Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 13 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Apie Trakų Prygų Tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon (Knyga) PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Sekmadienis, 17 Balandis 2011 10:40


V. Prisirengimas prie prygų frakų ir kitų kalbos likučių išaiškinimo.

     Aukščiau jau nurodyta mokslininkų tyrinėjimo rezultatai apie lietuvių tautos kilimą iš pietų šalies ir apie jos giminystę su trakų gentimis; dabar čionais liekti dar peržiūrėti tie paminklai, kurie yra mums likę nuo senovės trakų, prygų ir kitų, kad tą giminystę patvirtinus.
     Paminėtieji čia paminklai dalijasi j: 1) glossas iš tų trakų genčių kalbos — žodžius graikiškai ir lotyniškai paaiškinamus, apie ką bus žemiau kalbama, ir 2) trakišką onomatologiją, apimančią žmonių bei vietų (geo¬grafijos) vardus didelėje daugybėje, apie kuriuos bus atskyrium kitoje vie¬toje kalbama. Nors mums priderėtų manymą apie giminystę tarp tų dviejų tautų — lietuvių bei trakų — ištarti, remiantis šitomis dvejopo menciaus kal¬bos liekanomis, mes tuo tarpu pasikakinsime tąja užtektina šiam dalykui medega, kurią mums suteikia glossos, likusios iš daugelio įvairių trakų kalbos dialektų 1).
        Prie pastarųjų analizės kreipiantis, reikia žinoti, kad 1) šitos glossos paeina iš palyginti gana vėlybo laiko: seniausios pas Herodotą minėtos (prygų Į3sxoc) iš V-jo šimtmečio Kristui negimus, pas Hesychių iš V šimt. Kristui užgimus, pas Photių ir Suidą užrašytos IX ir X šimtmetyje, kuomet trakų genčių  dialektai  buvo jau išnykę su pačios tautos pragaišimu.
       Žinoma yra, kad jau nuo karų su aigyptėnais, ašuriais buvo tarp trakų PTgU genčių M. Azijoje dideli sumišimai ir atmainos atsiradusios, ypa¬čiai joms sumyštant su svetimtautiškais gaivalais, nes laikui bėgant, vienos gentys priverstos buvo savo gyvenimo vietas apleisti, kaip venetai, kauko nai, Jelegai, bebrukai ir išsinėšinti vakarų link Europon, kitos per ilgai kuruojančius karus sunaikintos arba su kitomis susimaišę 2). Strabono *) laikais M. Azijoje lelegų kraStas buvęs jau jonių apimtas ir apgyventas ir tik buvę likę jų paminklai ir tvirtovės, kurie Asketą vadinęsi. Kaukonai4) ir jų kalba M. Azijoj buvę visiškai išnykę. Berekyntai Prygijoje buvę taipogi išnykę13). Mysų kalba buvus iš prygų ir lydų kalbos maišyta 5). Tas pats Stra-bonas fi) tėmyja, kad po trojėnų karų M. Azijos vakarinis kraštas buvęs po prygų, mysų, paskui lydų valdžia, toliau po aiolių, jonių, persų ir makedonų, galop po rymėnų valdžia esant daug vietinių kalbų ir vardų persimainę. Lydų kalba pačioje Lydijoje didesne dalimi buvus išnykus7) Strabono laiku ir tik Kabalio (K«jJaXic) kampe tarp Karijos, Prygijos bei Luki-jos buvę dar lydiškai kalbama s), o Kiburaityje kunigijos vartota lydų kalba Žinynuose dar Pausaniaus °) laikais. Persų išpūstyton Karijon įsiveržė anksti iš pamarėrnis gyvenančių graikų pylių graikizacija ir j karų apgyventas vietas Io). Dar labiau helenizacija išsiplatinus Karijoj, kaip ir visoje M. Azijoje, nuo Aleksandro Didžiojo ir jo diadochų laiko11), taip kad Strabono12) laikais karų kalba turėjusi primaišytų daug graikiškų žodžių. Tas pat reikėtų sakyti ir apie prygų kalbą 13),v kuri jau nuo senų senovės pateko grai¬kų kalbos įtekmei ir iš kurios, biauriai sudarkytos graikiškais žodžiais, yra likę įrašų iš Ii—V šimtmečio. Negeriau ir lukų kalbai atsitiko1*). Ypačiai krikščionystės  graikų   kalba   įvedimas M. Azijoje sušelpė helenizacijai išsi-
' plėtoti tarp įvairių trakų genčių, jas ištautinant.
     Ir ant Balkanų pusiasalio įvairių svetimų gaivalų įtekmė j trakų kalbą žymi. Trakų skordiskai buvę susimaišę su galatais ir illurais ia). Strabono10) ir Ovidiaus Naso 17) laiku Padunojuje gyvenusių getų kalba buvus maišyta su sarmatų, o Tomuose su graikų kalba. Prie to dar pridurti reikia, kad kaip M. Azijoje pamariais, taip ir Makedonijoje, Trakijoje, Krime graikų kolonistams įsikuriant, helenizacija trakų genčių iš palengvo nemenkai iš-siplėtė ir šaknis giliai įleido. Taip pav. pačioj Makedonijoj jau Aleksandro Didžiojo laiku bajorija, regis, visiškai buvus helenizuota ir, rasit, menkai tesuprato savo kaimiečių trakiškąją tarmę, O makedonų kalba buvus pilna graikiškų žodžių J8). Tą pat randame truputį vėliau ir pietinėj Trakijoj, kur bajorija ir pylių gyventojai graikų kalbą vartojo, kaip Lietuvoje lenkų arba Latvijoj — vokiečių kalba dabar vartojama1(l). Vėliau rymėnams apėmus Trakiją, lotynų kalba buvo šiaurėje ir Padunojais išsiplatinus. Ilgiausiai trakų kalba gyva buvo likusi pas vešius Rodopės kalnyne, kur tik įvedant krikščionystę IV—V-me šimtmetyje lotynų kalboje patiesta pagrindai tautos romanizacijai20), kuri ją rumunais pavertė, bet ir čia dar Prokopiaus laiku (mir. 562 m.) vešiai dar trakiškai kalbėję ir meldęsi. Visos aukščiau minėtosios aplinkybės  negalėjo likti be įtekmės j trakiškų tarmių tyrumą bei skaistumą tais laikais, kada tos glossos, žemiau analizuotos, buvo užraši-nėjama, kurių tarpe, kaip vėliau matysim, randasi ir dialektiškai graikiškų žodžių, paduotų kaipo trakiškų arba su graikiškais prefiksais ir sufiksais. 2) Prie viso šito dar reik pridurti, kad ir pačių glossų užrašytojų — o tai buvo daugiausiai graikai — menkai trakų kalbos mokėta. Jau Diefen-bach'as 21) buvo pastebėjęs, kad trakų kalbos liekanos, kurių mes randame pas senovės rašytojus vietomis jų raštuose minėtas, esančios tik mechaniš-kai, dažnai klaidingai užrašytos, nes tų rašytojų dauguma ne pažino nė skambesių, ne tos kalbos struktūros. Tiesa, kad graikai nuo senų senovės dažnai vaisbos santykius su trakų gentimis turėjo jųjų kaimynystėje ir ant jų žemės gyvendami, bet atskyrus tūlas istorijos žinias, kurias jie suteikia, nė vienas jų nepasirūpino mums paduoti platesnių etnologijos žinių apie trakų gentis: jie žinojo tik, kad trakų prygų gentys, nors jų kalba labai artima su graikų buvusi, kalbėjusios menkai graikams suprantama kalba, todėl jas varvarais (pSdpįtapoi) arba varvaliuojančiais, nesuprantamai kalbančiais, vadino 22) ir iš jų kalbos girdėtus žodžius užrašydami, kalbos gerai nemokėdami, juos labai keistai suambrindami užrašė 23j, kaip kur kas vėliau vokiečiai ir lenkai pasielgė su prūsų ir lietuvių kalbos žodžiais24). Negana to, kaip rodos, ir dauguma glossų ilgainiui rankraščius perrašinėjant, labai klaidingai, dėliai perrašinėtojų kaltės, užrašyta tapo.
3) Dargi ir pati graikų grafika, kuria daugiausiai trakų tarmių glossos, žmonių ir vietų vardai užrašyti buvo, kaip toliau matysime, trakų tarmių garsams išreikšti ne visiškai tinkama buvo. Kadangi žinome, kad jau, kaip aukščiau minėta, Grimm'as, Rosler'is, Fick'as, kaip jiems, gerai lietuvių kalbos nemokantiems, rodėsi, buvo pripažinę, giminystę tarp lietuviškos ir trakiškos kalbos, tai norint trakiškosios kalbos tarmių glossas perskaityti, įdėmu būtų, palyginus, kaip savo grafika graikai išreiškia lietuvių kalbos garsus, apie kurios kalbos giminystę su graikiška jau iš Ruhig'o, Cuno ir Bezzenberger'io raštų patiriame, kad jom abiedviem esą bendros gramatikos formos, akcentas ir daug bendrų žodžių. Pažiūrėkime todėliai, kaip tokius lietuvių ir graikų bendrus žodžius pastarieji savo raidėmis išreiškia, iš ko, rasit, galima bus spręsti, kaip reikia ar reikėtų graikiškoje transkripcijoje užrašytus trakų tarmių žodžius skaityti.



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: