Žalvario dirbinių simbolika Spausdinti
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Penktadienis, 14 Gegužė 2010 07:10

Zoomorfinė geležies amžiaus dailė
Adomas Butrimas

Baltų kultūros tyrinėtojai yra pastebėję, kad turtingoje V–VI a. metaloplastikoje gausu zoomorfinės puošybos. Šuoliuojantys briedžiai, plaukiantys ar tupintys paukščiai, besirangančios gyvatės, žirgai, o kartais ir fantastiškų gyvūnų atvaizdai puošė to meto dirbinius. V–VI a. baltų kultūros savitumą atspindi ypatinga žirgo vieta baltų pasaulėžiūroje. Atsiranda baltų kultūros fenomenas – žirgų aukos ir žirgų kapai, ritualinis paaukoto žirgo mėsos valgymas per kario laidotuves ir apeiginių kūno dalių (galvos ir kanopų) dėjimas į kapą. Visa tai negalėjo neatsispindėti to meto dailėje. Kartu nederėtų užmiršti ir Didžiojo tautų kraustymosi laikotarpiu atsiradusių kitų kultūrų impulsų.

 

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

Indoeuropiečių kultūros kontekste žirgui skiriama išskirtinė vieta ir ekonomikoje, ir senuosiuose ritualuose, ir dailėje. Prokeltų, progermanų ir senųjų baltų kultūroje žirgo vaizdinys sietas su saulės simbolika. Ankstyvųjų viduramžių baltų kultūrų metaloplastiką būtų sunku paaiškinti neįsigilinus į jos ištakas.

Ankstyvųjų metalų epochos (1700 m. pr. Kr.–I a. po Kr.) seniausieji tokio pobūdžio dailės siužetai randami vakarų baltų teritorijose, Vyslos žemupyje, Stargardo apylinkėse. Ant V a. pr. Kr. datuotos laidojimo urnos išraižytas siužetas, jungiantis senųjų indoeuropiečių mitinius vaizdinius apie žirgą, žibančią karietą, ratus ir saulę. Urnos viršutinėje dalyje išraižytas dviejų žirgų traukiamas vežimas, jame stovintis žmogus bei vežimą lydintys palydovai (primenantys apeiginę procesiją ar garbės palydą), didžiulis, ovalo formos skridinys sudalytas įraižomis (greičiausiai saulės simbolis). Centrinę šios kompozicijos ašį sudaro skridinys ir antropomorfinės formos palydovai, o abu žirgai, sukinkyti viename kinkinyje, regisi tarsi neišskiriama pora, primenanti dangiškuosius dvynius, kurie gerai žinomi iš vėlesniųjų galų ir romėnų paminklų. Artimiausia analogija šiam siužetui (atrodo, beveik iš to paties laikotarpio) yra gerai Europos literatūroje žinomas saulės vežimas iš Trundholmo (Danija). Tiesa, kompozicijoje matome tik vieną žirgą, o ir šis tarsi pats važiuoja ratais. Ypatingu (kaip ir siužete iš Vyslos žemupio) dydžiu pasižymi paauksuota, įvijomis puošta, žalvarinė 21 cm skersmens plokštė.

Abu siužetai skiriasi detalėmis (Stargardo raižinio kompozicija papildyta antropomorfinėmis figūrėlėmis, o vežimą traukia du žirgai). Jie rasti įvairiose vietovėse, atlikti iš skirtingų medžiagų, tačiau yra to paties laikotarpio. Tai leidžia kalbėti apie sudėtingus, seniesiems baltams bei indoeuropiečiams svarbius mitologinius vaizdinius. Atrodo, kad senuosius šių siužetų kūrėjus siejo bendros indoeuropietiškos religijos šaknys, o žirgų atvaizdų ir saulės simbolikos ryšys yra neabejotinas.

IV–VII a. baltų žemėse buvo kuriama daug taikomosios dailės objektų: puošnių geriamųjų ragų, kiauraraščių diržų skirstiklių ar kitų detalių, žirgų kamanų, smeigtukų kabučių. Visi jie puošiami reljefinėmis ar skulptūrinėmis briedžių bei elnių, vandens paukščių, gyvačių ar žalčių atvaizdais, kartais įvairiomis jų kompozicijomis.

Bene įspūdingiausios ir sudėtingiausios tokios kompozicijos rastos ant geriamųjų ragų. Veikiant keltų ir antikos kultūroms, geriamieji ragai kaimyninėse barbarų gentyse pradėjo plisti dar paskutiniajame šimtmetyje pr. Kr. ir II–III a. po Kr. Juos imta dėti ir į vakarų baltų kapus, o III a. po Kr. šis paprotys pasiekė ir Lietuvos pajūrį. Per porą vėlesniųjų šimtmečių paprotys dėti geriamuosius ragus į kapus paplito visoje Lietuvoje ir išsilaikė net iki XII–XIII a. Etnologinė ir tautosakinė medžiaga rodo, kad vėlesniais šimtmečiais jais plačiai naudotasi, o kai kur ir dabar tebenaudojami.
Geriamųjų ragų gamybai vartoti įvairių dydžių ragai, jų angos skersmuo siekia nuo 4 iki 11 cm. Rago angos kraštas būdavo apkalamas žalvario, rečiau sidabro skardele. Rago smaigalys puoštas taurelės formos apkalu, o rago angos kraštas ir smaigalio apkalas jungtas metaline juostele – rankena. Taip puoštas ragas spindėdavo įvairiais balkšvos spalvos atspalviais – nuo natūralaus gludinto rago dramblio kaulo spalvos iki sidabriškai balkšvos apkalo spalvos.
 

Plačiau :  http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/1.php?id=1127

LAST_UPDATED2