Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 10 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Apie Trakų Prygų Tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon (Knyga) PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Sekmadienis, 17 Balandis 2011 10:40

 

   Dakų karaliaus vardą, Strabono minėtą, Botps.Slatac Praetorius išveda iš liet. baras — Zank ir vystu — beilegen, schlichten,   gotų vardą nuo liet. guotą — omne id quod ad rem familiarem ejusque bonum et commodum spectat, prūsų — nuo pruntu — intelligere   ir   k.   Gebeleidzio   ir   Zamolksio   paduotosios   etymoTogijos,   kaip augščiau   matėme,    prigijo   Kotzebues, Krausės   ir  k.  raštuose.    S. Daukantas ll3),   manydamas,   kad  lietuviai senovėje kijmarionimis, skytais, ge¬tais ir eruliais arba girruliais vadinęsis,   paduoda tačiau labai netikusias tų vardų etymologijas, Taip pav. Juodmarių šiaurėje gyvenusieji „kijmerionys" anot jo, vadinęsis tuo vardu nuo to, „iog uksines mares artinantims tenaj rodies kijmai   it  marie paskendi".   Skutus jis vadina „kajlinouczejs", nuo to, jog visados žiemą ir vasarą kailinius dėvėję, „žijma iwirstius, o vasarą iszwirsztius". Juodmarių graikiškąjį vardą Ubvzoz "Aįsvoc vėliau IIOVTOC EUŠSI-voc jis paverčia j „uksines  mares".    „Nu uksiniu pamariu i sziaurę eitant, sako Daukantas, toje slouksnie kraszto yra tyraj beje:  neapregamis laukaj per  keles  deszimtys miliū, koriusi aug aukszta žolie, taip, jog raita žmogaus nega regieti,   par korius tek i uksinę marę uppis Tyrule, nu tu tyru tejp vadinama, 6ž tims tyrams jou i sziaurę ejtąnt buo medes arba girres. Grekonys abelnaj gyvventojus toie pijtinie jiszlejtie gywenantius wadino Ge-tajs arba Tyru Getajs; nes ipatej mediesi gywenantius Mesagetajs nu žodio mede   arba   meažia:   kokejs   wardajs didej wielaj rasztinikaj sawo rasztusi Letuwius, Kalnienus ir Žemajtius dar wadino.  Tąnkej tejpat wadino tus Ge tus arba tose giniesi gyvvenąntius Girrulejs arba Girronais". Toliau nurodydamas tai, kad „dide daugybe žodifi Grekonu ir Trakionū. atsirąnd Letmviū kalboie, bet dar būdas tu kaibu butinaj sčtink", sako, kad „ne wien wardaj patys upiū, mariu krasztu tose wijtose tebiera Letuwiszki, ir tejp Tyraj, Tyrule, Istris, Mare, Mariu marine (sic!), pilis; bet dar patarlės Leiuwiszkas iszraszytas Grekonu rodbalsiemis tou mums stigawo". Getų šiaurėje atsiradimą išaiškina karais su rymėnais, ypačiai Trajano laiku (106 m.), kursai imperatorius sunaikinęs Decebaliaus, getų rykio, karalystę Dakijoje ir čia getų vietose savo naujokynus įtaisęs, nuo ko šios dienos rumunai atsiradę, kurie, anot Daukanto, „szenden tebkalb sojaugto kaJbo Gudu, Letuviū ir Lotinu kaipo ženklo tu dabar minavvotu tenaj buwusiu notiū patys jau Wafakajs jau Motdawionimis szenden wadinamis". Remdamasis aukščiau paduotąja Lasickio žinia apie rymėnų atėjimą Lietuvon, Daukantas pagaliaus rašo: „Pats Lasickis Lanks metusi 1564 Žamajtiuse būdams, sako sawo raszti ape Žiamajtiū dijwus, iog Žamajtej ateiusis nu pa Dunaju arba pa lstriū mediodamis ir cze ilgajniuj apsigywenusis; nesgi gywentoje Guntino tiewunijos iki sze dijna Masejs vvadinas ir witowe Mosiedis iki sziol"tebiera, nu žodio mede arba meže wadinama". Getų dievą Tepe^siCic, jisai, kaip ir Praetorius su Kotzebue ir Krause išguldo kaipo Gywelejzj arba Gywelejdį ,,nu žodiums gywas ir lejsti, beje: wissim gywybą doudan-tio". Paminėtasis aukščiau Zamolksis buvęs lietuvis ir nuėjęs pas garsųj Pytagorą pasisakęs mčlkis esąs ir norjs išmintingas tapti ir paskui vadinęsis Somolkys, ir mokinęs žmonas dogmos apie dvasios nemarumą. Ir kituose savo raštuose Daukantas114) paduoda beveik tokias jau, kaip ir „Bude", žinias apie lietuvių su trakais giminystę.

Regis po Daukanto jtekme rašęs M. Akelaitis - Vytautas m) taip pat užsiėmė identifikacija lietuvių su trakais, remdamasis, kaip prisipažjsta, tik Herodotu ir lietuvių kalba. Anot jo pas Herodotą nesą dar minėta lietuvių bet randami esą tūli lietuviški vardai, kurie rodą, kad jie prigulėję lietuvių tautai. Čia jis susitinka pirmučiausiai su getais, pas Herodotą minėtais, ir jų vardą labai tinkamai nuo liet. getis prasmėje ,.piemens" („getai znaczyto-by pasterze") išveda. Vardą rep?Xi'C'-^ jisai, kaip ir Praetorius su Kotzebue, Krause ir Daukantu nuo gyvas ir leidžiąs išveda, kas ženklintų lenkų kalboje ,,žyciodawcę". Kur kas menkiau jau jam pasisekė getiškasis vardas Zdtyo&c Zifto^tc, kurį jis nuo tūlo žodžio žalė, neva vokiškai Seele -f- mokslis išvesdamas, paverčia jį lietuviškai Žalmoksliu, kas ženklinąs „po prostu męža, ktory naucza o duszy". Vardą trakų genties žizpcti, sustatydamas drauge su Šatrijos kalno vardu, suteikia jam tačiau klaidingą elymologiją nuo sanskr. s'ath — garbinti ir adri—kalnas, trakų genties Btoot vardą taip pat klaidingai nuo viešas — publiczny, o Movot — nuo liet. gėla — slavą išveda, ir 1.1. Lietuviški vardai, paimti iš Herodoto, anot Akelaičio liudiją, kad lietuviai gyvenę jau šiame pasaulyje bent į 6 šimtus metų, Kristui negimus. Lietuvių buvimo pėdsakai likę upių, ežerų, kalnų ir pylių varduose. Čia jis paduoda tokius vardus, kaip upių: Neperis, Brongus Tyras, Borysthenes, Strymon, Dunojus - Istras, tik dažnai tiems vardams ^klaidingas etymologijas  suteikdamas.   Pylies  Kauvoc Karijoje vardą identi fikuodamas su Lietuvos Kaunu, tačiau netikusią nuo {kūnas) paduoda ety--mologiją. Kitas jojo vidurinės ir šiaurinės Europos kraštuose vardų ety-mologijas, kaipo nesusirišusias su klausimu apie trakų tautystę, šaly palik-damas, paminėsiu tiktai, kad jis upių: Vistilus, slavizuotą j Wislą, vardą išveda iš liet. veislus, vyslus — žyzny, urodzajny, o Odros drauge su Šafariku — nuo liat. audra. Nors Akelaitis, kaip rodos, ir priėmė trakų getų lietuviškumą, kaip ir jų ir kitų trakiškų genčių apgyvento krašto geografiškų vardų lietuviškumą ant Balkanų pusiasalio ir M. Azijoje, bet negalima suprasti, kaip jis išaiškinti būtų galėjęs lietuvystės pragaišimą tame pietų krašte ir lietuvių atsiradimą šiaurėje, jeigu jis pasakas padavas apie Pale-mono iš pietų šalies atėjimą atmeta.
Tolesniuose lapuose teks mums įsitikinti, kiek tiesos yra žodžiuose mokinto Šafariko, pasmerkusio, kaip aukščiau minėta, ješkotojus giminystės tarp lietuvių ir trakų, ir kokias tiesas turi šios dienos lietuviai skaityti senovės trakus savo prabočiais, o senovės Trakiją ir kitų trakų genčių apgyventas žemes savo senovės tėviške.

 



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: