Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 63 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6167748

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Kodėl lietuviai nebežino apie lietuviškas pirtis (7-dalis) PDF Spausdinti Email
Parašė   
Pirmadienis, 29 Birželis 2009 00:00

PIRMAS UŽĖJIMAS. Prie einant į garinę, reikia apsilieti vandeniu iš kibiro arba duše, bet galvos nešlapinti ir sausai nusišluostyti. Ant galvos užsidėti veltinę kepurę. Sėdėti ant plautų nuleidus kojas nepatariama, nes temperatūros skirtumas nuo galvos iki kojų sudaro net 20 laipsnių, - geriau atsigulti. Nes kam kam, o kojoms karštis labiau reikalingas, nei galvai.
Lietuviškoje garinėje pirtyje pirmiausia yra išsigarinama, kad gerai atšustų oda, paskui šlapia plaušų kempine (turi būti šiurkšti), kruopščiai nutrinama senoji, atšokusi oda, - trinama iki tol, kol ranka patrynus, ant odos jau nebesidaro gurvuolių, - ranka, braukiant per odą, turi švelniai slysti, net gurgždėti. Beje, šia šiurkščia kempine trinama ir veido oda, - būtent todėl lietuvaičių veidai nesendavo, nesiraukšlėdavo ir ilgai būdavo gražios ir sveikos išvaizdos bei guvios spalvos.
Išėjus į priešpirtį, nusiplaunama, persiliejus šiltu vandeniu arba (šiandieninėmis sąlygomis) po dušu. Po to pemza nutrinama suragėjusi kojų padų oda, nupjaustomos kietos nuospaudos, nukarpomi nagai. Pasiilsima priešpirtyje.
Taigi pirmas užėjimas yra apšilimas pirtyje. Iš anksto apšylant žemesnėje oro temperatūroje, išsiplečia odos kraujagyslės, skatinamas prakaitavimas. Norint paruošti organizmą garinei (tai ypač aktualu tiems, kas ne iš karto prisitaiko prie karščio: naujokai, pagyvenusieji ir ligoti žmonės, kuriems nedraudžiama lankyti pirties), naudinga iš pradžių 2-3 min. pasimaudyti duše arba tiek pat laiko pamirkyti kojas karštoje vonelėje ir tik tada eiti į garinę (antrą kartą einant į garinę, šitos procedūros kartoti nebereikia). Po to jau galima pradėti kaitintis, bet taip pat palaipsniui, iš pradžių ant apatinio ar vidurinio plauto.
Kai kurie pirties mėgėjai mano, kad kaitinantis pirmą kartą, reikia kentėti, kol nuo nosies nukris tam tikras prakaito lašų skaičius. Jeigu laikysimės šios taisyklės, kai kam teks sėdėti 15-18 min., ir jie gali persikaitinti. Kiekvienas žmogus skirtingai pakenčia karštį, drėgmę, šaltį ir pan. Vieni, esant toms pačioms sąlygoms, ima prakaituoti jau trečią minutę, kitiems prireikia 8-10 min. Be to, pastebėta: jei žmonės iš anksto susitaria eiti į pirtį, t. y. psichologiškai pasiruošia, ir susirenka mėgstama, sava kompanija, prakaitas ima išsiskirti žymiai greičiau.
Apskritai rekomenduojama visiems be išimties 5-7 min. pabuvus garinėje, eiti į prausyklą (ar poilsio kambarį) ir 7-10 min. pailsėti. Ilsintis pirmieji prakaito lašai išsiskirs po 4-5 min., o jei dar pamerksite kojas į šilto vandens dubenį, prakaitas bėgs upeliais.
Naujokams rekomenduojama į garinę eiti vieną sykį ir pagulėti apačioje ne ilgiau kaip 4-5 min. Pėrimąsi vanta geriau atidėkite antram užėjimui. Šios taisyklės turėtų laikytis ir pagyvenę, taip pat fiziškai nusilpę žmonės. Jeigu po pirties jausitės žvaliai, greitai užmigsite ir gerai miegosite, tai kitą kartą garinėje galite pasėdėti kokią minutę ilgiau ir kaitintis du kartus, bet neilgiau kaip 10-15 min. (atsižvelgiant į amžių, savijautą ir garinės temperatūrą).
Išėjus į priešpirtį, nusiplaunama, persiliejus šiltu vandeniu arba (šiandieninėmis sąlygomis) po šiltu dušu, pailsima. Priešpirtyje ilsėtis reikia 10 minučių ir išgerti gaivos, giros, sulčių, sulos arba arbatos.ke
žea rūgti po 5 - 6 dienų
ANTRAS UŽĖJIMAS. Lietuviškoje pirtyje garas daromas tik karštu aromatizuotu vandeniu.  
Vantos masažas pagerina ne tik odos, bet ir vidaus organų kraujo apytaką, didina prakaitavimą, iš organizmo pašalina nereikalingus šlakus, geriau ima kvėpuoti oda. Visa tai padeda medžiagų apykaitai. Vantos išskiria bakterijas naikinančius fitoncidus. Be to, eteriniai aliejai iš lapų ir šakelių patenka ant odos ir gerina joje medžiagų apykaitą, pakelia odos tonusą, didina gyvybingumą ir apsaugo nuo senėjimo. Oda po pėrimosi įgauna malonią spalvą. Tam, kad kūnas gerai įkaistų ir garai nenutvilkytų, reikia įgūdžių.
Pertis geriausia dviese – paeiliui vienas kitą. Kaip jau sakyta, periamasis turi gulėti (ant plauto, suolo), tada kūną vienodai veikia oro temperatūra. Net ir geriausiai įrengtoje garinėje periantis stovint, temperatūros skirtumas galvos ir kojų aukštyje bus maždaug 20°C. Tai kenkia bendrai termoreguliacijai, galva gali per daug įkaisti. Antra, gulint labiau atsipalaiduoja visos kūno dalys, raumenys, raiščiai, sąnariai. Be to, gulinčio žmogaus pulsas vidutiniškai 8-10 tvinksnių retesnis, vadinasi, širdies ir kraujagyslių sistemai tenka mažesnis krūvis. Tai ypač svarbu žinoti naujokams ar neseniai sirgusiems. Jei atsigulti nėra kur, perkitės sėdėdami, tik pasistenkite, kad kojos būtų tokiame pat aukštyje, kaip visas kūnas. Dažnai besiperiantieji vienas kitą tiesiog iškankina, o iš vantos lieka stagarai. Čia svarbiausia ne jėga, o išmanymas

Pėrimas dvejomis vantomis
Pagal pageidaujamą karštį parinkę plautą, paguldykite periamąjį ant pilvo, būtinai kojomis į krosnį, o galva ten, kur daugiau oro; rankos turi būti ištiestos palei kūną.
Garinimas:  lengvai muojuojant vanta ir neliečiant kūno, kelis kartus „praeiti“ palei abu šonus nuo kojų iki galvos ir atgal. Periamasis turi jausti lengvą malonų ir karštą vėjelį.
Glostymas:  periantysis turi prispaustą prie kūno vantą pravesti (glostyti) nuo kaklo iki kojų keletą kartų. Jei temperatūra aukštesnė, - vantos nereikėtų nuo kūno pakelti. Dviem vantomis lengvai perbraukite nuo pėdų iki galvos ir atgal – pirmiausia vantos prispaudžiamos prie pėdų, o po to iš lėto braukiama blauzdų raumenimis, šlaunimis, sėdmenimis, nugara iki kaklo. Atgal viena vanta braukiama vienu, kita – kitu šonu, dubeniu, šlaunimis ir blauzdų raumenimis iki pėdų.
Taip glostoma 2-3 kartus. Po to vantas reikia kilstelėti į viršų, tartum pasigriebiant karštesnio oro, nuleisti ant juosmens ir ranka prispaudus palaikyti 2-3 sekundes. Tokie pat judesiai daromi menčių, kelio sąnarių srityje.
Visas pratimų kompleksas kartojamas 3-4 kartus. Vantos būtinai turi liesti kūną. Jei garinėje oro temperatūra per didelė ir odai per karšta, vantomis reikia braukyti lėtai, nekeliant į viršų. Jei oda „dega“, tą nemalonumą galima pašalinti ranka, o dar geriau vanta, pamirkius ją vėsiame vandenyje. Tokiu būdu vėsinant, glostymo procedūra nenutrūksta, raumenys ir sąnariai pakankamai įkaista.
Šlakstymas ir prispaudimas: kad kūną dar geriau įkaitinti, vanta pamirkoma karštame vandenyje, pakeliama aukščiau, kur yra karštesnis oras ir kratant šlakstoma, po to įkaitusi vanta 2-3 sekundėms prispaudžiama prie juosmens, prie menčių, prie sąnarių ir kulnų. Jai oras yra per karštas, - vantą reikėtų atvėsinti šaltame vandenyje.
Visos procedūros pradedamos periamąjam gulint ant nugaros, paskui periamasis apsiverčia ant nugaros, ir visos procedūros kartojamos.
Išėjus į priešpirtį, nusiplaunama, persiliejus šiltu vandeniu arba (šiandieninėmis sąlygomis) po dušu, o jei kūnas pakankamai įkaitęs galima pasimaudyti šaltame vandenyje kubile, baseine, upėje arba  ežere. Priešpirtyje pailsėti reikia 15-30 minučių, išgerti gaivos, giros, sulčių, sulos arba arbatos.

A.Vincentas Sakas  

Laukite tęsinio

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: