Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 48 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6077109

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Apie Trakų Prygų Tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon (Knyga) PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Sekmadienis, 17 Balandis 2011 10:40

 Kaip mums patiems lietuviams reikės žiūrėt j paduotąjį čia sumanymą?
        Daugumas tų, kurie sulig šiol apie lietuvių kilmę klausimu užsiėmę buvo, laikėsi senosios hypotezės apie lietuvių atėjimą iš pietų-rytų šalies, iš Azijos. Taip pav. Ostermeyer'is18), sakydamas, kad lietuviai buvę pirmieji šin kraštan ateiviai, nurodė j didj senprūsių tikybos su graikų ir ry-mėnų tikybos panašumą.   A. von Kotzebue17),  aprašydamas  prūsų kilmę, sako: kas senprūsių ir lietuvių kalbos versmės rytų krašte ieško, paduoda savo manymui patvirtinti tą pastebėtiną paramą, kad jiji turėjus saviškus vardus levui, verbliūdui, beždžionei, auksui, kodylai (myrrha), šilkams vadinti. Ant Jūrių marių krantų to viso nerasta, todėl tuose varduose būsiąs atsiminimas iš tautos lopšio. Prof. von Bohlen'as18), prirūdydamas labai artimą lietuvių kalbos giminystę su sanskritu, paduoda taipogi, kaipo pastebėjimo vertus vardus: szlapis (Elephant), werbludas (Kameel), lutas (L6we), foezdženka (Aife), žemczuga (Perle, Edelstein). A. Krause19), nurodydamas aukščiau Kotzebue's ir k. paduotuosius žodžius, kurie tik iš rytų žemės atgabenti būti galėję, sako, negalima esą abejoti, kad ir lietuvių kalba „ihren Ursprung aus den Orient habe und zwar auf directern VVege". Tą pat atkartoja taipogi Preuss'as20) su Narbutu31) ir Kraševskį u 22), kurie plačiau yra rašę apie lietuvių tautos atėjimą iš,rytų šalies. Taip pat ir Bopp'as 2S) mano, kad lietuvių kalba esanti iš tėviškės (Stammland) Azijoje atnešta. Grevvingk'as 24) vėl pripažindamas, kad seniausi Jūrių marių krašto gyventojai buvę finnai, mano, kad lietuviai šitan kraštan vėliau iš pietų šalies atėję.
Prie tokio aplamo nusprendimo apie lietuvių tautos atėjimą iš pietų rytų šalies, daug buvo sunkiau nurodyti smulkiai laiką, kada, ir vietas, iš kur, lietuvių ateita. Beieškant lietuvių tėviškės, užkabinta kuone visos Europos tautos, su jomis lietuvius sugiminiuojant.
Viduramžyje—o dar ir vėliau—kada kuone visos Europos tautos nuo Nojaus sūnų išvesti buvo bandyta, neužmiršta ir lietuvių gentys. Johannes Annius Viterbius25) išvedė prūsus iš Armėnijos nuo Nojaus duktės Arak-sos, kuri pagimdžiusi „Prutum", nuo kurio paeinąs vardas „Prussia". Kitiems vėl, kaip Andriui Osiander'iui ir Joh. Funck'ui rodėsi, kad senovės prūsai paeiną nuo tų žydų, kuriuos ašurių saras Salmanasaras kalėjiman išsivaręs, o Severinui Goebeliui 1567 m. matėsi20), kad Rymo kaisaro Tito Vespasiano laiku, išgriovus Jerusalemą, žydai iš Palaistinos pabėgėliais ant laivų, kuriuos vėjai čion atvarę, apsigyvenę tarp sudavų lietuvių Zambijoje ir davę pradžią lietuvių tautai. Dar ne taip seniai, nes prieš 70 metų • Zschokke27) rašė, kad lietuviai iš pietų šalies iš foinikų ir kartagėnų krašto liuosu noru, ar rasit sidonėnų varu išguiti, kartagėnų laivais Lietuvon atkeliavę.
Dabar pereisime prie lietuvių tautos su graikais giminystės. Pirmas, kiek žinoma, abbatas Stadensis, XIII šimtmečio rašytojas, ir Gobelinus Persona manė, kad Aleksandrui Didžiajam mirus, makedonai išsisklaidę po visą pasaulį; jų dalis ant 300 laivų leidusis kelionėn, bet laivų dauguma žuvus, išskyrus 54, kurių 18 atvykę ir prūsus apėmę. Mathias de Michovia £8) ir Dlugošius 28) apie 1450 m., rašęs lenkų istoriją, pasakoja, kad Hanni-1alo prieš rymėnus pakurstytas Bitynijos karalius Prusias, pralaimėjęs karą su rymėnais, su savo tauta šiaurės link, nuo jų bėgdamas, persikėlęs, apie "ką liudiją prūsų kalboje graikiški žodžiai, kurie graikų kalbos tarmių žmonėms suprantami esą. M. Bielski's 30), apie prūsų iš M. Azijos atėjimą minėdamas, sako, kad su lietuviais susimaišę ateiviai iš Bosforo karalystės kirnmeriai,  mokėjusieji graikų kalbą  ir jos žodžius j prūsų ir lietuvių įga bene kalbą. Vijūkui Kojalavičiui81) rodosi, kad „graecae linguae vestigia"' lietuvių kalbon jgabenta herulių, apie kuriuos bus žemiau kalbama, kurie gyveno Rytų Rymo imperijoje, kur, kaip žinoma, graikų kalba viešpatavus. Apie 1560 m. rašęs prūsas Joducus WiIIichius Resselianus, kurs sakos, graikų kalba su lietuviais susikalbėti galėjęs, vadina prūsų kalbą „graeca depravata, sicut Gallica et Hispanica ex latina corrupta fere nata est." 82). Vėliau Filipas Ruhig'is 83), palygindamas daugybę graikiškų su lietuviškais žodžiais ir nurodęs identiškumą lietuvių ir graikų gramatikos formų, manė, kad lietuvių kalba artimesnė esanti su graikų, negu su lenkų, vokiečių ir lotynų kalbomis. Graikiškų žodžių atsiradimo priežastį jisai tokiu būdu išreikšti mano, kad jie, girdi, galėję, lietuvių kalbon pakliūti per graikų vedamus karus Juodmarių šiaurėje Rusijon ir Did. Lietuvon, arba todėliai, kad gotai ir noruliai su graikiškai ir lotyniškai kalbančiomis tautomis kariavę, "arba taipogi nuo vienų ir kitų tautų kolonijų, arba buvusiųjų kalėjime ir tėviškėn grįžusių žmonių. Naujesniais laikais Narbutas 34) buvo užsimanęs graikų kolonistus gelonus !5), tarp finniškųjų 8B) budinu senovėje gyvenusius, kaip ir pačius budinus, perkeldintt Lietuvon ir juos apskelbė lietuvių prabočiais, o VV. Pierson'as ") nuo gelonų, išeivių iš pietinės Rusijos, bandė išvesti galindus Prūsuose.



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: