Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 89 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5852994

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Drabužiai ir papuošalai. Jų išskirtinumas PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Ketvirtadienis, 20 Gegužė 2010 00:24

Bandymas rekonstruoti moterų drabužius nėra nei paprastas, nei lengvas, tačiau sukaupus ir sugretinus visų rūšių šaltinius galimas. Be abejo, pasak R. Volkaitės – Kulikauskienės jis negali būti visiškai tikslus, bet konkreti archeologinė medžiaga leidžia išryškinti ir chronologinius, ir net sritinius skirtumus(Volkaitė – Kulikauskienė R. 1997 P. 19). Dėl mūsų klimato sąlygų pagrindinai drabužių ansamblio elementai laikui bėgant mažai kito. Detaliau gali būti rekonstruotos tik tos atskiros drabužių dalys., kurių liekanos kapuose geriau išsilaikiusios ir gausiai puoštos metalu.

 

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

Archeologiniai šaltiniai leidžia rekonstruoti tik viršutinius drabužius su kuriais mirusysis būdavo laidojamas. Šią galimybę suteikia gausūs žalvariniai papuošalai, randami prie griaučių. Pagal jų išsidėstymą ir bandoma atkurti atskiras drabužių dalis, jų paskirtį, ar net kai kurias detales – užsegimą, ilgį, iškirptę prie kaklo. Drabužius galime skirstyti:
• lengvuosius kambario drabužius,
• šiltesnius viršutinius drabužius,
• apavą.
Lengvesni kambario drabužiai.
Marškiniai. Marškiniai savo forma labai mažai kito, išskyrus kai kurias detales. Matyt, ilgus šimtmečius savo forma jie labai artimi XVIII-XIX a. lietuvių moterų nešiotiems marškiniams, kurie gerai pažįstami iš etnografinių duomenų (Volkaitė – Kulikauskienė R. 1997. P. 44). Tai buvo vadinami tunikinio kirpimo marškiniai.
Marškiniai siūti iš dvinyčio lininio audinio. Jie turėję būti gana uždari, velkami per galvą, su maža prakarpėle ir aukšta apykakle. Apie marškinių uždarumą galima spręsti iš to, kad prie būdingų moterų kaklo papuošalų – antkaklių apatinės dalies kartais aptinkama prilipusių ar atsispaudusių audinių likučių. Iš to galime spręsti, kad antkaklė nešiota virš marškinių. Marškinių būta ilgomis rankovėmis, virš kurių mūvėtos kartais aukštos ir gana masyvios apyrankės.
Manoma, kad marškinių būta ir iš storesnio, ir iš plonesnio, galbūt jau balinto audinio. Atsižvelgiant į mūsų krašto klimato sąlygas vėsesniu oru ar net iškilmingesnėmis progomis pastarieji dėvėti virš paprastesnių marškinių (Volkaitė – Kulikauskienė R. 1997 m. P. 44).
Sijonai. Kiek daugiau duomenų turime apie to meto moterų dėvėtą sijoną. Rastas turtingiausias moters kapas, kuriame blauzdų srityje surasta gana stambių vilnonio audinio gabalų, į kuriuos buvo įsegta apie 200 žalvarinių rombo formos skardelių, puoštų metalooplastiniu būdu. Jų dydis 3.3x 4.3 cm. Prie audinio jos prikabintos labai tankiai, dengia viena kitos kraštus tarsi žuvų žvynai (Volkaitė – Kulikauskienė R. 1997. P. 44-45; 36 pav.). Tačiau apie moterų dėvėtus sijonus turime ir netiesioginių duomenų. Kai kuriuose kapuose išliko aiškūs dėvėtų prijuosčių pėdsakai. Prijuostė ir sijonas yra glaudžiai tarpusavyje susiję: viena drabužio dalis labai papildo kitą. Seniausia ir pirmoji prijuostės paskirtis yra buvusi ta, kad ja buvo pridengiama nesusiūta priekinė sijono dalis. Sijonai buvo iš lininės ir vilnonės medžiagos, dažniausiai iš nesusiūtų keturkampių vienas ant kito užeinančių gabalų.

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: