Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 14 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Apie Trakų Prygų Tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon (Knyga) PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Sekmadienis, 17 Balandis 2011 10:40


Kalbant toliau apie lietuvių tautos su rymėnais giminystę, pirmoje vietoje reikia pastatyti Lietuvos metraščių ir kitų minėtą padavą apie rymėnų Lietuvon atvykimą. Vieni pasakoja ss), kad Nerono laiku, dėliai didelės tyranijos, Nerono giminaitis, rymėnų kunigaikštis Palemonas, su savo šeimyna, turtais, valdiniais ir 500 bajorų šeimynų išplaukę laivais. Tarp-žemių marėmis, apie Prancūziją ir Angliją atsiyrę Danijon, iš kur jie Jūrėmis marėmis atplaukę j Nemuno įtaką; upe aukštyn irdamiesi, priplaukę upę Dubysą, kur iš laivu išlipę ir apsigyvenę. Palemono sūnūs Borkus, Kūnas arba Kaunas ir Sperą pasidalinę Lietuvos žemę. Kitas metraštis *''). aprašydamas tokiu pat būdu Palemono kelionę Lietuvon, mini, kad tai atsitikę hunnų valdono Atilos laiku, 401 m. Lenkų matraštininkai10), lietuvių metraščių padavą patvirtindami, apie rymėnų Lietuvon atvykimą, nuo savęs priduria spėliojimą, būk Palemonas nuo vardo kalia pavadinęs naujai užimtą kraštą „Litalia", iš ko ilgainiui kilęs vardas Litvania — Lietuva; atėjimo laiką paduoda įvairų: Palemonas iškeliavęs sumišimo laiku tarp Mariaus, ir Sullos, paskui tarp Juliaus Caesaro ir Pompejaus. Anot Stryj-kovskio 41) gi Palemonas, kurį jis vadina Publius Libo, išsikraustęs iš Ita¬lijos Juliaus Caesaro laiku, 48 metais Kristui negimus. Lietuvon atvykę rymėnai susimaišę su vietos gyventojais, kurie buvę gotaj, gepidai ir ulme-rygai<s), jie jnešę jų kalbon daug lotyniškų žodžių, taipogi davę čia pradžią aukštesniai kultūrai ir žmoniškumui; rymėnų bajorai tapę Lietuvos bajorais, o prasti žmonės (vulgum vero Lithuanorum) likę gotų kilmės. Lietuvių tautos giminystę su rymėnais šitie lenkų metraštininkai matė ne tik lietuviškosios kalbos panašume su lotyniška, bet ir tame, kad pas abidvi tauti, kaip sako Dlugošius 43), „eadem quoque sacra, eosdem Deos, eosdem sacrorum ritus, easdem caeremonias, quae et qui Romanis gentilibus erant, ante  susceptam fidem,  coluisse,   videlicet sacrum ignem, qui et credulitare ab illis perpetuus habitus est, et in illo Jovem tonantem, per virgines Vestales Romae custoditum, cuius neglectam extinctionem capite expiebant". Taipogi kaip pas vienus, taip ir pas kitus buvę šventos girios, giriose gyvenę dievai. Ryme ir Graikijoje garbinta Aeskulapas žalčio pavidale, kaip ir Lietuvoje. Kiek plačiau, negu Dlugošius, giminystės tarp lietuvių ir rymėnų prirodymą paduoda ir Mykolūnas Lietuvis (Michalon Lituanus)44), Tvirtindamas: „Nos Lithuani ex Italico sanguine oriundi sumuš: quod ita esse liąuet ex nostro sermone semilatino, et ex ritibus Romanorum vetustis, qui non item pridem apud nos, desiere videlicet ex crematis humanis cadaveribus, auguriis, auspiciis, aliisque superstitionibus adhuc in quibus-dam locis durantibus; maxime cultu Aesculapii, qui sub eadern, qua olim Romam ab Epidauro commigraverat, serpentis specie colitur, et in veneratione habetur. Coluntur et sarcri penates, mares, lares, lemures, montes, specus, lacus, luci". Ir toliau padavęs visą eilią bendrų lietuvių ir lotynų kalboms žodžių, kad tą giminystę patvirtinus, ir trumpai paminėjęs rymėnų išsikraustymą Juliaus Caesaro laikais, jis priveda dar kitą atvykimo rymėnų Lietuvon priežastį, kurios pas minėtuosius metraštininkus nerandame. „Devenerant vero, sako jis, in haec loca Majores nostri milites et cives Ro'mani, missi in colonias, ad arcenduma finibus suis gentes Scythicas". Trečią pasakos versiją apie rymėnų atvykimą Lietuvon paduoda J. Lasicius44a). Anot jo lietuvių prabočiai buvę Rymo ištremtieji ant nežinomos salos „Giaros", iš kur jie, pareikalavus imperatoriui Neronui, kad tarnautų kareivijoįe, pabūgę Rymo tyrono nuožmystės, leidęsi iš ten bėgti ir per Padoliją ir Rusiją atsidūrę Jūrių marių pakraštyje Žemaitijoje. Kojalavičius45), priimdamas rymėnų atvykimą Lietuvon, mano dar, kad ir vietiniai gyventojai įgabenę „Latinae Graecaeque linguae vestigia" j lietuvių kalbą iš Italijos ir Trakijos, kur jie dėliai didelių grobių ilgus metus pylyse gyvenę ir namon grįždami užnešę lotynų ir graikų kalbos žodžius. Lazius40), paduodamas iš verulių (herulių) kalbos latvišką „tėve mūsų" ir nurodydamas tūlus bendrus latvių ir lotynų kalboms žodžius, sako, kad latviai labai sudarkę (corrumperunt forte) savo kalbą, kurią jisai „latina depravata" vadina, kuomet jie „in Latio colebant aut Romanis in castris milijarent". Hartknoch'as, 47) kalbėdamas apie hypotezę lietuvių nuo rymėnų kilmės, sako, kad niekas geresnių prirodymų nepadavęs, kaip D. Peucerus, kurs manąs, kad tie italai, kurie Lietuvon atvykę, pirmiau buvę kolonistai Dakijoje (Va-lachia), ten graikų imperatorių apgyvendinti, idant jie Konstantinopolį nuo slovėnų sergėtų, bet jų įveikti, savo tėviškę apleidę, Lietuvon persikėlę ir čia nors ūkininkais pavirtę, bet vis dėlto išlaikę rymėnų būdą, kaip prausimąsi pirtyse, šermenų kėlimą ir lavonų deginimą.Lietuvių prabočių beieškant, užkliudyta dar daug ir kitų tautų. Pir-mučiausiai čia reik paminėti keltai ir germanai. Visame tame Europos plote, kurį Tacitas kaipo „Germania" aprašo, anot W. Maciejowskio 48), gyvenę ne tik vokiečiai, bet ir slovėnai su lietuviais. Ypač visa šios dienos Vokietija paliai Labos (Elbą) upę buvusi lietuvių genčių apgyventa: variniai arba varniai, velėtai, rugianai, venedai, heruliai prie lietuvių priderėję. Jiems prigulėję   ir   tūli   laitai   arba   lėtai (AdUtoc, Aairoc, Ar/itoc, Af/toc), kuriuos Zeuss'as*9) prie vokiečių skiria; jie tai buvę lietuvių sentėviai ir nuo jų: vardą gavę. Negana to Šafarikas 50) ir Maciejowskis artimą giminystę mato tarp šitų lėtų ir šios dienos Belgijoj ir Normandijoj tarp bretonų gyvenusių lėtų, kurie Jetavikais" (Letavici, Letani, Letavi), o jų kampas „Letavia" vadinosi. Dar čia reikėtų pridurti, kad ir Keltsch'as 81) su Roge 62> prirodyti stengiasi, jog tie prūsų aistai, kuriuos daugelis mokslininkų lietuviais pripažįsta, buvę keltų kilmės.
Ir vokiečių kilmės kitos gentys buvo manyta sugiminiuoti su lietuviais. Būtent Stryjkowskis*3) kimbrus ir gepidus, kaipo „przodki litewskie i žmodzkie" pripažino. Anot Bielski'oM) ir Guagnini'o55) nuomonės, lietuviai nuo gotų ir gepidų paeiną, prisitelkus prie jų kimmerams nuo Juodmarių pakraščių. Žymiausią rolę giminystėje lietuvių su vokiečiais teko atžaisti jųjų56) genčiai herulams. Laziui 1557 m. apskelbus iš Meklemburgijos provincijoj gyvenusių verulių kalbos latvišką „tėve mūsų", rodos7 "pirmas paskelbė artimą lietuvių giminystę su heruliais (veruliais) Kojalavičius 57), tvirtindamas, kad tos maldos kalba esanti Lietuvoje vartojama, ir nurodydamas į bendrus įstatymus ir papročius pas lietuvius ir herulius. Vėlesnių laikų mokslininkai Hartknoch'as 58), Bagušis 59), Lelevel'is 60), Danilovičius 61), Jaroševičius62), Kraševski's03), ir kiti63a), prisispyrę vertė herulius į lietuvius ir latvius, išvesdami jų vardą nuo liet. giria, girulis.



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: