Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...
/index.php/temu-turinys/29/173
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...
/index.php/temu-turinys/60/527
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...
/index.php/temu-turinys/29/236
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...
/index.php/temu-turinys/29/270
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...
/index.php/temu-turinys/56/566
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...
/index.php/temu-turinys/60/302
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...
/index.php/temu-turinys/53/214
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...
/index.php/temu-turinys/60/284
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...
/index.php/temu-turinys/60/275
Tyrimai Šventaragio slėnyje
Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...
Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik
mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas
iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida" įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p: saulius.novikas@init.lt
Labai atsiprašome už Jūsų nepatogumus negalint matyti TV laidų. Šiuo metu nesklandumai šalinami ir greitu laiku bus pilnumoje atstatyta svetainės veikla. Apgailestaujame, kad trumpai teks palaukti kol visa svetainė bus atstatyta.Šiuo metu vyksta darbai ir ne visi filmai yra matomi.
Rytinė saulė kopė į horizontą, negailestingai žadėdama vėl giedrą ir karštą orą. Akmenuotu, lenkų belaisvių grįstu, sausros iškankintu vieškeliu artėjome link Olykos miestelio vartų, kuriuose patogiai įsikūrusi parduotuvė. Pačiame miestelio centre žvilgsnis užkliuvo už aukšto medinio kryžiaus.
Ši laida atnaujinta- galite žiūrėti!
Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!
Kadais buvęs ryškiai mėlynas, dabar atrodė gerokai laiko paliestas ir lietaus apskalbtas. Šalia Jėzaus ir Marijos atvaizdų, apjuostų dirbinių gėlių ir šilkinių juostų girliandomis, ant kryžiaus kybojo plaktukas ir replės. Pasiteiravus mus lydėjusio ukrainiečio ir kelių vietinių, niekas negalėjo paaiškinti šių įrankių prasmės. Vėliau pakelėse dar ne kartą sutikome šitaip padabintus kryžius, taip ir likusius mums neįminta mįsle ir sukėlusius šiek tiek sarkastiškas ir ne visai šventas diskusijas. Tai buvo žiupsnelis iš daugelio kelionėje patirtų prisilietimų prie Ukrainos paslapties. Laukdami leidimo apžiūrėti buvusią Radvilų rezidenciją, kurioje įsikūrusi Volynės apskrities psichiatrijos ligoninė, stebėjome, kaip bunda miestelis. Takeliu link ligoninės mopedais ir dviračiais į rytinę pamainą mynė sijonuotos ukrainietės. Grožėjomės akinančiu nubalintais kamienais tuopų slėniu, nutūpusiu apipus tilto. Pripratę prie skubos, nekantraudami patekti į buvusią garsią Radvilų rezidenciją, ėmėme ieškoti pramogų. Užsitęsusį laukimą praskaidrinome prasimanymais, bandėme išmatuoti rankomis stotingos liepos liemenį, pasišaipydami iš savęs, regėjome save potencialiais ligoninės pacientais darbo terapijos metu su teptukais rankose balinančiais medžių kamienus. Galiausiai patekome į ligoninės teritoriją ir tai, ką išvydome, sukėlė graudulį. Kadaise vieni ištaigingiausių dvarų jau seniai pamiršę juose viešpatavusią prabangą. Išsisklaidžius pirmai liūdesio bangai, plūstelėjo nauji stiprūs jausmai. Ratu mus apsupę rūmai tebebuvo vis dar tvirti ir nepasiduodantys lemčiai. Priešais juos, apvalainame vidiniame kiemelyje broliškai mus apkabino išlakūs baltaliemeniai beržai. Žemę siekiančiomis šakomis priminė mums lietuviškus beržynus ir tarsi bylojo, kad čia kadaise lietuvių gyventa. Čia, kur žydi kuklūs gėlynai, į šviesą pro stogo kiaurymę stiebiasi liaunas svyruoklis berželis ir narsiai laikosi praeitį menantys mūrai. Beveik kiekviename žingsnyje teko patirti labai stiprius kontrastiškus įspūdžius. Graudulį keitė gailestis, jį ramino gimtinės ilgesiu kvepianti beržų žaluma, širdyse skleidėsi pasididžiavimas – išsprogęs galingą praeitį menantis pumpuras. Ir nuolatinė kelionės palydovė – nuostaba. Kai befilmuojant amžius laikančias sienas jau nebe pirmą kartą įsitikinome ukrainietišku dėmesingumu. Kai išstypęs liesas berniukas ( gal mažasis ligoniukas, gal kurios darbuotojos vaikas...) mums pamojus ranka, sustabdė garsiai tarškantį karutį ir kantriai išlaukė filmavimo pabaigos. Tyloje praskriejo mintis, kad ne dažnas jaunuolis lietuvaitis būtų pagarbiai atsiliepęs į rankos mostą be jokių komentarų... Nuostaba lydėjo pėdinant takeliu, nusagstytu rudeniškai nuraudusiais šermukšniais. Einant ratu pro tylinčius kaitroje medžius palei išorines ligoninės sienas, pro langus akylai stebint ligoninės personalui ir, be abejonės, nesuvokiančiam, ko tie įtartinai atrodantys keistuoliai suka ratus, nežinia ką filmuoja ir ieško ko nepametę. Braudamiesi pro krūmynus, irdamiesi per besikandžiojančius dilgėlynus, klupdami, keiksnodamiesi, narsiai įveikdami visas kliūtis, džiaugėmės kaip vaikai įspūdingomis bastioninės pilies, supusios ir gynusios rūmus nuo priešų, sienomis. Iš visų pusių aplandžiojame jas, apaugusias maumedžiais ir styrančiomis pušaitėmis su jose krankiančiais kovarniais. Ir nepaliovėme stebėtis. Neabejotinai mus išeinančius išlydėjo ne viena pora akių... gailiu žvilgsniu palydėjo mus vienas iš laisvai bindzinėjančių šunų... Netikėtai kitokiu, nebūdingu matytoms šventykloms, rakursu atsivėrė šalimais stovinti Radvilų statyta bažnyčia. Suvargusi, rekonstrukcijos besiprašanti, bespalvėmis sienomis, su aptrupėjusiais šventaisiais – ji skleidė vidinę šilumą ir šviesą labiau nei išpuoselėta bei žėrinti auksine prabanga... Aplink sklandė nežemiška ramybė, nešanti tikėjimą, viltį ir meilę. Mūsų laukė dar ilga, turininga diena, jau nebestebinanti kaitra, lopyti ir perlopyti Ukrainos keliai ir dulkėti takeliai...