Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 63 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6277042

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Liublino unijos pasekmė PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Pirmadienis, 26 Balandis 2010 20:38

Liublino unija – 1569 m. liepos 1  d. Liubline  LDK ir Lenkijos  sudaryta unija (karaliaus patvirtinta liepos 4  d.), kuria iš Lietuvos atimtos didelės teritorijos, sumažėjęs suverenitetas, sudaryta Abiejų Tautų Respublika. Unija numatė, kad LDK valdovu bus Lenkijos karalius, bus bendras seimas, kuriame LDK priklausė tik trečdalis vietų. LDK išliko atskiras valstybės titulas, teritorija, vykdomoji valdžia su iždu ir kariuomene.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

 

Unijos priežastys
   1. Nesėkmės karuose su Rusija vertė Lietuvos bajorus ieškoti sąjungininkų, ir karinės pagalbos jie tikėjosi iš Lenkijos;
   2. Lenkijos feodalai siekė užvaldyti Ukrainą ir kai kurias kitas rusų žemes, taip pat Lietuvai tekusias Livonijos žemes. Jie seniai laukė progos prisijungti Lietuvą, ir tam dabar susiklostė labai palankios sąlygos;
   3. Žygimantas Augustas buvo bevaikis. Jam mirus, turėjo pasibaigti Gediminaičių dinastija, kurios atstovai užimdavo ir LDK, ir Lenkijos sostą. Jai pasibaigus, sunku buvo tikėtis, kad Lietuvos ir Lenkijos feodalai vadovu išrinks tą patį asmenį. Lenkai to bijojo;
   4. Lietuvos bajorai norėjo sau lygių teisių su Lenkijos bajorais.

Derybos

1563 metų lapkričio 1 dieną susirinkusiame Varšuvos seime prasidėjo pirmosios derybos su Lenkija. 1564 metų kovo 13 dieną priimtas ketinimų protokolas, pagal kurį numatytas Lenkijos primatas. LDK ponų taryba šio akto nepripažino.

Pagrindinės derybos dėl unijos prasidėjo 1569 sausį Liubline, kur atvyko visas LDK seimas, Lenkijos seimas ir senatas. LDK delegacijai vadovavo Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Rudasis. Lietuviai siekė lygiateisių valstybių sąjungos, o lenkai siekė prisijungti Lietuvą. Kilus pavojui, jog karalius Žygimantas Augustas vienšališkai lieps priimti lenkų projektą, kovo 1 d. lietuvių delegacija išvyko iš Liublino.

Žygimantas Augustas neatlaikė lenkų spaudimo, kovo 24 dieną pasirašė lenkų siūlyta unijos akto variantą, ir dekretais prie Lenkijos prijungė beveik pusę LDK teritorijos – kovo 28 dieną Palenkę, bei Voluinės vaivadiją, birželį – Braclavo bei Kijevo vaivadijas. Prijungtų teritorijų bajorai priversti pasiekti Lenkijai ir atstovauti Lenkijos seime, o iš atsisakiusių paklusti atimtos žemės.

Visiškai panaikinti valstybės Žygimantas Augustas ir lenkų bajorai nesiryžo, todėl birželio 9 dieną pradėtas baigiamasis derybų etapas, kur LDK delegacijai vadovavo Jonas Chodkevičius. Nors lenkai buvo parengę visiško Lietuvos prijungimo projektą, lietuvių delegacijai pavyko išsiderėti palankesnes unijos sąlygas, apibrėžiančias valstybių konfederaciją.

Liublino unijos akte buvo skelbiama:

   1. LDK ir Lenkijos karalystė susijungia ir sudaro Abiejų Tautų Respubliką;
   2. Ši Respublika turi vieną vadovą, renkamą visų Lenkijos ir Lietuvos bajorų luomų Lenkijoje ir karūnuojamą Krokuvoje;
   3. Respublikoje bus vienas seimas ir vienas senatas;
   4. Visi vidaus ir užsienio politikos klausimai bus sprendžiami bendrame seime;
   5. Abiejų šalių bajorams leista visoje Respublikoje įsigyti dvarų, tarnybų, keisti gyvenamąją vietą.

Unijos padariniai
   1. Unija teisiškai įtvirtino savarankišką Lietuvos būvį sąjungoje. Lenkijos karalystė ir LDK turėjo atskirus valdžios pareigūnus (urėdus), atskirą kariuomenę ir jos vadus (etmonus), savo valstybės iždą, monetas, skirtingą teisę ir teismus;
   2. Valstybės politika buvo vykdoma atsižvelgiant į Lenkijos interesus. Lietuva neteko teisės rinkti Vilniuje valdovą, turėti atskirą senatą ir atskirą seimą. Taigi valdovus rinko daugiausiai lenkai, o Lietuva galėjo jiems tik pritarti ar nepritarti. Lietuvos padėtis lemdavo jos pasirinkimą: ji pritardavo lenkų sprendimams, bet išsiderėdavo iš valdovo nuolaidų;
   3. Sudarius uniją, jungtinė valstybė galėjo sėkmingiau užbaigti Livonijos karą;
   4. Susidarė palankios sąlygos lenkų kalbai ir kultūrai skverbtis į LDK, jos bajorams, miestiečiams lenkėti.

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (1)
Liublino unijos pasekmė
1 Šeštadienis, 22 Gruodis 2012 19:48
Man atrodo, kad rusofobija pernelyg prasiskverbė į mūsų požiūrį į istoriją. Vytauto laikais, kai Lietuva buvo nuo jūros iki jūros, LDK turejo glaudžiausius ryšius su Rusija, LDK laikais niekas nežiūrėjo į Rusiją kaip į priešą, anaiptol, kaip į draugą ir partnerį. Kęstučio ir Algirdo laikais vyko aktyvi prekyba su Rusija, rusiški pirkliai atvykdavo į Lietuvą, statė cerkvės, investuodavo savo lėšas, šalis klestėjo ir plečėsi Lietuvos ir Rusijos kunigaikščių giminingų ryšių dėka. To meto Rusija nesieke ir negalėjo siekti Lietuvos okupacijos, nes kovėsi su totoriais-mongolais. Rusija, kitaip negu Vakarų valstybės, niekad nesiekė per prievartą įsiūlyti savo tikėjimo, nerengė kryžiaus žygių ir pan.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: