Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 19 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6215212

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Žygis link LDK paveldo Ukrainoje-4 dalis PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Sekmadienis, 03 Spalis 2010 15:58

Labai atsiprašome už Jūsų nepatogumus negalint matyti TV laidų. Šiuo metu nesklandumai šalinami ir greitu laiku bus pilnumoje atstatyta svetainės veikla. Apgailestaujame, kad trumpai teks palaukti kol visa svetainė bus atstatyta.Šiuo metu vyksta darbai ir ne visi filmai yra matomi.

Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdė lietuviai – Gedimino palikuonys ir diduomenė. Tačiau Rusios žemėse liko ir vietinės kilmės kunigaikščių bei didikų. Galingiausia Lietuvos valstybėje išlikusi Riurikaičių šaka valdė Ostrogo kunigaikštystę Volynės žemėje. Tai Ostrogiškiai – kažkada šias Rusios žemes valdžiusios dinastijos palikuonys, įsilieję į Lietuvos valdantįjį elitą ir tapę Lietuvos patriotais. Ši giminė davė Lietuvai garsųjį karvedį Konstantiną Ostrogiškį, kuris 1514 m. pasiekė įspūdingą pergalę prieš Maskvos kariuomenę Oršos mūšyje.

 Ši laida atnaujinta- galite žiūrėti!

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

Aplankykime kunigaikščių Ostrogiškių galią menančią Ostrogo pilį ir greta tų pačių Ostrogiškių įkurtą Mežyričo vienuolyną, kurio įtvirtinimai primena pilį, o jame ir Ostroge pastatytos didingos cerkvės liudija Lietuvos valstybei būdingą pagarbą visų savo pavaldinių tikėjimui. Vytauto laikais gyvenęs Teodoras Ostrogiškis, kurį ainiai paskelbė stačiatikių šventuoju, buvo Ostrogo pilies statytojas ir Ostrogiškių giminės galybės pradininkas.

Medinė Ostrogo pilis buvo pastatyta dar Kijevo Rusios laikais. Dar 1100 m. Volynės žemėje minimas Ostrogo valsčius, tačiau didesnio vaidmens tuomet jis dar nevaidino. Ostrogo reikšmė išaugo tik XIV amžiuje, kuomet jis priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, o tiesioginiai jo valdytojai buvo kunigaikščiai Ostrogiškiai. Tuomet buvo patatyta ir mūrinė Ostrogo pilis, visų pirma seniausia jos dalis – Mūro bokštas. Kunigaikščiai Ostrogiškiai valdė Ostrogą nuo XIV iki XVII amžiaus ir yra vadinami nekarūnuotais Ukrainos karaliais.

Šioje pilyje apie 1460 m. Ivano Ostrogiškio gimė ir vienas žymiausių Lietuvos karvedžių Konstantinas Ostrogiškis. Jo motina buvo Ivano Bielskio – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo palikuonio – duktė. Pirmoji Konstantino pergalė – 1497 m. drauge su savo broliu Mykolu sumušti Volynę siaubę totoriai. Tais pačiais metais nedidelės jo vadovaujamos pajėgos ties Očakovu, prie Juodosios jūros, nugalėjo Krymo chano Menglio Girėjaus sūnaus Mechmedo vestą kariuomenę ir paėmė į nelaisvę patį chanaitį. Už šias pergales dar tais pačiais metais jis buvo paskirtas Lietuvos didžiuoju etmonu (kariuomenės vadu) – su juo siejamas ir šios pareigybės atsiradimas. Vis dėlto 1500 m. jis pralaimėjo Rusijos kariuomenei mūšyje prie Vedrošos ir buvo paimtas į nelaisvę, kalintas Vologdoje ir Maskvoje.

Tik 1506 m. Konstantinas sutiko prisiekti ištikimybę Maskvos valdovui Vasilijui III, bet netrukus paspruko ir 1507 m. grįžo į Vilnių, kuriame buvo sutiktas su džiaugsmu. Žygimantas Senasis jam ne tik grąžino etmono pareigybę, bet ir suteikė naujas – Volynės maršalkos ir Lucko seniūno pareigas. 1514 m. rugsėjo 8 d. jis pasiekė įspūdingiausią savo pergalę, Oršos mūšyje sutriuškindamas daugiau kaip dvigubai gausesnę Maskvos kariuomenę. 1522 m. jis gavo net Trakų vaivados pareigas – pirmasis toks atvejis Lietuvos istorijoje, kad tokias aukštas pareigas Lietuvos valstybės branduolyje gautų rusinų kunigaikštis. Vilniuje jis pastatė kelias stačiatikių cerkves. Mirė Konstantinas 1530 m. rugsėjo 11 d. Turove, dabartinėje Baltarusijos teritorijoje.

Seniausias pastatas Ostrogo pilyje – „Mūro bokštas“ pietritynėje pilies dalyje. Tai gana retas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bokšto-donžono tipas. Jis buvo ir gynybinis, ir gyvenamasis pastatas. Žemutiniame bokšto aukšte buvo saugomos įvarios maisto atsargos, čia buvo iškastas gilus šulinys. Viršutinė bokšto dalis buvo perstatinėjama XIX a. – XX a. pražioje. Pilies kiemo pietvakariniame kampe yra Naujasis bokštas, vadinamas Apvaliuoju. Jis datuojamas XVI a. pabaiga, bet tai greičiausiai tik viršutinio renesansinio antstato data. Žemutinė Apvaliojo bokšto dalis galėjo būti pastatyta dar XV a. viduryje, kunigaikščio Vasilijaus Ostrogiškio laikais. Šiaurinėje Pilies kalno dalyje, prie senojo gynybinio pylimo, stovi Dievo apsireiškimo cerkvė. Įrašas virš šiaurinės sienos langų skelbia, kad 1521 m. ji pritaikyta gynybai. Ostrogiškiams perėjus į katalikybę, nuo 1636 m. cerkvė buvo apleista ir iki XIX a. iš jos liko tik griuvėsiai. Dabartinę išvaizdą ji įgavo po to, kai 1887-1891 m. buvo atstatyta pagal V. Tokarevo projektą.
 

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: