Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 33 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6110935

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Žygis link LDK paveldo Ukrainoje-6 dalis PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Penktadienis, 15 Spalis 2010 03:57

Skubėdami iš Lucko į Oleską, grįždami iš Kremeneco mes jau porą kartų pravažiavome Dubną, kuriame susikerta daugelis Volynės kelių. Bet čia stovinčiai piliai vis nepakakdavo laiko. Grįždami iš Kremeneco, tiesa, buvome sustoję prie jos – pasigrožėjome nakties tamsoje apšviesta pilimi, virš kurios plaikstėsi Ukrainos vėliava. Tada nusprendėme: rytoj atvykę čia iškelsime ir istorinę Lietuvos vėliavą. Jeigu, žinoma, leis pilies šeimininkai.

 

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

Kitos dienos kelias Podolės link, į Volynės pietus, vėl vedė pro Dubno pilį. Čia veikiantis muziejus darbą pradeda anksti. Lankytojus iš Lietuvos pasitinka itin svetingai, mūsų filmavimo grupei su entuziazmu aparodė viską, ką tik turėjo. Juk Dubno pilis – Lietuvos laikų palikimas, ir tai muziejaus darbuotojams gerai žinoma. Šią pilį valdė ir statė tie patys Riurikaičių kilmės Lietuvos kunigaikščiai Ostrogiškiai, kurių valdų centre – Ostroge – mes jau buvome. Šios pilies pradžia susijusi su mūsų žymiojo karvedžio, Oršos mūšio nugalėtojo, Konstantino Ostrogiškio vardu.

Pati Ostrogo pradžia siekia dar Kijevo Rusios laikus. 1100-aisiais metais, kaip ir Ostrogas, pirmą kartą paminėtas Dubenas, vėliau žinomas Dubno vardu. Tais metais maištingas Volynės kunigaikštis Dovydas Igorevičius buvo nubaustas bendru Rusios kunigaikščių sutarimu. Už tai, kad apakino savo priešą Vasilką iš Terebovlios, jis buvo išvytas iš Volynės Vladimiro, tuometinės Volynės sostinės, bet jam buvo palikta valdyti periferinius Volynės valsčius – Ostrogą, Dubną, Čartoryską. Bet mums įdomesnė Lietuvos laikų Ostrogo ir Dubno istorija, kuomet šios valdos buvo kunigaikščių Ostrogiškių rankose.

1386 m. lapkričio 4 d. kunigaikštis Teodoras Ostrogiškis, giminės galybės pradininkas ir būsimasis stačiatikių šventasis, iš Jogailos gavo teisių į Ostrogą ir Dubną patvirtinimą. Ostrogiškiai siekė padaryti Dubną savo valdų apsaugos forpostu. 1492 m. Konstantinas Ostrogiškis pradeda pilies statybą. Jis Dubno kaimą pavertė miestu su pilimi, o pačiam miestui išrūpino savivaldą pagal Magdeburgo teisę. Seniausia pilies dalis, siekianti Konstantino Ostrogiškio laikus – korpusas, kuriame įrengti jos vartai.

Dar Lietuvos laikais, XVI a. pietrytinėje pilies dalyje pastatyti Ostrogiškių rūmai, o XVIII a., kitoje pilies kiemo pusėje pastatyti kunigaikščių Liubomirskių rūmai. Šie trys pastatai – Vartų korpusas, Ostrogiškių ir Liubomirskių rūmai ir formuoja trapecijos formos pilies kiemą. Beje, net ir Liubomirskių rūmuose radome lietuviškų pėdsakų – po Liubomisrskių pilį valdę kunigaikščiai Sanguškos, kilę iš Lietuvos valdovo Gedimino giminės, rūmų priengio frizą išpuošė Vyčio herbais, nes Vytis – ne tik Lietuvos, bet ir Sanguškų, kaip ir kitų Gediminaičių, herbas.

Nuo miesto pusės pilies kiemą juosia ir XVI amžiaus mūrinė siena su šaudymo angomis. Dabartiniai pilies šeimininkai prisipažino, kad prieš dešimt metų jie „pasidarė sau dovaną“ ir tokią pat sieną susimūrijo ir nuo Ikvos upės juosiamos pilies pusės. Iš tiesų šios mūro sienos niekada nebuvo – iš gamtos ir taip neblogai apsaugotos pusės pakako medinės sienos. Su tokiu keistu požiūriu į pilies tvarkymą Ukrainoje susidūrėme ne tik čia – nebūtų, bet į senoviškus panašių elementų radome prikurtų net Podolės Kameneco pilyje.

Dubno pilis buvo ne kartą perstatinėjama ir tvirtinama. XVII amžiuje jos pristatyti du bastionai su sargybiniais bokšteliais, ji tapo tiems laikams modernia tvirtove, kurios iki pat Pirmojo pasaulinio karo niekam nepavyko užimti jėga.

Višniovecas

Toliau į pietus esantis Višniovecas – kunigaikščių Višnioveckių – vienos iš galingiausių Volynės giminių –lopšys. Tiesa, lankytoją šiandien pasitinkantys didingi Višnioveckių rūmai yra jau vėlesnės epochos paminklas, menantis šio krašto priklausomybės Lenkijos karūnai laikus. Senosios Višnioveckių pilies nebėra – liko tik piliavietė, esanti priešais rūmus, kitoje upės pusėje. Į naują vietą kunigaikščių Višnioveckių rezidencija buvo perkelta dar Lietuvos laikais – XVI a. pirmojoje pusėje. Vėliau ji buvo iš esmės perstatyta, o iš šio ankstyvojo naujosios pilies laikotarpio liko tik šalia pilies pastatyta cerkvė, kurioje buvo laidojami Višnoveckių giminės atstovai.

Patys Višnioveckiai kildino save iš Kaributo Algirdaičio, todėl ilgainiui prie savo giminės vardo net prisidėjo Kaributo vardą. Šiuolaikiniai tyrinėjimai nepatvirtina šių pretenzijų. Vis dėlto Višnioveckiai davė Lietuvai ir Lenkijai vieną valdovą. 1668 m. paskutiniam Vazų dinastijos karaliui Jonui Kazimierui atsisakius sosto, Lenkijos ir Lietuvos bajorai ilgai ginčijosi, ką išsirinkti nauju karaliumi. Besivaržant įvairių užsienio dinastijų atstovų šalininkams, staiga kilo mintis išsirinkti vietinį karalių. Ši mintis patiko daugeliui bajorų ir 1669 m. Abiejų Tautų Respublikos valdovu netikėtai buvo paskelbtas Mykolas Kaributas Višnioveckis. Tokį bajorų pasirinkimą lėmė jo tėvo Jeremijaus Višnioveckio, žymaus kazokų sukilimo malšintojo, kariniai nuopelnai. Pats Mykolas Kaributas tėvo karinių talentų nepaveldėjo, o savais gabumais irgi nepasižymėjo. Neilgas jo valdymas baigėsi jo mirtimi Lvove 1673 metais.

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: