Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 197 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5856900

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Žygis link LDK paveldo Ukrainoje-10 dalis PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Penktadienis, 10 Gruodis 2010 21:11

Smotričas

Dabar Smotričas – tiesiog kaimas, ir mažai kuris iš gyventojų žino, kokį vaidmenį jis suvaidino XIV a. Viduramžiais, kai atėjo lietuvių kunigaikščiai, Smotričo pilis vaidino vieną iš svarbiausių vaidmenų Podolės žemėje.

VideoLightBox Gallery generated by VideoLightBox.com

LDK

Metraščiuose rašoma, kai Lietuvos kunigaikščiai atėjo į Padolę, jos sostinė buvo Bakota. Šiuo metu iš šio miesto neliko nieko – jis užtvindytas Dniestro upės užtvankos. Kunigaikščiai šventos uolos viršukalnėje aptiko veikiantį vienuolyną, kuris buvo laikomas stačiatikių tikėjimo centru, o pats Bakotos miestas buvo laikomas politiniu centru. Vietoje to, kad Lietuvos kunigaikščiai būtų pasinaudoję jau sukurta sostine, su čia jau esama politine ir ideologine sistema, jie savąja sostine paskelbė mažai kam žinomą miestelį Smotričą. Matyt čia slypi ir filosofinė prasmė – gal jie nenorėjo tęsti Podolėje jau sukurtų ir nusistovėjusių tradicijų. Dėl susiklosčiusių politinių ir prekybinių santykių, jie nusprendė čia, Smotriče, pastatyti savo pilį, ant aukšto kalno stačiais skardžiais, prie upokšnio. Pilis buvo pastatyta ir ilgą laiką Smotričas buvo Padolės kunigaikštystės centras.

Medžybožas 1146 m. Ipatijaus metraštyje užsimenama apie pilį, esančią pietinėje Kijevo kunigaikštytės dalyje. Būtent čia didysis Kijevo kunigaikštis Iziaslavas pasiuntė kitus didžius kunigaikščius saugoti Rusios žemę, nes toliau, už aukštumos, į pietus ir rytus prasideda laukiniai klajoklių plotai. Pirma Medžybožo tvirtovė buvo medinė ir tai buvo tipiškas tų laikų statinys, turėjęs vidaus medinius sutvirtinimus ir aukštas medines sienas. Čia jau 27 metus vykdomi archeologiniai kasinėjimai. Medžybožo pilies teritorijoje dirba archeologų ekspedicija, kurios vienas iš tikslų – atrasti medinės pilies vietą ir jos liekanų. XIII amžiuje šios žemės priklausė Bolochovo kunigaikštystei, kuri pastoviai konfliktavo su kunigaikščiu Danilu Haličiečiu. 1257 m. metraštis mini apie žūtbūtinę ekspediciją į Bolochovo kunigaikštystę, kur Danilo pulkai sunaikino visas čia buvusias gyvenvietes. Buvo sudeginta ir Medžybožo pilis. Ekspedicijai pavyko atrasti sudegintos tvirtovės liekanas, čia žuvusių karių palaikus, kurie buvo palaidoti pilies teritorijoje. Visuose kūnuose rasti strėlių antgaliai, leidžiantys suprasti, kaip jie žuvo. Be to teritorija, kurioje stovėjo tvirtovė, neturėjo įtvirtinimų, nes čia šeimininkavę totoriai draudė juos statyti. Ir tik po žymaus 1362 m. Mėlynųjų vandenų mūšio, ši teritorija pateko į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtį, o Padolė atiduota broliams Karijotaičiams. Jie atstatė ir Medžybožą. Jis jau minimas 1366 m., kaip tvirtovė, iškilusi sudegintosios vietoje. Iš Lietuvos laikotarpio pilies išliko siena, kuri atkasta archeologinių tyrinėjimų metu. Ji skiria tvirtovės teritoriją šiaurės-pietų kryptimi ir baigiasi nedideliu apvaliu XIV a. bokštu. Atrasta keramikos, arbaletų strėlių antgalių, o tai rodo, kad tuo metu čia taip pat būta neramumų. Brolių Karijotaičių karo su Vytautu ir Jogaila metu Medžybožas buvo įvykių centre. Po 1393 m., kai Vytautas išvijo Teodorą Karijotaitį iš Podolės, jis pasitraukė į Užkarpatę. Teritorijos valdytojai keitėsi kelis kartus. Visa tai baigėsi 1434 m., kai ši Podolės pilis atiteko Lenkijos karūnai. Medžybožas tapo karališkąja tvirtove ir atliko tą pačią karinę funkciją – saugojo rytines Lenkijos karalystės ribas.

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: