Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 87 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6077149

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Lietuva garsi lazerių pramone PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Antradienis, 08 Spalis 2013 19:30

Lietuva pasaulyje garsi lazerių pramone

Kuo pasaulį gali nustebinti maža posovietinė valstybė, teturinti kiek daugiau nei tris milijonus gyventojų? Tai mokslo tyrimų laimėjimai, įsitikinę Lietuvos lazerinių technologijų kūrėjai. Lazerinės technologijos – viena iš aukštųjų technologijų sričių, kurioje Lietuva tvirtai pirmauja pasaulyje.
 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

Trūkinėja video vaizdas?  - palaukite kol pilnai užsikraus filmas !
Lazerių klasteris daugiausia orientuojasi į įrengimų ir prietaisų moksliniams tyrimams gamybą ir tuo lenkia kitas tradicinės gamybos sritis. Jokia kita pramonės šaka Lietuvoje nedominuoja pasaulinėse rinkose, o štai lietuvių kuriami pikosekundiniai lazeriai sudaro daugiau kaip pusę, femtosekundiniai parametriniai šviesos stiprintuvai – net apie 80 proc. pasaulinės rinkos. Be to, lietuviški lazeriai vis plačiau naudojami ne tik moksliniams tyrimams, bet ir diegiami pramonėje, medicinoje.
 
Lietuvos lazerinių technologijų įmonių atsiradimą Lietuvoje paskatino nuo 20 a. septintojo dešimtmečio Vilniaus universitete ir Fizikos institute vykdyti moksliniai tyrimai. Daugelis dabar veikiančių šios srities įmonių susikūrė 1985–1995 metais ir buvo natūrali mokslinių tyrimų tąsa. Šių įmonių steigėjai – mokslo įstaigas palikę mokslininkai ir inžinieriai, norėję savo žinias bei patirtį pritaikyti praktikoje.
 
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 15 lazerių technologijas kuriančių ir diegiančių bendrovių. Nemažai jų įsikūrusios prie mokslo įstaigų, kad mokslas ir verslas bendradarbiautų tiesiogiai.
 
Tikslas – efektyvesnė gamyba
 
Kam reikalinga ši mokslo ir verslo sąjunga ir kodėl lazerių gamyba yra prioritetinė sritis, į kurią verta investuoti?
 
Pasaulyje lazeriai tapo ypač paklausūs siekiant didinti gamybos procesų efektyvumą ir spartą. Nuožmi konkurencija ir globalizacijos dėsniai verčia pasaulio pramonės gigantus efektyvinti savo veiklos procesus. Ši tendencija ypač ryški Japonijoje, kur taip siekiama grumtis su ekonomikos krizės padariniais.

Lietuvos lazerinių technologijų kūrėjai turi ką pasiūlyti užsienio šalių partneriams. Faktai rodo, kad metinės šios produkcijos pardavimo sumos jau priartėjo prie 100 mln. litų. Vidutinis metinis sektoriaus augimas yra apie 20 proc., o per pastaruosius penkerius metus pardavimas išaugo 2,4 karto.
 
Lietuvos lazerių pramonė eksportuoja 86 proc. produkcijos ir didžioji jos dalis yra parduodama Europoje ir Šiaurės Amerikoje – į šiuos žemynus tiekiami trys ketvirtadaliai produkto. Be to, sparčiai augant Azijos ekonomikai vis daugiau lazerių parduodama šiame regione – Azijai ir Okeanijai šiuo metu atitenka daugiau 20 proc. viso eksporto.
 
Daugiausia dėmesio skiriama moksliniams tyrimams
 
Kokiais produktais Lietuvos lazerinių technologijų kūrėjai gali nustebinti pasaulį? Didžiausią lazerių pardavimo pasaulyje dalį sudaro technologijos ir produktai, skirti medžiagoms apdirbti bei naudojami komunikacijos, optinės atminties įrenginiuose. Todėl Lietuvos lazerių sektorius yra nusitaikęs į šį didžiausią medžiagoms apdirbti skirtų lazerių sistemų sektorių. Daugelyje pramonės šakų tokios technologijos kaip lazerinis pjovimas, graviravimas, suvirinimas, gręžimas jau seniai yra įsitvirtinusios, o naujų plėtros galimybių atveria naujosios technologijos – šviesolaidiniai bei itin trumpų impulsų lazeriai.

Lietuvos lazerių pramonės įmonės didžiąją dalį pajamų uždirba kurdamos lazerius mokslinių tyrimų rinkai – mūsų šalies įmonių produkcija sudaro beveik 10 proc. pasaulinės šio sektoriaus rinkos. Statistika rodo, kad pasaulinė moksliniams tyrimams skirtų lazerių rinka nuo 2003 m. išaugo 33 proc. ir 2008 m. sudarė 181 mln. JAV dolerių.

Lazerinis mikroapdirbimas vis plačiau taikomas ir gaminant saulės elementus. Brangstant naftai, mažėjant jos atsargoms smarkiai auga alternatyvios energetikos poreikis. Ekspertų pastebėjimu, saulės elementų gamyba artimiausius dešimt metų augs 25–35 proc. Mikroapdirbimo technologijomis saulės elementams gaminti prieš kelerius metus susidomėjo, jas sėkmingai pradėjo plėtoti ir Lietuvos lazerių kūrėjai.
 



LAST_UPDATED2
 
Komentarai (1)
Apie lazerius ir istoriją
1 Šeštadienis, 28 Gruodis 2013 01:21
Raminta
Džiaugiuosi, kad padarėte reportažą, apie šiek tiek primirštą sritį - lazerius - tačiau, kaip bebūtų gaila, kaip fiziko, dalyvavusio pirmojo lietuviško lazerio kūrime, dukra, turiu pasakyti, kad nusivyliau, jog nepaminėjote nei akademiko Jurgio Viščiako, nei jo sukurto lazerio VIJUKA, bei jo sukūrimo aplinkybių,o istorija apie sausio 13-osios įvykius galėtų būti pasakojama netaip atmestinai.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: