Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 15 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Apie Trakų Prygų Tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon (Knyga) PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Sekmadienis, 17 Balandis 2011 10:40


        Kad susipažinti su graikų raidėmis svetimų vardų, dažnai klaidinga, transkripcija, galima paduoti sekančius vardus, iš kurių galima bus spręsti jų užrašymo netikrumą, ką ir apie glossų užrašymą kalbant, rasit, pritai-kyti galima. Ir taip Babilonijos gyventojų kyliaraidėmis rašomąjį vardą Aš-šur graikai savo raidėmis rašo 'AaoDptot, Kaššu — Kooctatot, Kaldu — XaXSa-to!, upės vardą Buratu — EotppdTrjc; sanskritų Javana — 'Icovia, Haimavata — v\\moQ, 'HĮUOSOC, Paurava — nropoc, Vindhju — OutvSiov opoc, Vitasta — cySda-■JCTJC. Vipaca — c'ycpaatc, cT7raotc, Kaveri—Xa$ripoc, Dak§inapatha — Aaxtvaj3d-%, Barukaįa — Bap6*[a.&, Takgasila — Ta£iX7]c, Asikni — Wxe.olYqc, Pratis-tana — Ilat&ava, Candrabhaga — EavSpotpdYoc, Iravati — 'ySpatbtTjc, Saraju — Sdpapoc, Pandų — IlavSatot, Pancala — HaaadXat, lndraprastha — 'IvSd^apa, Mathura — Mšfl-opa,   Maurja — Mcaptslc,   Prajija — Upaįioi, Pataliputra — Ilak ltpo&pa, IIaXiĮi^o*pa, Tamvalipta — Ta[xaXtT7]c,   Sura§tra — 2upaaipr]V7),   Bhilla — <i>uXXttat, Pandja — fiavSocivsc, Andra—'AvSpdpai, Tramila — Tampat, Mo thura — MoSopa, Gonda — FovSodot, Sąvara — Eapaoot, Ambastha—' Tamraparni—TajEpofJdvr], Sihala—£dtXat. Iranu vardus graikai šitaip rašo: Va-chsa—vP4oc, Virkaniya—Tpnavfa, Pachtun—\la.y.vSiv;fi, aigyptėnų §asu—Sobę ir t.t, koptų kalbos bašor—lapė, įJaošdųn)' 4X*OCT]£ naipi KopYjvociotę (Hesychius).
        Nors aukščiau išdėstytos transkripcijos graiką raidėmis lietuviškų žo-džių taisyklės ir galės kiek prisidėti prie paaiškinimo ir tikro trakų tarmių glossų perskaitimo, šelpiantis lietuvių kalba, bet visgi, kaip žemiau matysi-me, atsimenant aukščiau paduotųjų priežasčių, ne kartą bus sunku, kaip teks pastebėti, visas glossas su lietuvių kalbos pagelba išaiškinti. Nesą ne tik perkeisto žodžių užrašymo rankraščiuose, kaip ir klaidinga ir netinkama trakų tarmių garsams išreikšti graikų grafika, bet ir dar viena priežastis stosis mums priešais ir apsunkins tyrinėjimo darbą, o tai patsai laikas. Žinoma yra, kad tarp gadynės užrašymo daugelio glossų ir mūsų laiko perėję yra jau apie 2000 metų su viršum, per kurį tai laiką gyvoje lietuvių kalboje ir jos tarmėse turėjo įvykti tūlos organiškos atmainos, turėjo pra¬gaišti ir iš vartojimo išeiti vieni žodžiai, atsirasti jų vietoj kiti, nauji. Prieg to dar ir pati lietuvių kalbos dialektologija ir leksikografija yra labai ne¬tobulos: tik prūsų Lietuvos tarmė yra šiek tiek geriau žinoma; daugelis Didžiosios Lietuvos, kaip dzūkų, rytiečių ir žemaičių tarmių yra dar Itbai menkai ištyrinėta. Iš senprūs. kalbos, kuri svarbi būtų ypač palyginimui ir išaiškinimui M. Azijos gyventojų glossų, turime tik nedidelį žodžių skaičių; lenkų sunaikintų getų, getvių tarmė yra visiškai nežinoma, ar, rasit, likujj dzūkų kalboje; latvių tarmė yra taipogi leksikografiškai dar labai netotulai apdirbta. Turint todėl tik tokią menką leksikografijos medegą glossoms pa-lyginti, pasinaudota tik šiais žodynais: Szyrwid. Dictionarium trium lingua-rum. Vilnae 1713; Nesselmann. W6rterbuch der litauischen Sprache. Ko¬ri igsberg 1851; Kurschat. Littauisch-deutsches W6rterbuch. Halle 1883; Geit-ler. Litauische Studien. Prag 1875 ir Beitrage zur litauischen Dialektologie. Wien 1885; Bezzenberger. Beitrage zur Geschichte der litauischen Sprache. Gottingen 1877 ir Litauische Fprschungen. Gottingen 1882; ''Nesselmann. Thesaurus linguae prussicae. Berlinl873; Miežinis. Lietuviszkai-latviszkai-Ien-kiszkai-rusiszkas žodynas. Tilžėje 1894; tOuikeeuit. JIiiTOBCKiil oaoBapt. CaHKTneTepčyprb 1897 — 1904, I—II; Lalis. Lietuviškos ir angliškos kalbų žodynas. Chikago 1903; Mitteilungen der Litauischen Litterarischen GeselI-schaft. Heidelberg 1883 I ir sek.; Schleicher. Handbuch d. litauischen Spra¬che. Prag 1856, II; Ulmann. Lettisch-deutsches W6rterbuch. Riga 1872; Wol-demar. PyccKOJiaTHmKO-irkMeųKifl cJiOBapb. MocKBa 1871.
           Pasinaudojant taip neapstinga leksikografijos medegą glossoms iš-aiškinti, nereikės stebėtis, jei mums nepasiseks visų trakų tarmių žodžių surasti gyvus lietuvių-latvių kalboje ir, jai šelpiantis, juos išgvildenti.

VI.    Prygų glossos.

         Literatūra apie prygų glossas. Botticher. Arica. Halae 1851; Lassen- Uber die lykischen Inschriften u. die alten Sprachen Kleinasiens. Zeitschrift d. Deutsch. Morgen-land. Gesellschaft. Leipzigl856, X. 368 sek.;   De Lagarde. Gesammelte Abhandlungen Leipzigl866 p, 283 sek; Mordtmann. Uber die altphrygische Sprache. Sitzungsberichte d. k- bayerischen Academieder Wissenschaften 1862.1.12 sek.; Sohmidt. Neue lykische Stu-dien Jena 1869 p.132 sek.; Fr. Mūller. Beitraije zur Erkliirung des Phrygischen; Benfey's Orient und Occident.  Gottingen 1864. II. 577 sek., 574 sek.; Fick.   Phrygische Glossen-Kuhn u. Schleicher's Beifrage zur vergleich. Sprachforschungl873. Vii. 358 sek.; Zum Phrygischen.  Bezzenberger's Beitrage zur Kunde d. indogerm.  Sprachen XIV. .50 sek.; Die ehemalige Spracheinheit der Indogermanen.   Gottingen 1873 p. 411 sek.; Bopp und ' Bugge. Kuhns Zeitschrift fiir vergleich.   Sprachforschung. X[V. 348; XIX. 409;   Goscfie. De ariana Iinguae gentisą-ue Armeniacae indole. Berolini 1847 p  21 sek.;  Flieger. Bei-trage zur Ethnographie Kleinasiens u. der Balkanhalbinsel. Breslau 1875 p. 17 sek.; Solm-sen. Zum Phrygischen. Zeitschrift fiir vergleich. Sprachforschung 1897. XXXIV. 36 sek.; Thrakisch-Phrygisches. Zeitschrift f. vergi. Sprachforsch. XXXIV. 68 sek.; Hirt. Gehoren die Phryger u. Thraker zu den satem oder centum-Stamen. Indogermanische Forschun-gen  herausgeg. von Brugmann u. Streitberg 1893. II, 143 sek.;   Cuno.  Die Skythen p. 274 sek.; Tocilescu. Dacia inainte de Romani. Bucurcsci 1880 p. 552 sek.;  Kretschmer. Einleitung in die Geschichte d. griechischen Sprache p. 171 sek.; D'Arbois de Jubain-ville.  Les  premiers habitants de l'Europe.   Paris 18S9. I. 277 sek.;   Maspero.  Histoire ancienne  des  peuples de l'Orient. ?iris 1886 p. 241;   Te.vier.     Description  de  l'Asie Mineure. Paris 1839. I. 155 sek.; Ramsay. Notės and inseriptions from Asia Minor. Mit-theilungen d. Deutsch. archaolog. Instituts 1SS3. VIII. 73 sek.;  Phrygian noies.  Bezzen¬berger's Beitrage.  XIV. 308 sek.;   Phrygian inseriptions of the Roman period.   Kuhn's Zeitschrift f. vergi. Sprachforschung 1887. XXVIII. 381 sek.; Radet et Ouvrė. inseripuons de Phrygie. Bulletin de correspondance he!lėnique 1896. XX p. 111 sek.; Ramsay. Neo-phry-gian Inseriptions. Jahreshefte des Osterreich. archaol. Institutes. Wien 1905. VIII. Beiblatt p. 79 sek.;   Torp.  Zu den phrygischen Inschriften aus romischer Zeit   Kristisnia 1894. Prie trakiškųjų tarmių giossų išgvaldymo kreipiantis, pirmučiausiai rei¬kia pastebėti viena labai svarbi  tų   tarmių ypatybė, randama bendrai ir lie¬tuvių kalboje, su kurios pašalpa mes jąs išaiškinti rengiamės;   kiek iš kal¬bininkų tyrinėjimo žinoma, trakų, prygų 1),   makedonų-),  skutų3), karų*), lukų 5),   lydų °), kaip ir salos Kretos gyventojų 7) tarmėse graikiškųjų aspi-ratinių raidžių <p, y, ■&, kaip ir lietuvių kalboje,   neturėta, todėl jas su [3, ic, ir %, t išreikšta. Šitas dalykas reikia žinoti, kad galima būtų toms raidėms glossose atsitinkant, jų prideramus ekvivalentus atrasti.



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: