Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 59 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6273256

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Init televizija kviečia į istorinę kelionę po Ukrainą PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Pirmadienis, 18 Liepa 2011 13:01

Pernai Init televizija rodė dvylikos laidų ciklą iš kelionės po Lietuvos pilis Ukrainoje. Surengtos istorinės ekspedicijos metu buvo aplankytos Volynės ir Podolės žemės, pasiekta Juodoji jūra bei Kijevas. Visur matėme įspūdingų Lietuvos praeities paminklų, menančių įvykius, mums žinomus iš Lietuvos istorijos vadovėlių. Šiemet liepos 23–31 d. rengiamos antrosios kelionės metu ketinama daugiau dėmesio skirti Kijevui ir iš jo pasiekiamoms sritims. Vienas didžiausių viduramžių Europos miestų Kijevas Lietuvos kunigaikščių valdžioje buvo nuo 1322 iki 1569 m.
Iš Kijevo ketinama išvykti ir į Černigovą, Liubečą, Severų Novgorodą ir Putivlį – Lietuvos valdytos Severų žemės centrus, kurių Lietuva neteko 1500 m. Jie klestėjo Kijevo Rusios laikais, bet su jais glaudžiai susiję ir Lietuvos kunigaikščių Kaributo Algirdaičio, Teodoro Liubartaičio bei Švitrigailos likimai. Juk būtent Severų Novgorode 1382 m. prieš Kęstutį maištą pakėlęs Jogailos brolis Kaributas davė ženklą perversmui, kuris baigėsi Jogailos revanšu ir Kęstučio suėmimu bei nužudymu Krėvos pilyje. Būtent šias žemes valdydamas Švitrigaila sulaukė savo valandos, kai, po Vytauto mirties, 1430 m. sugebėjo užimti Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą.
Severų žemė mena ir Lietuvos valstybės pradžią siekiančius įvykius. 1185 m. Severų Novgorodo kunigaikštis Igoris Sviatoslavičius surengė nesėkmingą žygį prieš polovcus, kuris buvo apdainuotas žymiausioje senosios Rusios poemoje „Sakmė apie Igorio žygį“. Severų Novgorode šiuo metu įkurtas net „Sakmės apie Igorio žygį“ muziejus. Šiame kūrinyje pateikiamas panoraminis to meto Rusios vaizdas, iš kurio matyti, kad Polocko kunigaikštystę jau sutriuškino ką tik prasidėję kylančios Lietuvos karo žygiai. Netrukus jie pasieks ir Severų žemę: 1220 m. lietuviai surengs pirmąjį antpuolį į Černigovo valsčių. Tiesa, prie Lietuvos Severų žemė bus prijungta tik po beveik pusantro šimtmečio.
Init televizijos istorinė ekspedicija ieškos ir lemtingų Lietuvos mūšių vietų. 1362 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas laimėjo šiai Europos daliai lemtingą mūšį prieš totorius prie Mėlynųjų Vandenų. Šio mūšio 650 metų jubiliejų Ukrainoje ruošiamasi minėti kitais metais, o mūšio vieta siejama su Targovica, kuri Lietuvos bei Lenkijos istorijoje žymi ir kitu įvykiu: 1792 m. sudaryta prorusiška Targovicos konfederacija, priartinusia Abiejų Tautų Respublikos galą.
Taip pat planuojama nuvykti iki Vorsklos upės, kur 1399 m. Vytautas patyrė savo skaudžiausią pralaimėjimą kovoje su totoriais. Prie šios upės įsikūręs Poltavos miestas mena ne tik Vytauto laikus, bet ir 1709 m. įvykusį Poltavos mūšį tarp Rusijos ir Švedijos, kuris turėjo lemtingų pasekmių Lenkijos ir Lietuvos valstybės likimui.
Init televizija norinčius kviečia keliauti kartu, nes dar yra laisvų vietų. Reikės susimokėti tik už neišvengiamas kelionės išlaidas – kurą, maistą, nakvynę. Jei norite savo akimis, o ne tik televizijos ekrane pamatyti Lietuvos paveldą Ukrainoje, skambinkite telefonu 861276515 (Saulius Novikas) ir tapkite istorinės ekspedicijos dalyviu!


 Laidas iš pereitos ekspedicijos į pietų Ukrainą rasite rubrikoje Straipsniai-praeitis iš arčiau, tema: Žygis link LDK paveldo Ukrainoje-1 dalis, Žygis link LDK paveldo Ukrainoje-2 dalis, ir taip toliau, kur laidas rasite archyve. 

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: