Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 182 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5850836

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Žmogus ir gamta PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Pirmadienis, 15 Birželis 2009 00:00

Kas yra žmogus gamtoje? Niekas prieš begalybę, viskas prieš nieką, centras tarp nieko ir visko. — [B.Paskalis]

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 


 Anksčiau gamta baugino žmogų, o dabar žmogus baugina gamtą. ...


Gamta ir žmogus GAMTA IR ŽMOGUS Prieš kelis šimtus metų, kai dar pramonė ir jos gaminiai nebuvo tokia neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, žmogus gyveno visiškoje harmonijoje su gamta. Šiandien santykiai tarp žmogaus ir gamtos yra pasikeitę. Gamyklos ir automobiliai į atmosferą kiekvienais metais išmeta tūkstančius tonų dulkių ir teršalų. Seniausi miškai tokie, kaip Amazonės džiunglės išstovėję ilgus šimtmečius, dėl žmogaus poreikių dingsta nuo žemės paviršiaus taip, lyg jų net nebūtų buvę. Kasmet tonos chemkalų, teršalų, šiukšlių ir netgi naftos išpilama į vandens telkinius. Žmogus iš gamtos vis daugiau reikalauja, be gailesčio eikvoja jos išteklius. Kaip viso to pasėkmė vis mažėja mūsų planetą saugantis ozono sluoksnis, žemei gresia globalinis atšilimas, žmonės miestuose kenčia nuo smogo, žūsta gyvūnai, klesti brakonieriavimas, kas metai vis daugiau floros ir faunos rūšių tenka įrašyti į Raudonąją knygą... Dabar žmogus nebegerbia gamtos, o juk neseniai buvo jos neatsiejama dalis, nuo jos visiškai priklausė, joje gyveno, mylėjo, verkė, džiaugėsi, kentėjo... Ji buvo naudinga tiek materialine, tiek dvasine prasme. Čia žmogus uogaudavo, grybaudavo, rinkdavo įvairiausias žoleles, rasdavo nusiraminimą, dvasinį džiaugsmą, atgaivą sielai. Ji nuo seno žinoma kaip įkvėpimo šaltinis poetams, dailininkams ir įvairaus meno kūrėjams, kurie atsidėkodami už nepaprastas idėjas, savo kūriniuose bandė ir bando atskleisti jos paslaptis, pabrėžia, kokia svarbi šiame sudėtingame ir šaltame pasaulyje yra gamta. Kaip nuostabiai gamta aprašoma K. Donelaičio “Metuose”, A. Baranausko “Anykščių šilelyje”. Šiuose kūriniuose žmogus gamtai nesvetimas.


Lietuvių religija sako:


Pasaulis yra visuotinai gyvas. Gyvybę suprantame daug plačiau nei tik biologinę gyvybę. Gyva yra saulė, vanduo, medis, gyvas akmuo ir pan. Gyvybę reikia gerbti ir mylėti. Todėl požiūris į pasaulį turi būti pagarbus. Senoji baltų religija – gyvybę tausojanti religija.
Gamta yra šventa, o šventumas yra Pasaulio gyvybės tobuliausia
savybė, viską suvienijanti, sutaikanti ir atgaivinanti. Mūsų tautą, jos žmones augina ir auklėja žemė. Žemę lietuviai laiko šventa.
Be savo žemės tauta negali išgyventi arba išlikti savimi. Gerbkime
ir mylėkime mūsų žemę, saugokime ir ginkime ją.
Gintaras Beresnevičius straipsnyje „Gamta ir šventumas. Senovės lietuvių religijos „gamtiškumo“ klausimu“ nagrinėja „gamtos garbinimą“ senovės baltų tautose ir pastebi, kad daugelyje istorinių šaltinių minimos „šventos giraitės“ ar kiti šventieji gamtos objektai buvo garbinami ne patys savaime, o todėl, kad juose/per juos reiškiasi dievai.

Latvių archeologas Juris Urtans aprašo Žiemgaloje esantį kultinį Zebrenes Elko kalną. Istorikas Romas Batūra straipsnyje „Mitologinio Vižo ir jo aplinkos klausimu“ nagrinėja įvairius vietovardžius ir vandenvardžius su šaknimis „Viž“, „Vyž“ bei jų aplinkoje išlikusius šventviečių pėdsakus (aukurus, laidojimo paminklus, vietovardžius ir vandenvardžius su sakraliais pavadinimais (pvz. „Šventoji“, „Deivai“ ir pan.). Rimantas Balsys aptaria įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose bei tautosakoje minimus baltų vandens dievus ir dvasias. Jonas Balčius straipsnyje „Baltiškosios pasaulėžiūros atšvaitai Kristijono Donelaičio „Metuose“ pastebi, kad, nors K. Donelaitis išpažino ir skelbė krikščioniškąsias vertybes, jo „Metuose“ galima atrasti ir baltiškosios pasaulėžiūros atšvaitus: gamtos ritmų ir cikliškumo pajautą, herojai iš dalies vertinami pagal tai, koks jų santykis su gamta: „viežlybieji“ būrai džiaugiasi pavasariu, jį sveikina, o nenaudėlis Slunkius nekenčia atbundančios gamtos ir būsimų pavasario darbų.


Gamta juokauti nemėgsta, jis visada teisinga, visada rimta, visada griežta; ji visuomet teisi. Klysta ir apsirinka tik žmonės. — [J.V.Gėtė]

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (1)
bla bla
1 Sekmadienis, 03 Vasaris 2013 17:26
labai vertingi žodžiai

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: