Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 11 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Apie Trakų Prygų Tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon (Knyga) PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Sekmadienis, 17 Balandis 2011 10:40


Drauge su heruliais senesnių laikų rašytojai giminystėn su lietuviais telkia dar alanus, kurie prieš pat Kristaus gimimą šios dienos pietų Rusijoje pasirodė, kaip spėjama, nuo Kaukazo kalnyno. Rymėnai juos pažino drauge su gotais, ir heruliais Padunojuje; jų dalis, susivienijus su vandalais pasitraukė vakarų linkui, susitelkus su frankais, perėjo Reino upę, išpūstijo Galiją, užpuldinėjo Italiją, Siciliją, Graikiją. Didesnė tačiau jų dalis buvo iki IV-jo šimtmečio Juodųjų marių šone, kada jie laikinai susimaišė su hunnais; bet VI šimtmetyje alanus vėl randame tarp Dono ir Volgos upių: čia juos, kaip ir apie Kaukazą, mini Viduramžio Byzantijos ir arabų rašytojai. Anot naujausio laiko tyrinėtojų M) nuomonės senovės alanų ainiais reikią skaityti šios dienos osetai arba osetinai. Pirmas, kiek žinau, alanus Lietuvoje surado Erasmas Stella Libonottianus68); jam sekė Kojalavičius60} ir kiti. Pasak jų alanai gyvenę prūsų kaimynystėje ir Rymo imperatoriaus Valentiniano laiku (366 metais) jie iš čia drauge su gepidais ir heruliais užplūdę į Rymo imperiją, bet sikambrų sumušti, išsisklaidę: vieni Ispanijoje su ten esančiais gotais susivieniję, kita jų dalis, kuri buvo namie likusi, persikėlus j Prūsų žemę pas prūsus, su kuriais susigiminiavo ir išsirinko alaną Viduutą (Videvutą) savo valdonu, kursai sutvarkęs žmonių gyvenimą. Nuo Viduuto sūnaus Litalano vardą gavę Lietuva ir lietuviai — litalanai (nunc hodie vulgo Litfani nuncupantur). Alanai gyvenę tarp Nemuno, Neries ir Dūnos (Dauguvos).
Ir sarmatams, gyvenusiems senovėje pietų Rusijoje, neduota ramybės. Pirmas, regis, Ostermeyer'is 87), išvesdamas sarmatų arba sauramatų vardą iš lietuviško „saurumas": „Sauramaczei—homines in isthmo degentes", sako, kad jam  rodąsi, jog lietuviškoji buvus sarmatų kalba.   Kitame veikale tas pats rašytojas 6S) sako, kad senovės prūsai buvę sarmątų tauta, kuri Prūsuose apsigyvenus. Ir Gatterer'is 69) buvo jsimanęs prirodyti, būk lietuvių tauta esanti „de sarmatica origine". Apie latvių sarmatumą jisai rašė70): „non tantum Sarmatici populi terras letticas habitare pergunt, sed etiam terrae ipsae ubiąue locorum nomina, Lettica ab iis acceperunt: it itaque nullum amplius dubium restare putėm, Sarmatas et Lettones eosdem esse populos, nec, nisi nomine solo differe". Paskui Gatterer'į sekdamas J. Fr. Blumenbach'as n) aprašė vieno lietuvio kaukolę, kaipo, Sarmatae Lituani". Kiek vėliau, nes 1812 m. Ern. Henning'as 72), klaidingai identifikuodamas pietų šalyje gyvenusius senovėje jazygus su getvininkais arba getviais gyvynusiais Pagiryje, laiko pastaruosius per sarmatus.
       Pastebėjus, kad lietuvių ir latvių kalboje esama slovėniškų arba panašių j slovėniškus žodžių, kaip ir gotiškų, seniau buvo manyta 73) apie lietuvių latvių kilmę iš slovėnų per susimaišymą su gotais. Anot M. Balinskio74) lietuvių tauta kilusi iš susimaišymo gotų, slaviškųjų vendų ir finniškųjų estų (jgaunių) ir pradžioje buvus žinoma po vardu scirrų, herulių ir vidivarijų, o tik X-me šimtmetyje pasirodžiusi šios dienos vardu.
Giminystės tarp prūsų ir finnų prirodymui Harknoch'as 75) sunaudojo Tacito 76) paduotąją žinią apie finnus, kad jie valgą žolę (victui herbą), spėliodamas, kad ir prūsai taip darę. Vėliau Narbutas ") iš finnų tautos budinu 78) buvo užsimanęs lietuvius išvesti.
Dabar pereikime prie giminystės su skutais. Kaip aukščiau jau minėta, pietinė Rusija senovėje Skutija (Skytija) vadinosi nuo vardo skutų (£*6Cou) tautos. Šitas kraštas po tuomi aplamų vardu, kaip rodosi, buvo įvairių tautų apgyventas, kurios buvo tūloje su trakais giminystėje. Naujesniu laiku, kuomet vieni mokslininkai, kaip Neumann'as79), prirodyti norėjo, kad skutai buvo mongolų gentis, kuomet kiti, kaip Fresse 80), juos per vokiečius pripažino, Mūllenhof as 81), atmesdamas Neumann'o hypotezę, juos pripažįsta iranų giminaičiais. BonelPis 83) pripažįsta gyvenusius Skutijoje trakiškuosius kimmerus kaipo „Leto-Keltus"; Cuno 8S) laiko pačius skutus per „Letto-Slavus", o Herodoto minėtuosius skutų krašte gelonus pripažįsta, kaip ir Narbutas su Pierson'u, per lietuvių gentį. P. Krausa84) ir Kasparas Besbardis išveda latvius ir lietuvius nuo skutų. Pirmasis sakąs, kad istorija, pradėjus nuo V šimtm. (Kristui negimus) tylinti apie graikų vadinamuosius skutus juodmarių pakraščiuose. Kur likę jie arba kur jie persikėlę? Besigrūdant naujoms tautų tuntoms, jie persikėlę šiaurės linkui prie Jūrių marių. Skutų vardą Krausa drauge su Besbardžiu iš liet. skuta, latv. skutums prasmėje „Ebene ohne Baume" išveda.
Apie lietuvių kalbos giminystę su indų buvo Bohlen'o ir kitų kalbininkų rašyta. Kraševskis85), tvirtindamas, kad lietuvių tautos gentys dar praistorijos laikais atsikėlusios čion Jūrių marių pakraščiuosna iš rytų šalies, sako, kad išeiviai iš Indijos, kurie čion užklydę nuo neatmenamos senovės, ateidami atsinešę tikybos pradžią, kalbą, kuri čia ant vietos išsiplėtojo, o, rasit, ir raštą. Tam visam patvirtinti paduota tūlos bendros mytologijos nuovakos pas lietuvius ir indus, kaip ir bendri abiem tautoms žodžiai Apie lietuvių su trakais giminystę teipogi jau ne menkai rašyta, pra-dėjus nuo senesnių laikų kronistų, baigiant mūsų laiko tūlais mokslininkais. Tiesa, kad daugelyje jų raštų tvirtų pagrindų tai giminystei prirodyti nerandame, todėl, rasit, jie ir užsipelnė Šafariko aa) taip kartų apie jų darbus išsitarimą „(divokė vymysiky a sny staršich cmarykrzūv"), bet vis dėlto jie čia paminėti reikia.



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: