Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 16 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Apie Trakų Prygų Tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon (Knyga) PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Sekmadienis, 17 Balandis 2011 10:40

 

Šitie getai buvę ateiviai iš saulėtekio krašto, jie pergalėję slovėnus, Trakijoj gyvenusius, kurie buvę autochtonai. Kitas lenkų mokslininkas, Baranski's l06), nurodydamas tai, kad kai kurie gyvulių vardai esą bendri lietuvių ir armėnų kalbai, mano, seniausia lietuvių tėviškė buvusi pietų link nuo Kaspijos marių, rytų link nuo Armėnijos, kaimynystėje su hamitais, iš kur jie dar IlI-me tūkstantmetyje Kristui negimus, pametę savo tėviškę Azijoje, per Kaukazo kalnyną šiaurės link persikėlę į šios dienos Pietų Rusijos tyrus, kur jie po senovės trakų valdžia ir įtekme ilgą laiką gyvenę; į 2000 metų, Kr. negimus, jie iau gyvenę šiaurės tų tyrų krašte, taigi šios dienos vidurinėje Rusijoje; dar toliau šiaurės link j šios dienos Lietuvą jie atvykę trakų pavaryti.  Čia reikia dar kaipo curiosum   paminėti   Ekers'o 107) raštelis,  kuriame jis latvius stato giminystėn su libyais Afrikoje; venedai, kuriuos mini senovės rašytojai mūsų krašte, buvę. ateiviai  iš   Abyssinijos;   jie   atvykę   per Aigyptą, Arabiją, Syriją, M. Aziją Europon.   Trakijoj jie gavę getų vardą; iš čion jie apėmę Juodmarių pakraščius, Krimą ir Karpatų kalnyno šiaurę. Apie 1400 m., Kristui negimus, šitie  getai   atvykę  jau  šios dienos Jūrių marių apielinkėn.   Tūlas Sz.108) nurodęs, kad lietuvių kalboje likę yra Žodžių bendrų indų kalbai, mano, kad tai prirodą   ne   atvykimą  lietuvių   iš   Indijos, bet iš arčiau Indijos vaisbai gulėjusio krašto pav. iš Trakijos.   Kokio, girdi, būta pagrindo, kad ir lietuviai viduramžyje buvę vadinami getais, kurių gyvenimo vietos siekė Trakiją   ir kurių kalba buvusi trakiška, dar nesą išaiškinta ir todėliai abejojama, ar čią senos tradicijos esama, arba tik slovėnų kronikų rašytojų spėliojimas.   Pagaliau  Schneider'is 10B) 1880 m. rašė, kad jam rodąsi, jog senovėje lietuviai (Letten)   fr pannonai organiškai buvę susirišę ir kad išsitarimas: „ilgainiui bus pripažinta, jog lietuvių gaivalas Europoje seniau toli pietų   ir   vakarų   link   siekė",   kursai   randasi viename   nesenai išleistame 1S52 m. mirusio slavisto Čelakovskio veikale — teisingas esąs.   Rimčiausias tarpe   visų   čia   minėtųjų   autorių apie lietuvių giminystę su trakais, getais veikalas   yra   W. Pierson'o uo), kursai tikybą, būdą, dabą, papročius getų, trakų  sū  lietuvių,  prūsų palyginęs, pripažino, kad getai su Įįejtuviais b'jve;  tos pačios  tautos.   Jdėmiu taip pat reikia pripažinti Keltsch'o 1U) veikalėlį apie aistų bei   prūsų  tautystę, kuriame jis nors be geros pažinties kalbos, remdamasis  trakiškų   vardų   išaiškinimu lietuviškais, kaip ir tikybos, būdo ir   papročių   identiškumu,   tvirtina apie artimiausią giminystę tarp trakų ir lietuvių.   „Vedamas istorijos citatų—sako jisai—aš prirodžiau, kaip pamaži trakai   šiaurės link, pirmučiausiai per Dunojų, paskui per Karpatus kėlėsi. Prasidėjus tačiau viduramžiui, kai   pirmas šviesesnis istorijos žvilgsnis puolė į šitą Užkarpačių kraštą, randame gyvenant tik lietuvių tautas nuo upių Sano ir Būgo net iki Vilijos ir Beržuonės, vakaruose paliai Vistulę kaimynystėje su lenkais,   rytų  link paliai Dnieprą su sarmatiškaisiais slaviais.   Lietuviai negali pridurmai  iš  žemės išdygti, trakai po žeme išnykti. Liekti galiausiai manyti, kad trakai ir lietuviai yra ta pati tauta ir vardas lietuviai naujas — iki Šiol ganėtinai neišaiškintas—vardas senosios tautos. Seniausi lenkų kronistai, kaipo susiedai tikrai kompetentingi, apie lietuvių ir prūsų tautystę turi gero supratimo. Jie juos visados dar vadina senuoju vardu getai. „Prirodymų yra daugybė", priduria Keltschas, paduodamas jų kelius iš Kadlubko, Dzierz-vos ir Boguchwalo.   Iš paminėtųjų aukščiau rašytojų, kalbėjusių apie giminystę tarp lietuvių ir trakų, išskyrus kun. Bagušį ir Nibudžių kleboną Krau-sę, nė vieno lietuviškai nemokėta, todėl ir jų raštuose nerandame lemtų ir platesnių prirodymų tai giminystei.   Dirsterkime dabar j tai, ką sako apie šitą dalyką kiti mokslininkai, kurie su lietuvių kalba gerai buvo apsipažinę.
       Čia pirmoje vietoje reikia pastatyti XVII šimtmečio rašytojas Mat. Prae-torius,  gimusis   Klaipėdoje, kelius lygiai metus Nibudžių kaime pas Gum-binę kunigavusis ir ano laiko lietuvius gerai pažinęs.  Savo veikale „Orbis Gothicus"   (Typis   monasterii   Oliviensis 1688   p   118. 119), kuriame jisai trakų getus su gotais identifikuoja, aprašydamas pastarųjų veikalus, priskirdamas   lietuvius   prie   sarmatų,   dažnai   užkliudo ir tūlus kaip lietuviškus, taip ir trakiškus vardus,   suteikdamas pastariesiems lietuvių kalbos etymogijas. Taip pav. skutų vardą jis išvesti norėtų nuo liet. šauti ir skydą; dakų vardas paeinąs nuo liet. dūkas arba dakas, kas, anot jo, „homines feri, agrestes et quasi stupidi" ženklintų.    Getų dievo vardas Fs|3eXetCtc, anot jo, „Getis non fuit deus fequiei, sed deus resuscitandorum,  seu ut Herodotus loąuitur a&avaTtCovuov i. e. immortalisantium,   quasi   deus ille, qui moituos suos vitae restituit, ut sint immortales.    Et hoc vacabatur Gybeleizis idem adhuc   significat  in   lingua Sarmatica, Zamogetharum, Prussorum, Lietvanorum,  scilicet   a  voce gyva et leisis i. e. immortalisans. seu qui sinit vivere non mori".   Apie vardą Zafj.oX£cc Praetorius rašo: „Zamulksis seu Zamolxis,   teste  Herodoto,   Deus  est, ad quem   defuncti meant et ad quem mittuntur, ut ipsi inserviant; id fit, quando terra tumulatur. Hujus originem vocis   proposituri   dicimus,   derivandam esse   a  voce ziame vel žeme i. e. terra. Zemeluks et contracte Ziamulks est Zamogethis, Nadravis, Zalavonis deus terrae, terraque tumulandorum; ex voce hac Ziameluks fecerunt Graeci Zamobcis;   opinio  autem   ista  Getarum olim, scilicet Zamolxin esse talem Deum   ad  quem  defuncti, quorum ille sevitio indiget, mittendi sint, adhuc durat apud plurimos in Nadravia, Zalavonia, Prussia, in Zamogethia, Lietvania, de quo fussius in Delic 112) meis".



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: