Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 83 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6119690

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Šventes švenčia kiekvienas savaip PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Trečiadienis, 24 Birželis 2009 11:32

Su Joninėm, su šventėm, mieli lietuviai, mieli Didžiosios Sarmatijos palikuonys. Verkių regioniniam parke, įstabaus kraštovaizdžio fone vakar skambėjo dainos, aplink didžiulį laužą sukosi rateliai. Tauta linksminosi.

 

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

Tauta svaigo nuo "Lietuvos tūkstantmečio joninių" ir alkoholio.  "Sena patranka-ne pabūklas, o sena merga-ne stebūklas" - visa gerkle plyšavo grojikas, primindamas visai nesenus kolchozo laikus.  O tautiniais rūbais pasidabinusios moterys kupoliavo, pynė vainikus ir ruošėsi plukdyti juos Nerimi.

Joninės savo populiarumu tikriausiai nusileidžia tik Kalėdoms ir Naujiesiems Metams, todėl nenuostabu, kad susilaukia ir didelio verslininkų dėmesio. Sunku būtų surasti kitą šventę per kurią minios žmonių renkasi į rengiamas šventes gamtoje.

Joninės – klestėjimo metas didžiosioms alaus darykloms. Ne ką mažesnio populiarumo susilaukia ir kaimo turizmo sodybos, bei įvairūs prekybininkai užplūstantys masines šventės vietas.

Valstybine švente Joninės paskelbtos vos prie keletą metų, būtent privačių verslo kompanijų iniciatyva. Viena didžiausių Lietuvos alaus daryklų „Utenos alus“ ir TV3 inicijavo akciją „Laisvę Joninėms“. Prie jos buvo prisidėjęs ne vienas tautietis norintis turėti dar vieną šventinę nedarbo diena.

Būtent šio verslo atstovai ir gauna daugiausia naudos iš laisvų Joninių. Ko gero nesurastumėte kitos tokios šventės per kurią būtų suvartojama tiek alaus. Tuo tarpu televizija visuomet švenčių metu siekia prikaustyti žiūrovą prie ekrano. Šioms Joninėms netgi nufilmuota speciali „Joninių žiedo pasaka“. Tad po truputi senosios Joninių tradicijos pakeičiamos naujomis.

Nenuostabu, kad miestuose Joninių šventimas tapo masiniu renginiu, kuris sutraukia daug žmonių ir prekybininkų. Dabartinių Joninių nuolatiniu palydovu tampa alkoholis. 


O gamta tuo tarpu nerimavo, matyt, netvėrė tokio pažeminimo ir absurdo spektaklio. Netrukus  rūstūs debesys užtvindė visą dangų. Pliūptelėjo liūtis. Perkūnas barėsi lyg pašėlęs, svaidėsi žaibais lyg budindamas tautą iš sąstingio, o gal tiesiog norėdamas įkrėsti proto. O liūtis prausė ir prausė šiuos nepraustaburnius, nesusipratėlius, paklydėlius. Tai buvo nuostabus reginys, samplaika seno archaiško ir naujo, giliai įleidusio šaknis. Tai buvo tikras TAUTOS APVALYMAS VANDENIU IR UGNIMI.

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (5)
Sutinku su Rasa. Kas ką norėjo pamatyt
5 Ketvirtadienis, 25 Birželis 2009 15:08
Sutinku su Rasa. Kas ką norėjo pamatyti, tas tą pamatė, aš irgi nemačiau girtų. Atvažiuokite į kaimus ir tikrai pamatysite kaip švenčia ir geria.
Mačiau daug šaunaus gražiais rūbais jaunimo, truko dvasingumo, bet visuotinas pašėlimas tai buvo. Prie visko einama po truputį. O užsieniečiams tai egzotika.
Pritariu, liumpenproletariato vakarėlis
4 Ketvirtadienis, 25 Birželis 2009 13:31
Pritariu, liumpenproletariato vakarėlis. Ir teisus buvo muzikantas, pasakęs, kad tūkstantmečio Joninių nepamiršim visą gyvenimą.
O ko stebėtis, juk čia buvo ne Rasos
3 Ketvirtadienis, 25 Birželis 2009 10:28
O ko stebėtis, juk čia buvo ne Rasos švenčiamos. Ir ne Kaupolinės. Čia šventė krikščioniškas jonines, tai ir šventė atitinkamo lygio. "Jonas" ažuplėšė armuonikų, traukė kolchozines "častuškas". O alkoholis yra neatskiriamas tokių švenčių palydovas.
Kiek supratau šiuo reportažu norėta pabrėžti iškreiptą tikros archajiškos šventės prasmę.
Buvau ir aš, jau vėliau ir taip pat mačiau daug linksmų įkaušusių jaunų ir senų. Tiesiog toks lygis, tam tikra prasme "new age". Ir jei tinklapio savininkai nori supažindinti tautą su šių švenčių esme ir prasme-valio.
Keistas, kazkoks pagieziskas straipsniuk
2 Trečiadienis, 24 Birželis 2009 20:55
Keistas, kazkoks pagieziskas straipsniukas. Buvau Verkiuose ir kaip tik stebejausi, kad nebuvo girtu. Viena kita pastebejau su buteliu alaus, bet girtu, agresyviu ir siaip 'balvonu' nesutikau :) Tai labai dziugino. Manau, svente buvo puiki, daug vaiku, jaunimo, norinciu sokti daugiau, nei telpa aplink lauza, super! O siltas lietus, nors ir sutrukde vainiku plukdyma, jautesi kaip gamtos paisdykavimas ir palaima, o ne kazkoks makabriskas baudimas.
reikia vadinti ne sia svente ne Joninemi
1 Trečiadienis, 24 Birželis 2009 15:31
reikia vadinti ne sia svente ne Joninemis, o Kupolinemis ar Rasos svente

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: