Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 42 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6212134

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Kovo11 dvidešimtmetis PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Pirmadienis, 08 kovas 2010 15:09
Mieli  Lietuvos žmonės,
Jau dvidešimt metų nuo tos dienos kai mes - visa Lietuva  ir jos išrinkti Tautos atstovai  su pakilia nuotaika ir susitelkę paskelbėme apie   Nepriklausomos valstybės atstatymą. Nepaisant sovietmečio sunkumų ir iš priešiškų nepriklausomybei  jėgų pusės dar  gręsiančių pavojų, šventai  tikėjome siekiamu tikslu ir Tautos kūrybinėmis galiomis, vienybės jėga. Aukštai iškėlę tautinę vėliavą, buvome pasiryžę ją oriai ir rūpestingai per kasdienybę nešti, atlaikyti bet kokius sunkumus. Buvome tikri, kad patys tvarkydami savo ir valstybės gyvenimą,  jį palaipsniui gražinsime ir  turtinsime, kad mes tai sugebame. Dvidešimties metų perspektyva atrodė esanti daugiau nei pakankama ne tik senoms žaizdoms užgydyti, bet ir esminei pažangai - teisinei, ekonominei, socialinei, kultūrinei. Ar šiandien dauguma Lietuvos žmonių mano, kad taip ir įvyko? Ar  mes – Lietuvos  piliečiai esame laimingi ir patenkinti savo gyvenimu ir tvarka valstybėje, jos valdžios darbu?
Taip, Lietuva nemažai pasiekė tarptautiniuose santykiuose. Lietuva vėl tapo savarankiška pasaulio valstybių šeimoje, ES ir NATO nare, reformavo savo politinę ir ekonominę sistemą, formaliai priartino ją prie tarptautinių standartų ir sukūrė rinkos principais veikiančią ekonomiką, kurios pagrindas - privati nuosavybė ir privatus verslas. Galėtume vardinti dar ir dar. Deja, tuos pasiekimus žmonių akyse užgožia dabarties rūpesčiai-  materialiniai, socialiniai, dvasiniai. Ir jie neatėjo tarsi blogas oras iš Rytų ar Vakarų. Didžiąja dalimi juos susikūrėme patys. Greitos ir didelės naudos siekimą dažnas pamėgo labiau nei rūpestingą savo gebėjimų ir savosios šalies stiprinimą. Lengvabūdiškai  pasikliaunama žarstomais  pažadais ar įvairiais  skandalingais   pasmerkimais  ir  nuvertinama tai, ką pasiekėme, ką turime  - taip pat ir vieni kitus. Padaryti realūs darbai, net jei tai nėra stebuklas –dažnai sumenkinami ir nubraukiami, o sužlugdyti ar nemokšiški  - lengvai pateisinami ar net išaukštinami. Mes dažnai negirdime vieni kitų, skubame ką nors užsipulti, pasmerkti arba priešingai –sureikšminti, išliaupsinti,  net nebandydami įsigilinti ir nesuklysti. Palaipsniui prarandame tokias vertybes kaip : pagarba Žmogui , patriotizmas, pasiaukojimas, kompetencija ir  atsakomybė,.
Nepaisant padarytų ir tebedaromų klaidų, nevykusių valdžios sprendimų ir krizių,  vis tiek nepraraskime vilties ir tikėjimo savo Tauta ir savo Valstybe Lietuva. Patikėkime, kad dar galime išbristi iš politinės klampynės ir pakilti,  prisidėkime prie to patys , kiekvienas savo galimybių rėmuose ir visi bendrai. Prieš dvidešimtį metų mūsų nuveikti darbai patvirtina, kad kartu mes daug galime.  Dabar jau aiškiai suvokiame, jog nei viena sąjunga ar kuri nors artima ar tolimo  užjūrio valstybė nepadarys už mus tai, ką privalome nuveikti mes patys savo kruopščiu darbu  ateities labui, prisiimdami atsakomybę prieš būsimas kartas. O pirmiausia, atsitieskime   dvasiškai, pradėkime matyti tikrovę atviromis akimis ir ją realistiškai vertinti, supraskime - jei ji mūsų netenkina , mes patys esame padėties šeimininkai ją keičiant.
Linkiu Lietuvos žmonėms ištvermės, sveikatos, sutarimo ryžtingiems veiksmams ir geriems darbams - čia, Lietuvoje. Gražaus dvidešimt pirmojo pavasario!
Nuoširdžiai Jūsų,
Kazimiera Prunskienė , Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signatarė,   Atkurtos nepriklausomos Lietuvos pirmosios Vyriausybės Ministrė Pirmininkė  
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: