo metu atitenka daugiau 20 proc. viso eksporto.
 
Daugiausia dėmesio skiriama moksliniams tyrimams
 
Kokiais produktais Lietuvos lazerinių technologijų kūrėjai gali nustebinti pasaulį? Didžiausią lazerių pardavimo pasaulyje dalį sudaro technologijos ir produktai, skirti medžiagoms apdirbti bei naudojami komunikacijos, optinės atminties įrenginiuose. Todėl Lietuvos lazerių sektorius yra nusitaikęs į šį didžiausią medžiagoms apdirbti skirtų lazerių sistemų sektorių. Daugelyje pramonės šakų tokios technologijos kaip lazerinis pjovimas, graviravimas, suvirinimas, gręžimas jau seniai yra įsitvirtinusios, o naujų plėtros galimybių atveria naujosios technologijos – šviesolaidiniai bei itin trumpų impulsų lazeriai.

Lietuvos lazerių pramonės įmonės didžiąją dalį pajamų uždirba kurdamos lazerius mokslinių tyrimų rinkai – mūsų šalies įmonių produkcija sudaro beveik 10 proc. pasaulinės šio sektoriaus rinkos. Statistika rodo, kad pasaulinė moksliniams tyrimams skirtų lazerių rinka nuo 2003 m. išaugo 33 proc. ir 2008 m. sudarė 181 mln. JAV dolerių.

Lazerinis mikroapdirbimas vis plačiau taikomas ir gaminant saulės elementus. Brangstant naftai, mažėjant jos atsargoms smarkiai auga alternatyvios energetikos poreikis. Ekspertų pastebėjimu, saulės elementų gamyba artimiausius dešimt metų augs 25–35 proc. Mikroapdirbimo technologijomis saulės elementams gaminti prieš kelerius metus susidomėjo, jas sėkmingai pradėjo plėtoti ir Lietuvos lazerių kūrėjai.
 



LAST_UPDATED2
 
Komentarai (1)
Apie lazerius ir istoriją
1 Šeštadienis, 28 Gruodis 2013 01:21
Raminta
Džiaugiuosi, kad padarėte reportažą, apie šiek tiek primirštą sritį - lazerius - tačiau, kaip bebūtų gaila, kaip fiziko, dalyvavusio pirmojo lietuviško lazerio kūrime, dukra, turiu pasakyti, kad nusivyliau, jog nepaminėjote nei akademiko Jurgio Viščiako, nei jo sukurto lazerio VIJUKA, bei jo sukūrimo aplinkybių,o istorija apie sausio 13-osios įvykius galėtų būti pasakojama netaip atmestinai.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: