Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 24 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5977831

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Žygis link LDK paveldo Ukrainoje-8 dalis PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Penktadienis, 12 Lapkritis 2010 16:27

Podolės Kamenecas

Ankstyvoji feodalizmo laikų miestas šiuolaikinio Podolės Kameneco teritorijoje su išplėtotais amatais ir prekyba iškilo maždaug XI-XII a. Jis užėmė nemažą plotą ir susidėjo iš kelių nedidelių gyvenviečių. .

 

VideoLightBox Gallery generated by VideoLightBox.com
LDK

1240 m., kai Kamenecą valdė Iziaslavas Vladumirovičius, miestas buvo sugriautas chano Batijaus karių ir beveik iki XIV a. Vidurio jį valdė chano vietininkai kaip Aukso ordai priklausančią Podolės dalį. Paskutinio XVI a. Trečdalio lenkų kronininkas M.Strijkovskis rašo, kad 1362 m. sutriuškinęs Ordą prie Mėlynųjų Vandenų Lietuvos didysis kunigaikštis Algiras kamenecą ir visą Podolės žemę perdavė valdyti savo sūnėnams: Lietuvos kunigaikščiams Karijotaičiams- Jurgiui, Aleksandrui, Konstantinui ir Teodorui. Bychovo kronikos (XVI a. Trečiasis dešimtmetis) liudijimu, jų valdymo laikotarpiu dėl patogios strateginės padėties miestas aktyviai kūrėsi ir plėtojosi.Brolių Karijotaičių iniciatyva buvo statomi gynybiniai įtvirtinimai: mūrai, bokštai ir požeminiai įrengimai. 1374 m. lapkričio 7 d. Kunigaikščiai Jurgis ir Aleksandras Karijotaičiai Kameneco piliečiams suteikė Magdeburgo teisę. Jų raštas – vienintelis liudijimas, jog Podolėje XIV a. Antrojoje pusėje buvo taikoma Magdeburgo teisė. Pagal šį dokumentą miesto bendruomenei buvo padovanota 200 lanų lauko ir ganykla gyvuliams; miestiečiai buvo atleidžiami nuo bet kokių prievolių nuo dovanotos žemės 20 metų ( kito rašto nuorašo liudijimu -24 metams). Be to miestiečiams suteikta savarankiško teismo teisė prieš savo vaitą ir tarybos narius, apibrėžtos kunigaikščio ir magistro jurisdikcijų ribos. Magistrato nuožiūrai atiduotas visų prekybos ir pramonės įmonių pelnas, o miestiečiai įpareigoti savo lėšomis atlikti visus miesto remonto darbus, pirmiausia prižiūrėti gynybinius įrengimus. Taip pat nustatyta bet kokių operacijų su dvarais, neturinčiais savininko arba kai savininkas nežinomas, vykdymo tvarka. Nors 1374 m. rašte žodžiai Magdeburgo teisė arba vokiečių teisė nepavartoti, tačiau jų teisėtumą rodo 1432 m. privilegija, kuria Lenkijos karalius Vladislovas Jogaila Kameneco vaitui patvirtino Kameneco „vokiečių, kitaip Magdeburgo“, teisę.kartu 1374 m. privilegija rodo, kad tuo metu miesto bendruomenė nebuvo padalyta į atskirus etninius anklavus su savomis jurisdikcijomis. Tai tapo įmanoma tik po 1434 m., miestui galutinai perėjus Lenkijos Karūnos valdžion. Būtent tada lenkų mažuma pradėjo išstumti kitas tautybes, todėl prireikė įvesti specialias jurisdikcijas. Pavyzdžiui, 1491 m. raštu rusėnų bendruomenė gavo teisę rinkti savo vaitą, o armėnų -1496m. Valdant Aleksandrui Karijotaičiui (1374-1380) Kamenecas tapo Podolės žemės administraciniu centru ir savo raida aplenkė kitus miestus- senąją sostinę Smotryčių ir Bakovą.Aleksandro (žūvimo mūšyje su Krymo totoriais) politiką, nukreiptą į miesto ir regiono infrastruktūros plėtrą , tesė jo brolis Konstantinas (1380-1391) Pirmojoje 1400 m. pusėje Kamenecą užvaldė lietuvos kunigaikštis Švitrigaila, kuris 1401 m. stojo prieš vasalinę Lietuvos priklausomybę nuo Lenkijos.Po metų valdyti Kamenecą jis perdavė seniūnui Hryckai Kirdijevičiui.Tačiau šis 1402 m. sutiko slapta perduoti miestą ir kitas Podolės pilis Jogailos vietininkui Derlavui Konopkai. Vakarų Podolė ir Kamenecas vėl pateko Lietuvos valdžio tik 1411 m. ir išlaikė tokią padėtį iki Vytauto mirties 1430m. spalio 27 d.ų pačių metų lapkričio mėn. Broliai Bučatskiai- Teodoras ( Fridrichas),Mykolas ir Mužila- išviliojo iš miesto ir areštavo vaivadą Daugirdą, o Kamenece apsistojo Mykolo vadovaujama lenkų įgula.

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: