Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 13 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5921320

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Kodėl lietuviai nebežino apie lietuviškas pirtis (8-dalis) PDF Spausdinti Email
Parašė   
Pirmadienis, 29 Birželis 2009 09:41

TREČIAS UŽĖJIMAS. Trečiasis garinimasis ir pėrimasis jau yra rimtas ir atsakingas.
Pėrimas: pėrimas jokiu būdu nėra čaižymas, kurį šiandien propaguoja pirties profanai, norintys „pasipuikuoti“ savo ištverme, o iš tiesų demonstruojantys tik pirties dalykų neišmanymą.
Periantis stengdavosi naudoti dvi vantas – viena sušerdavo, o kita – prispausdavo, taip sulaikydavo karštą garą ir giliai sušildydavo kūną. Kaip taisyklė, pirtis turintys žmonės moka perti ir stengiasi tai daryti taisyklingai. Pradedama nuo kojų apačios ir einama šonais į viršų. Pirma vėduoja karštą garą neliesdami kūno, o paskui giliai sušildo prispausdami vantas kaip kompresus. Periama (plakama) greitai ir nestipriai vantų galais apie 1 min. Iš pradžių lengvai padaigstoma nugara, po to – juosmuo, dubuo, blauzdų raumenys ir pėdos. Ši procedūra baigiama paglostymu, bet judesiai jau turi būti kur kas greitesni nei pirmiau. Šiai procedūrai taip pat skiriame 1 min. Kelių duobučių paprastai neplakame, nes jų oda labai jautri. Tik kai reikia iškaitinti kelio sąnarį, didinti jo elastingumą ar atstatyti pažeistas funkcijas, prie jo prispaudžiama vanta, o koja spyruokliuojančiais judesiais atsargiai lenkiama, kol pėda pasiekiamas dubuo.
Periamasis pradžioje guli ant pilvo, dažnai po galvą pasidėjęs vantą, kad kvėpuotų vantos kvapais, - pas mus įdomiai vantą naudoja peršalimo ligų gydymui – vantą šutina puode ir kvėpuoja per vantos kotą, tikima, kad vantos drūtgalyje slypi gydomoji jėga.
Periama (plakama) tris kartus: po pirmo pėrimosi periamasis verčiasi ant nugaros ir dar kartą ant pilvo. Kai periama antrą ir trečią kartą, procedūros kartojamos, tik pėrimas turi būti trumpesni.
Kompresas: vantą reikia kilstelėti į viršų (pagriebiant karščio) ir 2-3 kartus paplekšnoti nugaros raumenis, 2-4 sekundes prispaudžiant vantą ranka, t.y. darant kompresą. Tokiu pat būdu kompresai dedami ant juosmens, sėdmenų raumenų, išorinių klubų dalių, blauzdų ir pėdų. Tokie kompresai labai naudingi traumuotoms vietoms, skaudamiems raumenims (po didelių fizinių krūvių), sergant radikulitu, podagra ir pan.
Po antro užėjimo einama į priešpirtį apsipilti šaltu vandeniu – tik tada pajaučiamas palengvėjimas ir tikrą palaimą... O tas, kas gerai išsipėrė, gerai įkaito, kas žino savo jėgas, be baimės gali pulti į upę ar sniegą. Vėl gi būtina atsigerti gaivos, giros, sulos arba arbatos, nes prakaituodamas organizmas išskiria daug skysčių. Ilsėti reikėtų 15-30 min.

KETVIRTAS UŽĖJIMAS. Ketvirtojo užėjimo metu kiekvienas pats save plakasi ir masažuojasi. Trumpai pasipėrus, baigiama masažu vantomis:
Masažavimas: viena ranka laikomas vantos kotas, o kitos rankos delnu, palengva spaudžiant lapuotą dalį, trinama nugara, juosmuo, dubens sritis ir t.t. Liemenį galima trinti įvairiomis kryptimis zigzagais arba sukamaisiais judesiais, o rankas ir kojas - išilgai. Taip masažuotis su vanta (plaktis ir trintis) reikia energingiau, ypač nugarą, juosmenį, krūtinę ir klubus, kelių ir pėdų sąnarius.
Po intensyvaus masažavimo vanta, neskubėkite stotis, nes dažnam pakyla galvos svaigimas. Per ketvirtą užėjimą, pasimasažavus vanta, toliau yra masažuojama medumi. Masažuojama nuo pakaušio iki bambos, nuo kojų pirštų iki bambos ir nuo rankų pirštų iki peties, nes senovinis lietuviškas masažas yra atliekamas nuo galūnių į bambą, kadangi bamba pagonių tikėjime yra žmogaus organizmo centras. Išsimasažavus medumi, pirtyje reikia išbūti 5-7 minutes ir tada eiti į priešpirtį nusiplauti ir pailsėti, nepamirštant išgerti skysčių.

PENKTAS UŽĖJIMAS į jau vėstančią pirtį skiriamas palaipsniniam organizmo atvėsimui, nusiraminimui. Senovėje vasarą pirtininkai vienas kitą apkraudavo šviežiai nuskintais aromatingais augalais, žiemą - džiovintais ir ramiai ilsėdavosi. Dažnai, kai gera, vėdinama pirtis, net nusnūsdavo. Mūsų dienomis penktojo užėjimo metu į pirtį galima paįvairinti ir kitomis įdomiomis naujomis priemonėmis: eterinių aliejų, akmenų, druskų arba kavos masažu, aromatinių žolelių prideginimu ir pan.

                       Aromatingų augalų kompresas
Belieka pridurti, kad tai nėra vienintelė pėrimosi metodika, tikriausiai atsiras ir savaip besiperiančiųjų, savus būdus ir tradicijas turinčių bei puoselėjančių, tačiau visuomet naudinga praplėsti akiratį ir sužinoti kažką naujo.
Kad lietuviškoje garinėje pirtyje būtų sukuriama harmonija, reikėtų iš anksto pasiruošti aromatingus vandenis. Suprantama, kad patys geriausi aromatingi vandenys daromi su šviežiais aromatingais augalais, nors galima naudoti ir aromatingus eterinius aliejus, kurių mūsų laikais galima gauti įvairiausių, netgi egzotiškų.
Šiandien mokslas įrodė, kad eteriniai aliejai pasižymi stipriomis antivirusinėmis, antibakterinėmis, antitoksinėmis, priešgrybelinėmis, raminamomis bei nervų sistemą stimuliuojančiomis savybėmis, taip pat pagreitina žaizdų užgijimą. Augaliniuose aliejuose yra daug naudingų mitybos elementų, hormonų, vitaminų, mineralų, antikūnų.
Visi virusai, bakterijos, grybeliai atsiranda tose organizmo vietose, kurios blogai aprūpintos deguonimi. Todėl nereikia stebėtis, kad statistika ir tyrimo duomenys rodo, jog žmonės, kurie sirgdami gripu ir kitomis peršalimo ligomis vartoja eterinius aliejus, pasveiksta 3 kartus greičiau. Visiems žinoma, kad augmenija žemėje buvo daug anksčiau negu joje pasirodė žmogus. Tai ir nulemia augalų turtingesnį genų kompleksą negu žmogaus organizmo.


A.Vincentas Sakas 

Laukite tęsinio

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: