Žygis link LDK paveldo Ukrainoje-4 dalis Spausdinti
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Sekmadienis, 03 Spalis 2010 15:58

Labai atsiprašome už Jūsų nepatogumus negalint matyti TV laidų. Šiuo metu nesklandumai šalinami ir greitu laiku bus pilnumoje atstatyta svetainės veikla. Apgailestaujame, kad trumpai teks palaukti kol visa svetainė bus atstatyta.Šiuo metu vyksta darbai ir ne visi filmai yra matomi.

Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdė lietuviai – Gedimino palikuonys ir diduomenė. Tačiau Rusios žemėse liko ir vietinės kilmės kunigaikščių bei didikų. Galingiausia Lietuvos valstybėje išlikusi Riurikaičių šaka valdė Ostrogo kunigaikštystę Volynės žemėje. Tai Ostrogiškiai – kažkada šias Rusios žemes valdžiusios dinastijos palikuonys, įsilieję į Lietuvos valdantįjį elitą ir tapę Lietuvos patriotais. Ši giminė davė Lietuvai garsųjį karvedį Konstantiną Ostrogiškį, kuris 1514 m. pasiekė įspūdingą pergalę prieš Maskvos kariuomenę Oršos mūšyje.

 Ši laida atnaujinta- galite žiūrėti!

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

Aplankykime kunigaikščių Ostrogiškių galią menančią Ostrogo pilį ir greta tų pačių Ostrogiškių įkurtą Mežyričo vienuolyną, kurio įtvirtinimai primena pilį, o jame ir Ostroge pastatytos didingos cerkvės liudija Lietuvos valstybei būdingą pagarbą visų savo pavaldinių tikėjimui. Vytauto laikais gyvenęs Teodoras Ostrogiškis, kurį ainiai paskelbė stačiatikių šventuoju, buvo Ostrogo pilies statytojas ir Ostrogiškių giminės galybės pradininkas.

Medinė Ostrogo pilis buvo pastatyta dar Kijevo Rusios laikais. Dar 1100 m. Volynės žemėje minimas Ostrogo valsčius, tačiau didesnio vaidmens tuomet jis dar nevaidino. Ostrogo reikšmė išaugo tik XIV amžiuje, kuomet jis priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, o tiesioginiai jo valdytojai buvo kunigaikščiai Ostrogiškiai. Tuomet buvo patatyta ir mūrinė Ostrogo pilis, visų pirma seniausia jos dalis – Mūro bokštas. Kunigaikščiai Ostrogiškiai valdė Ostrogą nuo XIV iki XVII amžiaus ir yra vadinami nekarūnuotais Ukrainos karaliais.

Šioje pilyje apie 1460 m. Ivano Ostrogiškio gimė ir vienas žymiausių Lietuvos karvedžių Konstantinas Ostrogiškis. Jo motina buvo Ivano Bielskio – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo palikuonio – duktė. Pirmoji Konstantino pergalė – 1497 m. drauge su savo broliu Mykolu sumušti Volynę siaubę totoriai. Tais pačiais metais nedidelės jo vadovaujamos pajėgos ties Očakovu, prie Juodosios jūros, nugalėjo Krymo chano Menglio Girėjaus sūnaus Mechmedo vestą kariuomenę ir paėmė į nelaisvę patį chanaitį. Už šias pergales dar tais pačiais metais jis buvo paskirtas Lietuvos didžiuoju etmonu (kariuomenės vadu) – su juo siejamas ir šios pareigybės atsiradimas. Vis dėlto 1500 m. jis pralaimėjo Rusijos kariuomenei mūšyje prie Vedrošos ir buvo paimtas į nelaisvę, kalintas Vologdoje ir Maskvoje.

Tik 1506 m. Konstantinas sutiko prisiekti ištikimybę Maskvos valdovui Vasilijui III, bet netrukus paspruko ir 1507 m. grįžo į Vilnių, kuriame buvo sutiktas su džiaugsmu. Žygimantas Senasis jam ne tik grąžino etmono pareigybę, bet ir suteikė naujas – Volynės maršalkos ir Lucko seniūno pareigas. 1514 m. rugsėjo 8 d. jis pasiekė įspūdingiausią savo pergalę, Oršos mūšyje sutriuškindamas daugiau kaip dvigubai gausesnę Maskvos kariuomenę. 1522 m. jis gavo net Trakų vaivados pareigas – pirmasis toks atvejis Lietuvos istorijoje, kad tokias aukštas pareigas Lietuvos valstybės branduolyje gautų rusinų kunigaikštis. Vilniuje jis pastatė kelias stačiatikių cerkves. Mirė Konstantinas 1530 m. rugsėjo 11 d. Turove, dabartinėje Baltarusijos teritorijoje.

Seniausias pastatas Ostrogo pilyje – „Mūro bokštas“ pietritynėje pilies dalyje. Tai gana retas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bokšto-donžono tipas. Jis buvo ir gynybinis, ir gyvenamasis pastatas. Žemutiniame bokšto aukšte buvo saugomos įvarios maisto atsargos, čia buvo iškastas gilus šulinys. Viršutinė bokšto dalis buvo perstatinėjama XIX a. – XX a. pražioje. Pilies kiemo pietvakariniame kampe yra Naujasis bokštas, vadinamas Apvaliuoju. Jis datuojamas XVI a. pabaiga, bet tai greičiausiai tik viršutinio renesansinio antstato data. Žemutinė Apvaliojo bokšto dalis galėjo būti pastatyta dar XV a. viduryje, kunigaikščio Vasilijaus Ostrogiškio laikais. Šiaurinėje Pilies kalno dalyje, prie senojo gynybinio pylimo, stovi Dievo apsireiškimo cerkvė. Įrašas virš šiaurinės sienos langų skelbia, kad 1521 m. ji pritaikyta gynybai. Ostrogiškiams perėjus į katalikybę, nuo 1636 m. cerkvė buvo apleista ir iki XIX a. iš jos liko tik griuvėsiai. Dabartinę išvaizdą ji įgavo po to, kai 1887-1891 m. buvo atstatyta pagal V. Tokarevo projektą.
 

LAST_UPDATED2