Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 45 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6077105

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Kodėl lietuviai nebežino apie lietuviškas pirtis (5-dalis) PDF Spausdinti Email
Parašė   
Penktadienis, 26 Birželis 2009 00:00

Rusiška pirtis – blogos pirties sinonimas

Bet kodėl lietuviai patys nežino apie savo fantastines garines pirtis, kodėl jie nemoka taip reklamuotis ir girtis savo pirtimis, kaip tai daro suomiai su estais, po visą pasaulį išgarsinę savo karšto oro pirtis – saunas?..
Rusams okupavus Lietuvą, jos patriotai pradėjo partizaninį karą. Lietuvos kaimuose, vienkiemiuose beveik prie kiekvieno namo buvo pirtis, dažnai jos būdavo kaimo pakraščiuose, palei upes ar ežerus ir jose dažnai apsilankydavo partizanai, čia ir nusiprausdavo, ir pasišildydavo. Todėl Rusijos KGB specialiu įsakymu liepė nugriauti visas kaimų ir vienkiemių pirtis, retai kur jos išliko, tad ir naujosios kartos lietuvaičiai apie lietuviškas garines pirtis nieko jau nebežino, neišmano, o rusiškomis jas pradėjo vadinti tada, kai sovietmečiu buvo pradėtos statyti visuomeninės pirtys miestuose, miesteliuose ir net kolchozuose. Šiose pirtyse būdavo prausiamasi, maudomasi ir kartais, jei mokėdavo geriau įrengti pėryklą, net periamasi. Prausiamasi būdavo iš rusiškų metalinių „tazikų“, kuriuose žmonės atsinešdavo karštą ar šaltą vandenį.
Senieji žmonės, dar puikiai atmindami tikrųjų lietuviškų garinių pirčių teikiamus malonumus ir neapsakomą palaimą, pasityčiodami tas visuomenines sovietines pirtis vadindavo „rusiškomis pirtimis“. Va, taip ir prigijo patyčiomis vadintų visuomeninių sovietinių pirčių pavadinimas „rusiškomis garinėms pirtims“.
Prie šio pavadinimo išplitimo prisidėjo ir sovietinės nomenklatūros, ypač kolchozų pirmininkų ir partorgų žymiai vėliau įrengiamos prašmatnios pirtys, kuriose savaitgaliais komunistiniai šulai ne tiek garindavosi, kiek keldavo daugiadienes orgijas girtuokliaudami ir paleistuvaudami.
Šiandien, kai verslininkai savo garines pirtis reklamuodami vadina „rusiškomis pirtimis“, taip ir norisi jų paklausti -  ar tai yra duonkepės krosnys, ar tai yra ypatingai prasti patyčias sukeliantys įrenginiai?

Sovietinės okupacijos metais lietuviškų garinių pirčių nebuvo daug. 1987 m surašymo duomenimis Lietuvos kaimuose jų buvo tik per 30 000 (čia liko neįskaičiuotos pirtys, įrengtos sodo nameliuose, gyvenamuosiuose namuose, jų rūsiuose). Sovietmečiu labai išpopuliarėjo suomiškos pirtys-saunos. Prabangias, reprezentacines, gražiausiuose vietose prie ežerų, upių, tvenkinių statėsi komunistinės nomenklatūros šulai, ministerijų vadovai, gamyklų direktoriai, kolchozų ir net didesnių įstaigų vadovai.
Šiandien Vilniaus valdžios žmonės, higienistai, medikai ir šiaip visokie veterinarai, valdininkų išmone patapę higienos ir sveikatos šulais, sukritę į vonias savo tingiomis smegenėlėmis negali suvokti pirčių naudos lietuvių tautos savasčiai, gyvensenai, buičiai, sveikatai ir higienai...

Sveikiausia pirtis - lietuviška garinė pirtis

1 - pėrykla; 2 -plautai; 3 - suolai; 4 – vandens bakas; 5 - krosnis; 6 -įėjimas; 7 - priepirtis

Jei rusai pėrimuisi naudoja daugiausia beržines vantas (su laiku išmoko pertis ąžuolinėmis, kadaginėmis bei dilgėlių vantomis), tai lietuviai vieninteliai visame pasaulyje pėrimuisi naudoja net 54 gydomųjų augalų vantas!!!
Lietuviai vieninteliai pasaulyje savo garsiosiose garinėse pirtyse profilaktikos ir gydymo tikslams darosi įvairiausių medų (lauko gėlių, viržių, liepų, grikių, miško ir pan.) masažą, garinėms inhaliacijoms naudoja įvairų vandenį – pelkių, šaltinių, upių, ežerų, lietaus, taip pat girų, alų, midų, degtinės, 60 vaistažolių nuovirų ir antpilų skiedinius (geri pirtininkai iki šių dienų žino tų skiedinių proporcijos, beje, jos žinomos ir man). Tik visiški nemokšos ant įkaitintų akmenų pila gryną alų ar midų, - iš karto matyti, kad apie lietuviškas garines pirtis tokie žmogeliai nieko neišmano. Be to lietuviai savo pirtyse mėgsta ir naudojasi kontrastinėmis oro ir vandens procedūromis, apsipylimais šaltu vandeniu, maudymosi eketėse, murkdymosi šaltame vandenyje kubiluose,  voliojimosi sniege. 

 A.Vincentas Sakas 

Laukite tęsinio

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: