Kodėl lietuviai nebežino apie lietuviškas pirtis (9-dalis) Spausdinti
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Ketvirtadienis, 02 Liepa 2009 00:00

Eteriniai aliejai, pro odą prasiskverbę į ląsteles, lyg „primena“ joms sveikų ląstelių funkcijas, ir ląstelės pačios „pasveiksta“. Klinikinių tyrimų duomenimis, eteriniai aliejai sugeba atstatyti ląstelių sveikąsias funkcijas per 7 sekundes. Eteriniai aliejai organizme laikosi 20 min., o suteikę pagalbą, iš organizmo pasišalina nepalikdami jokių pėdsakų ir padarinių.
Europos mokslininkai įrodė, kad eteriniai aliejai, veikdami kaip natūralūs filtrai, trukdo organizmo audinių toksikacijai, todėl, jeigu jūs vartodami eterinius aliejus, jaučiate kokį nors diskomfortą, neišsigąskite – tai toksinų, sunkiųjų metalų ir nuodingųjų medžiagų pasišalinimo iš organizmo procesas. Aromatizuojant pirties patalpas, iš eterinių aliejų į orą išsiskiria deguonies molekulės ir neigiami jonai, kurie pasodrina ozoną, užkerta kelią bakterijų dauginimuisi, todėl išnyksta kenksmingi ir nemalonūs kvapai. Eteriniai aliejai dėka savo elektromagnetinių savybių suskaldo kenksmingų cheminių medžiagų molekules, pašalina jas iš oro ir suteikia mūsų organizmui neįkainojamą paslaugą – detoksikaciją.

    

Aš asmeniškai, kaip kokiam poreikiui, naudoju TŪB „Mėta“ ekologiškus augalinius ekstraktus pirtims, medaus masažui ir eterinius aliejus bei provizorės-farmakognostės Jadvygos Balvočiūtės ekologiškai švarius vaistinių augalų mišinius (kitiems naudojant, reikėtų iš anksto pasitarti su homeopatais, fitoterapeutais).
Senovėje pirčių garinėse buvo laikomos džiovintų augalų puokštės arba, pradedant kūrenti pirtį, ant plautų išmėtomos kadagių, eglių, pušų, mėtų, juodųjų serbentų šakelės, - kaip kokiam reikalui esant, kaip kokiai įsimetusiai negaliai ar ligai nuimti. Kai augalai sudrėkdavo, nuo jų sklisdavo nuostabus šviežias kvapas. Čia galiojo tik viena taisyklė, - jokiu būdu aromatizavimui negalima naudoti keletą aromatinių augalų, nes jų poveikis gali būti ir nenusakomas, ir net kenksmingas.
Kiekvienas sulyg savimi turi atsirinkti sau, savo organizmui, savo negaliai ar ligai naudingą aromatą ir juo aromatizuoti vandenį, pilamą ant garinės sienų ir akmenų.
Nuo seniausių laikų lietuviškose garinėse pirtyse labiausiai mėgiami buvo sekantys kvapai:
•    duonos aromatas: į 3 litrus verdančio vandens įpilama 50 gramų alaus arba giros;
•    medaus aromatas: į 3 litrus verdančio vandens įpilama 50 gramų midaus arba įdedamas ir išmaišomas šaukštas medaus;
•    mėtų aromatas:  į 3 litrus verdančio vandens įpilama stiklinė šviežiai užplikytos mėtų arbatos. Šis raminantis ir gerą miegą garantuojantis kvapas dažniausiai būdavo naudojamas vasarą;
•    spyglių aromatas: į 3 litrus verdančio vandens įpilama stiklinė eglių arba pušų pumpurų nuoviro. Šis kvapas naudojamas, norint nuraminti pašlijusius nervus, fiziniam ir protiniam nuovargiui pašalinti.
•    vantų aromatas: tai vanduo nuo mirkytų vantų, jis suteikia pirčiai ir organizmui raminantį miško kvapą.
Kokius gėrimus gerti pirtyje? Aišku, tik gaivinančius: gaivas, giras, arbatas, sultis arba sulas. Asmeniškai aš vertinu beržų arba klevų sulas pavasarį, vasarą – raugintas sulas, rudenį - kriaušaičių girą, o žiemą ir prasidėjus pavasariui – spanguolių sultis, nes spanguolės yra visų vaistų vaistas, praktiškai gydantis visas žinomas ligas. Tiesa, spanguolių sultis pagardinu nedideliu kiekiu medaus, kuris taip pat yra vaistų vaistas.
 

A.Vincentas Sakas

Laukite tęsinio

LAST_UPDATED2